Jeigu menkė būtų pigesnė, lietuviai jos valgytų daugiau

Žuvininkystė

Žuvininkystės verslo atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, tikina, kad Lietuvos žvejai nemąsto valstybiškai. Daugiau kaip 50 proc. Lietuvai skirtos menkių kvotos, kurią gauna nemokamai, jie net neparveža į savo šalį. Žvejai dėl to kaltina valstybinę antkainių politiką ir nuolaidžiavimą prekybos tinklams.

Pasak pašnekovo, Anglijoje kvotas žvejai perka aukcione, latviai už jas moka bent simbolinį mokestį - 10 latų už toną.

Šiemet Lietuvai buvo skirta 2500 tonų menkės kvota. Ji tiesiog paskirstyta žvejams nemokant nieko. Šiuo metu kvota yra beveik išnaudota, t. y. jau sužvejota 2300 t menkių, liko tik 200 t.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione nuo metų pradžios menkės parduota tik 991 t. Taigi daugiau kaip pusė menkės net nepateko į Lietuvą. Ji parduota arba Lenkijos, arba Danijos, arba Latvijos Liepojos uoste. Jeigu žuvį Lietuvos žvejai parduoda užsienio uostuose, vadinasi, Respublika netenka ne tik jos, bet ir dalies mokesčių. Pokalbininkas klausia, ar kas nors apskaičiavo, kiek valstybė praranda pinigų dėl nevalstybiško žvejų mąstymo? Ką šiuo klausimu mano patys žvejai ir jų valdžios atstovai?

Patys valgome mažai

Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius Vaclovas Petkus sako, kad beveik pusė menkių kvotos į Lietuvą nepatenka todėl, kad kai kurie žvejai yra įžūliai užsispyrę ir neveža jos į aukcioną Klaipėdoje užmiršdami, kad kvotos yra valstybės nuosavybė.

Pasak V. Petkaus, didžioji dalis aukcione per įvairius supirkėjus įsigytos menkės tenka Klaipėdos ekonominėje zonoje įsikūrusiai Danijos UAB "Espersen Lietuva". Ši įmonė gamina menkių filė ir išvežą ją į užsienį. Europoje už 1 kg menkės filė mokami apie 5 eurai.

Dar, bet labai nedidelė dalis menkių į Lietuvą patenka ne per aukcioną. Jas žvejai tiesiogiai, be tarpininko, parduoda supirkėjams.

Taigi iš visos menkių kvotos Lietuvos gyventojai suvalgo tik labai mažą jos dalį.

Komjaunuoliškas reliktas

Pasak Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininko Algirdo Aušros, tokia situacija normali. Anot jo, Lietuvoje žuvies lieka tiek, kiek jos čia suvalgo žmonės. Jo teigimu, žvejai niekada nepaliks žuvies pūdyti Lietuvoje.

Nuostata, kad visos menkės turi atitekti Lietuvai, A. Aušros manymu, yra sovietinių laikų reliktas. "Menkių žvejyba yra laisvos rinkos sudedamoji dalis. Nereikia įsivaizduoti, kad Lietuvą galima padaryti sala, kurioje bus reguliuojamos kainos, paliekama visa jos žvejų sugauta žuvis, pūdoma ir išmetama. Viską reguliuoja rinka labai normaliai - lieka tiek žuvies, kiek jos nuperkama. O pamąstymai apie menkės išvežimą yra komjaunuoliški šūkiai, ir nieko daugiau", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Aušra.

Problema - antkainis

Kitas dalykas, kokį antkainį užsideda prekybos tinklai, kiek ta žuvis pabrangsta Lietuvoje. "Tai didelė problema Lietuvoje - bet tai ne žvejų ir žvejybos laivų savininkų, o valstybinės politikos problema leidžiant uždirbti arba, kitaip sakant, spekuliuoti prekybos tinklams", - sako A. Aušra.

Panašios nuomonės yra ir V. Petkus teigdamas , kad problema iš tikrųjų ta, jog prekybos centruose žvėriški antkainiai. Žvejai Klaipėdos žuvininkystė produktų aukcione už 1 kg menkės gauna apie 5 Lt, o pirkėjas turguje ar parduotuvėse ją jau perka už 8-10 Lt, t. y. moka beveik dvigubai daugiau. "Jeigu menkė būtų pigesnė, galbūt Lietuvos žmonės daugiau jos pirktų. Esant tokiems antkainiams situacija yra išbalansuota ne žvejų naudai", - mano V. Petkus.

Beje, sovietmečiu menkė buvo pigi žuvis ir nebuvo taip vertinama kaip šiais laikais.

Griežta kontrolė

Pasak V. Petkaus, Žvejybos Baltijos jūroje departamentas neturi teisės uždrausti išvežti žuvį ir parduoti užsienio uostuose. Valstybė turi galvoti, ar reikia ką nors padaryti, kad Lietuvos kvota grįžtų jai pačiai.

Lietuvos žvejai ir taip jau kaltina departamentą, jog, palyginti su Latvija ir Lenkija, jie kontroliuojami per griežtai.

"Mums tai padaryti lengviau. Turime tik vieną uostą, vienintelę žuvies iškrovimo vietą. Mūsų žvejybos laivynas nėra didelis: tik 37 laivai, tarp jų 29, gaudantys menkes Baltijos jūroje. Mums lengviau juos sužiūrėti, užtat žvejai ir pyksta", - teisinosi V. Petkus.

Visai nebevalgysime?

Anot žvejų, jeigu naujoji valdžia panaikins visas lengvatas, tarp jų ir lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą žuviai (buvo 5, padarys 20 proc.), ji Lietuvoje dar labiau pabrangs, tad jos valgytojų dar labiau sumažės.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad panaikinus lengvatą įsigyti kurui Lietuvos žvejai, kurie už jį ir dabar moka brangiausiai, palyginti su kitomis kaimyninėmis šalimis, žada persikraustyti į kitą kurią nors kaimyninę valstybę, bazuotis jos uoste, ten parduoti ir sugautas žuvis. Taigi Lietuvoje nebeliks nė to mažiau nei 50 proc. kvotos. Vadinasi, lietuvaičiai arba jos visai nebevalgys, arba turės pirkti atvežtinę, užsienietišką.

Dalia BIKAUSKAITĖ