Išminavimo operacijos dalyviai iš arčiau.

Pasitaiko, jog žvejai paprasčiausiai nupjauna tinklus, į kuriuos patenka mina. Tai rodo randamos minos, apgaubtos tinklais. Nelaimė gali įvykti ne tik sprogmeniui pakliuvus į žvejų tinklus, bet ir, sakykime, laivui nuleidus inkarą ir t. t. Jeigu sprogmenys, esantys jūros dugne, nekelia pavojaus dabar, tai nereiškia, kad jis neiškils ateityje. Siekiant užtikrinti laivybos saugumą tarptautinės išminavimo operacijos Baltijos jūroje vykdomos nuo 1995 m. Informacija apie rastus sprogmenis yra įtraukiama į specialų katalogą ir perduodama visiems žvejams bei jūrinėms organizacijoms.
Šiuo metu jau yra išžvalgyti 57% Lietuvos teritorinės jūros. Tačiau niekas negali duoti garantijos, jog srovės į įžvalgytas vietas po kurio laiko neatneš sprogmenų.
"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta apie išminavimo operaciją MCOPLIT-2002, š. m. gegužės 16-31 dienomis vykusią Lietuvos teritorinėje jūroje ir dalyje ekonominės zonos. Joje dalyvavo 12 šalių atstovai, 17 laivų iš 10 šalių ir apie 900 žmonių. Žiniasklaidos atstovams buvo sudaryta galimybė šiek tiek artimiau susipažinti su Didžiosios Britanijos 3-ąja priešminine eskadra, Norvegijos narų grupe ir Norvegijos karo laivu minų medžiotoju "Hinnoy". Beje, operacijos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos laivai laikinai naudojosi laivuose buvusia švediška ryšių sistema.

Britai atsiplukdė visą techniką

Operacijoje dalyvavo net trys Didžiosios Britanijos laivai minų medžiotojai, kurie aptiko 11 objektų. Britai į Klaipėdą keltu atplukdė ir laivų aprūpinimo grupę su konteineriais ir sunkvežimiais bei kita technika. Klaipėdos karo uoste stovėjo 17 vien tik inžinerinių konteinerių. Kituose konteineriuose buvo ir dirbtuvės, ir sandėliai, ir netgi poilsio kambariai. 3-ajai priešmininei eskadrai, kuri turi 6 priešmininius ir 3 patrulinius laivus, vadovauja Deividas Bevikas. Jis sakė, jog Klaipėda jam pasirodė esąs labai draugiškas miestas. Pasak jo, dalyvavimas tikroje operacijoje davė praktinės naudos jo karininkams ir laivų įguloms.

Norvegų narai gyvena palapinėse

37 Norvegijos narai išminuotojai yra suskirstyti į dvi grupes. Jų bazė yra Šiaurės Norvegijoje, Narvike. Jie tikisi 2003 metais gauti aprūpinimo laivą. Dabar jie naudojasi dviem mažomis valtimis ir viena didesne - narams. Įrangą visureigiai sunkvežimiai gabena sausuma.
Norvegų narai gyvena pripučiamose palapinėse. Jose yra įrengti ir miegamieji, ir valgomieji, ir kt. Tačiau žmonės tokiose palapinėse gali gyventi ne ilgiau kaip mėnesį. Beje, pusė Norvegijos narų dirba Afganistane. Ten jie pasistatė tokias pačias palapines kaip ir Klaipėdoje.
Šie narai gali dirbti ir 80 m gylyje, ir nedideliame gylyje, ir po ledu. Jie atlieka ir žvalgybines užduotis, gali ištraukti įrangą iš nuskendusių laivų, traukti į krantą krovinius ir t. t. Naudoja nemagnetinę narų įrangą, leidžiančią priartėti prie minų. Jie gali nukenksminti aptiktą sprogmenį ir sausumoje, ir vandenyje. Naudoja ir Siva-55 nardymo komplektus, kuriais naudojasi ir Latvijos, Estijos bei Lietuvos narai.
12 narų grupės, kuri Klaipėdos uoste ieškojo sprogmenų, vadas komandoras leitenantas Reidaras Olsenas sakė, jog Norvegijos vandenyse rasti sprogmenys traukiami į seklesnę vietą, nes manoma, kad taip išvengiama didesnės žalos gamtai ir žuvims.
Klaipėdos uoste norvegų narai nardė 79 taškuose. Švedijos hidrografnis laivas "Stromcrona" aptiko 90 objektų, tačiau 1 vienas iš jų nebuvo tikras sprogmuo.

Karo laive 3 moterys

Katamarano tipo su oro pagalve laivo "Hinnoy", kuris priklauso NATO Šiaurės priešmininei eskadrai, vadas Peras Arfas Bakelis (Per Arnf Bakkeli) sakė, jog Baltijos jūroje yra lengviau ieškoti sprogmenų, nei Norvegų jūroje, kadangi čia lygus dugnas ir kur kas mažesni gyliai.
Tokių kaip "Hinnoy" Norvegijos karo laivynas turi 4 laivus. Dar vienas Norvegijos laivas "Oksoy" taip pat dalyvavo minėtoje operacijoje.
"Hinnoy", galintis plaukti ir per štormą, yra padarytas iš degaus plastiko, laive viskas pagaminta iš nemagnetinių medžiagų. Maksimalus greitis esant normalioms oro sąlygoms - 24 mazgai (apie 50 km per valandą) 1995 m. pastatytas laivas turi visas šiuolaikines minų paieškos priemones.
Laivo įgula - 38 žmonės: 13 karininkų, 5 puskarininkiai, kiti šauktiniai, laive tarnybą atliksiantys 12 mėnesių. Beje, šiame laive buvo trys moterys, viena jūreivė ir dvi puskarininkės. Jos daro viską, kas privalu pagal pareigas, tik tiek kad gyvena atskirai. Vyrams Norvegijoje tarnyba yra privaloma, moterims - ne.

Jūreivė

"Hinnoy" jūreivė Renate Arnolda Martinson, paklausta, kaip ji atsidūrė laive, atsakė norinti studijuoti navigacijos mokslus. Baigusi tarnybą ketina stoti į karininkų mokyklą. Renate gyvena Pietryčių Norvegijoje, netoli sostinės Oslo. Paklausta, kaip tėvai vertino tokį vienintelio vaiko šeimoje pasirinkimą, atsakė, kad tai buvęs jos reikalas.
Dabartinė tarnyba ją tenkina ir ji ieškos darbo laivyne. Paklausta, kas sunkiausia moteriai karo laive, Renate juokavo: "Laukti eilėje, kad galėtum pasinaudoti dušu". Mergina mano, kad jai pasisekė, jog galėjo dalyvauti tikroje išminavimo operacijoje. Jai labai patiko Klaipėda ir norėtų čia dar sugrįžti.