Pasak mokslininkų, Baltijos jūroje netyčia kasmet sužvejojama apie 75 tūkst. paukščių. Suprantama, tai ne vien Lietuvos žvejų "laimikis", bet ir danų, lenkų, estų, latvių etc. Teigiama, kad žvejų tinklais per žiemą sugaunama apie 10 proc. visų žiemojančių paukščių.
Pernai paskelbta, kad Baltijos jūroje tarp globaliai nykstančių paukščių yra nuodėgulės, ledinės antys ir rudakakliai narai. Mokslininkai sako, kad problema ta, jog per 20 metų laikotarpį šių paukščių Baltijos jūroje sumažėjo nuo 50 iki 70 proc. Be jų, nykstantys dar yra nardantys paukščiai - alkos ir narūnėliai ilgasnapiai. Nyksta dvi paukščių grupės - antys ir narai arba narūnėliai. Antys daugiausia maitinasi moliuskais, renka juos nuo akmenų arba iš smėlio. Jos paneria ieškodamos savo maisto, nepastebi ant dugno esančių tinklų ir atsitiktinai įsipainioja į juos. Narai arba narūnėliai sekdami paskui šprotus, stintas ar strimeles irgi atsitiktinai patenka į tinklus, nebegali iškilti ir nuskęsta.
"Mes negalime teigti, kad paukščių mažėja tik dėl priegaudos tinkluose. Yra visas kompleksas veiksnių, kurie daro neigiamą įtaką paukščiams, pavyzdžiui, naftos išsiliejimas. Tačiau vienas iš tų veiksnių vis dėlto yra jų gaudymas tinklais", - sako Klaipėdos universiteto mokslininkas ornitologas Julius Morkūnas.
Lietuva - vienintelė Europoje
Lietuvos ornitologų draugija pateikė paraišką finansuoti paukščių priegaudos mažinimo keičiant tradicinius tinklus tokiais, į kuriuos paukščiai nepakliūtų, projektą. Jį finansuoti sutiko Šveicarijos fondas. Pasak J. Morkūno, Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kurios ieško paukščių sugavimo tinkluose mažinimo būdų, ir vienintelė valstybė Europoje, šiuo metu įgyvendinanti tokį projektą.
"Jeigu mums pavyks rasti kokius nors metodus, t. y. "draugiškus" paukščiams tinklus, tai jie būtų naudojami ir Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje, kur vyksta žvejyba ir dirba mūsų partneriai iš Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos", - sako projekto koordinatorius, Lietuvos ornitologų draugijos narys J. Morkūnas.
Mokslininkai yra nusimatę darbų dvejiems metams - projektas bus įgyvendinamas iki 2016 metų pabaigos. Lietuvos ornitologai prašo žvejų tarpininkauti renkant duomenis, kiek paukščių patenka į tinklus, nes reali situacija šiuo metu nėra žinoma. Specialiai žvejams buvo išleistas nardančių paukščių vadovas, kad galėtų atpažinti ir pranešti mokslininkams, kokie paukščiai pakliūna į tinklus. Taigi mokslininkai bando susidraugauti su žvejais, ieško kompromiso, kad ir jiems, ir paukščiams būtų gerai.
Bandys įtraukti daugiau žvejų
Pasiruošimas pradėti įgyvendinti minėtą projektą pradėtas prieš metus. Išbandyti vienos modifikacijos tinklai. Šiuo metu jau dirbama su dviem žvejais, kurie naudojo tos modifikacijos tinklus. J. Morkūno teigimu, pavyko projektą išplėsti, gauti papildomą finansavimą, tad mokslininkai nori padidinti žvejų ratą ir bandys įtraukti visus priekrantės, taip pat ir Kuršių marių žvejus.
Šiuo metu verslinė žvejyba naudojant statomus tinklaičius galima tik Kuršių mariose ir priekrantėje. Pasak projekto koordinatoriaus J. Morkūno, Kuršių mariose paukščių priegaudos mastai ne tokie dideli kaip jūroje, bet rudens ir pavasario migracijos metu jų ir ten daug apsistoja.
Lietuvos ornitologų įgyvendinamą projektą sudarys du etapai. Pirmasis - bus atliekamas tyrimas siekiant išsiaiškinti realią situaciją, kiek žvejai sugauna paukščių, kokiame gylyje, kokiose vietose, kokiu metų laiku.
Antrasis projekto etapas - paukščių sugavimo mažinimo bandomųjų priemonių taikymas. Bus statomi įvairių modifikacijų tinklaičiai, tokie, kurie būtų matomi paukščiams.
Mokslininkai ketina pasirinkti 5-6 žvejus, jiems duoti nemokamai bandyti tinklus skirtingose vietose. Planuojama netgi skirti šiokią tokią kompensaciją už patiriamas papildomas kuro ar laiko sąnaudas.
Kitas taip pat labai svarbus dalykas - išsiaiškinti, ar paukščiams matomas tinklas yra efektyvus ir žvejyboje. Suprantama, jog priešingu atveju jo žvejai nenaudos. Bandant įvairių modifikacijų tinklaičius bus nustatyta, kuris tinklas daro mažiausią įtaką žvejybai ir yra geriausias mažinant paukščių sugavimą.
