Banguotą „Škoda“ istoriją išgelbėjo „Octavia“: kodėl po 30 metų ji išlieka populiariausia?

Dėl šio populiaraus hečbeko ir universalo šimtametis čekų gamintojas prieš 30 metų žengė į sėkmingiausią savo istorijos etapą.

Banguota istorija

„Škoda“ – daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis Čekijos automobilių gamintojas. XX a. pradžioje Vaclavo Laurino ir Vaclavo Klemento įkurta bendrovė iki Antrojo pasaulinio karo kūrė aukštos klasės automobilius, tačiau pokariu, Čekoslovakijai atsidūrus komunistinio bloko įtakoje, jos pažangą ilgam sustabdė politinė santvarka.

Tik 1989 m. Aksominė revoliucija atvėrė kelią permainoms, tačiau tuo metu „Škoda“ buvo nustekenta ir turėjo pasenusią modelių gamą. 

Įsitikinus, kad be strateginio investuotojo atsigauti nepavyks, buvo paskelbta privatizacija, kurią 1990 m. laimėjo čekų gamintoją po savo sparnu perėmusi „Volkswagen“.

Naujai erai reikėjo labai stipraus modelio

Rezultatas pasirodė greitai: jau 1994-aisiais debiutavo gana modernus, gerai važiuojantis ir nebrangus „Felicia“ hečbekas. 

Tačiau vadovybė žinojo, kad norint pademonstruoti tikrąjį „Škoda“ potencialą, reikia visiškai naujo modelio, prie kurio inžinieriai „Volkswagen“ grupės lygiu dirbo nuo 1992 metų, – „Octavia“.

Tai pirmasis „Škoda“ modelis, kurį inžinieriai projektavo kompiuteriais, naudodami CAD programas. Jis buvo kuriamas ant tuo metu moderniausios PQ34 platformos, kurią naudojo ir ketvirtos kartos „Volkswagen Golf“ bei „Audi A3“.

„Octavia“ modeliui buvo pritaikyti pažangūs „Volkswagen“ varikliai, transmisijos ir nemaža dalis kitų komponentų, pavyzdžiui, sėdynės. 

Vis dėlto čekų inžinieriai sukūrė naują, didesnį ir erdvesnį kėbulą, daug dėmesio skyrė saugumui, derino komfortą ir valdymo savybes.

1995 m. Mlada Boleslave, „Škoda“ gimtinėje, pradėta statyti nauja M13 gamybos linija – revoliucinis žingsnis „Škoda“ istorijoje. 32 tūkst. m² ploto pastate įrengta linija buvo pritaikyta efektyvesnei, didesnę kokybę užtikrinančiai modulinei gamybai.

Didysis sugrįžimas 1996-aisiais

1996-aisiais oficialiai buvo pristatyta „Škoda Octavia“ – elegantiškas, laikui nepavaldžių formų hečbekas, stebinęs ne tik erdve, bet ir gausia įranga, saugumo technologijomis, tokiomis kaip šoninės oro pagalvės ir ABS, patikimais „Volkswagen“ varikliais bei aukšta važiavimo kokybe. Ir visa tai – už racionalią kainą.

„Octavia“ tapo patraukliu automobiliu europiečiams, o šlovingos „Škoda“ istorijos nebepamenantiems čekams, dar sąlyginai neseniai išsilaisvinusiems iš komunistinio režimo, tai buvo tarsi stebuklas ant ratų – tokios kokybės iš savo gamintojo jie nesitikėjo.

Nenuostabu, kad „Octavia“ labai greitai tapo populiari, todėl 1998-aisiais „Škoda“ pristatė dar praktiškesnę „Combi“ versiją universalo kėbulu. 

Jos populiarumas buvo toks didelis, kad 1998 m. netoliese esančiame Vrchlabi mieste buvo atidaryta dar viena surinkimo linija.

2000-aisiais modelis sulaukė atnaujinimo: atsirado naujų dizaino ir komplektavimo elementų, įdiegta elektroninė stabilumo programa ESP, pasirodė ir sportiškas RS modelis su 1,8 litro turbininiu varikliu, išvystančiu 180 AG.

„Octavia“ iki 100 km/val. galėjo įsibėgėti greičiau nei per 8 sekundes – veždama 5 keleivius ir bent 5 lagaminus bagaže.

Geriau, moderniau, daugiau

2004-aisiais pasirodė antrosios kartos „Octavia“. Nepriklausoma galinės ašies pakaba užtikrino dar geresnes važiavimo savybes, atsirado dar daugiau vietos gale sėdintiems keleiviams, pasirodė visais ratais varomos „Scout“ versijos, o automobiliuose pradėtos montuoti itin greitos dviejų sankabų DSG pavarų dėžės. 

Įdomu tai, kad čekai, pristatę naują modelį, nenustojo gaminti originaliosios „Octavia“ – didžiulė paklausa šiam automobiliui išliko iki pat 2010-ųjų.

2012-aisiais pasirodžiusi trečioji karta, pasižyminti nauja dizaino kalba ir solidžiomis linijomis, žymėjo technologinį šuolį: radarai ir davikliai gerokai praplėtė saugumo bei važiavimo komforto įrangos sąrašą. 

„Škoda“ ėmė koncentruotis į praktiškuosius „Simply Clever“ sprendimus, palengvinusius vairuotojų kasdienybę.

2020-aisiais pristatytas ketvirtos kartos modelis parodė dar vieną technologinės evoliucijos etapą: pirmą kartą „Škoda“ automobilyje atsirado projekcinis ekranas, saugumo sistemos išmoko pačios vairuoti automobilį, o naujame kėbule įkomponuotas talpus akumuliatorius leido įkraunamiems hibridams įveikti daugiau nei 100 km viena įkrova. 

M13 gamybos linija buvo atnaujinta, kad joje būtų surenkami ne tik vidaus degimo varikliais varomi automobiliai – čia rieda ir elektromobiliai.

2 litrų 204 AG benzininius variklius turintys modeliai standartiškai pradėti komplektuoti su visų varančiųjų ratų pavara, o RS versijos pajėgumas išaugo net iki 265 AG. 

Sportiškas važiavimo savybes su komfortu suderina dinaminė važiuoklės kontrolės sistema.

Kiekviena „Octavia“ karta tapo vis praktiškesnė, solidesnė, technologiškai pažangesnė – ir populiaresnė. Ir nors pirkėjai vis dažniau renkasi aukštesnės klasės modelius bei nori elektros pavaros, „Octavia“ net ir po 30 metų išlieka populiariausia. Taip pat – ir Lietuvoje, kur šis praktiškas modelis nuolat rikiuojasi perkamiausiųjų penketukuose.

2025 m. pristatytas „Vision O“ koncepcinis automobilis parodė, kad „Octavia“ evoliucija nesibaigia – jis leidžia pažvelgti į galimą šio modelio ateitį, orientuotą į dar didesnį praktiškumą ir elektrifikaciją.

Automobilis visiems gyvenimo atvejams

Šiandien „Škoda“ yra stiprus ir populiarus automobilių gamintojas, vertinamas dėl praktiškumo, apgalvotų sprendimų bei naujausių technologijų už racionalią kainą. 

Čekijos bendrovė siūlo plačią modelių ir jėgainių gamą – nuo tradicinių vidaus degimo variklių iki hibridų ir elektromobilių.

„Octavia“ išlieka kertiniu modeliu gamoje, jungiančiu platų vairuotojų ratą. Jį vertina tiek privatūs pirkėjai, tiek įmonių autoparkų valdytojai – nuo žmonių, kuriems automobilis reikalingas kaip priemonė nukakti iš vieno taško į kitą, iki užkietėjusių benzingalvių, kurie RS versijas laiko „automobiliais visiems gyvenimo atvejams“.

Būtent šis modelis prieš 30 metų pradėjo naująją „Škoda“ erą – tokią, kokią ją matome ir pažįstame dabar.