Žvejų baimė nepagrįsta
Lietuvos ornitologų draugija ir tarptautinė organizacija "BirdLife International", siekianti išsaugoti paukščius, jų buveines, pasaulinę biologinę įvairovę, vasario 11 d. Klaipėdoje organizavo pasitarimą šiai problemai aptari. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Lietuvos ornitologų draugijos, priekrantės žvejų atstovai. Mokslininkai tikėjosi, kad pastarųjų dalyvaus daugiau, tačiau diena buvo tinkama žvejybai, tad jų atėjo tik vienas kitas.
Pasitarimo metu diskutuota apie tai, kaip įtikinti žvejus, kad nebijotų bendradarbiauti. Mat, jeigu jie pasako, kad į tinklus patenka paukščių, žiniasklaidoje nuskamba kaip "blogiečiai".
Pasak J. Morkūno, visi supranta, kad žvejai paukščius gaudo ne specialiai. Pastarieji nemato tinklų ir taip į juos patenka. Beje, paukščiai kenkia ir patiems žvejams - suvelia tinklus, nepagaunama žuvų. Taigi ši problema nepatinka nei žvejams, nei ornitologams.
J. Morkūnas tikino, kad nauji tinklai nebus labai brangūs, t. y. tie patys tinklai, tik turintys prikabintas kai kurias priemones, pavyzdžiui, šviečiančias, kad paukščiai matytų, arba būna pakeista dalis tinklo medžiagos. Projekto organizatoriai finansuoja tokių tinklų įsigijimą, iš žvejų norima tik bendradarbiavimo. Projekto koordinatoriaus manymu, jeigu nauji tinklai duotų naudos, galbūt ateityje už jų įsigijimą žvejams būtų galima kompensuoti iš Europos Sąjungos žuvininkystės struktūrinių fondų.
Apie tai, kad reikėtų uždrausti priekrantės žvejybą dėl to, kad į tinklus patenka paukščių, niekas nekalba. Aplinkos ministerijos atstovai sako nenumatantys jokių nuobaudų žvejams. Pasak J. Morkūno, žvejų baimė šiuo atveju nėra pagrįsta - tik norima atlikti tyrimus siekiant išsiaiškinti realią situaciją.
"Jeigu atrastume "draugiškus" tinklus paukščiams, gal būtų galima atsisakyti dabar jūroje, saugomose teritorijose, taikomų draudimų arba juos keisti. Tai priklausys nuo to, kokie bus paukščių mažinimo priekrantės žvejų priegaudoje projekto rezultatai, kokius duomenis apie į tinklus pakliūnančius paukščius pavyks surinkti ornitologams kartu su žvejais. Mes kaip tik norime, kad tų draudimų būtų kuo mažiau", - sakė J. Morkūnas.
Tinklai per sunkūs
Priekrantės žvejys Taurūnas Areškevičius yra vienas iš tų žvejų, kurie dirba su mokslininkais jau ne pirmus metus. Jis sako, jog žvejai supranta, ko iš jų nori mokslininkai, tačiau pastarieji šiek tiek perdeda, kad tų paukščių sugaunama tiek daug. "Truputį paukščių visada papuola, nereikia norėti, tinklas yra tinklas", - aiškino žvejys.
Jis jau išbandė vienus tinklus, dabar ruošiasi bandyti kitus. Anie buvę šiek tiek nepatogūs, turintys visokių priedų, todėl sunkūs. Jie galbūt tiktų laivams, tačiau plaukdami valtimis tokių tinklų rankomis žvejai neištemptų, o mokslininkai nori, kad tokius tinklus naudotų visi priekrantės žvejai. Dabar rengiamasi bandyti kitus tinklus, kurie yra šiek tiek lengvesni.
"Gal nauji lengvesni tinklai pasiteisins. Žinoma, kažką reikia daryti. Mes nesame kažkokie blogiečiai, norintys viską naikinti. Paukščiai atsitiktinai įlenda į mūsų tinklus", - kalbėjo T. Areškevičius.
Ruonius irgi prašė saugoti...
"Draudimų priekrantės žvejams buvo daug ir visokių. Mokslininkai puolė mus ir dėl ruonių, kad juos reikia saugoti. O dabar ruonių jūroje tiek priviso, kad, ko gero, jų jau yra daugiau nei žuvų. Jie ne tik naikina mūsų tinklus, bet ir žuvis - tiek pridaro, kad baisu. Turim tokią problemą, kad neklausk. Žuvų būtų, bet tie ruoniai... Jie yra saugomi, jiems nieko negalima daryti. Mes perkame naujus tinklus, o ruoniai juos sėkmingai drasko, bet ką padarysi, yra kaip yra.
O dėl paukščių... Invazinės žuvys grundalai minta tomis midijomis, tuo mailiumi, gal dėl to mažėja tų paukščių. Ir mokslininkai sako, kad todėl, jog neliko mitybinės bazės, pas mus paukščių atskrenda mažiau", - kalbėjo T. Areškevičius.
Mokslininkų bandymus atrasti tinklus, kurie būtų matomi paukščiams, žvejys nelaiko tik jų fantazijomis ir tiki, kad jeigu paukštis matytų tinklą, į jį tikrai nelįstų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą