Tuo tarpu Broniaus Krištopaičio asmenybė kaip tik pasakoja apie tą laiką, kai Lietuvos Respublika žengė į jūrą. Ir ši asmenybė – ir profesiniais, ir asmeniniais bruožais, atspindi savo laiką.
1936 m. Bronius Krištopaitis išlaiko egzaminus tolimojo plaukiojimo kapitono laipsniui ir netrukus gauna licenziją. 1937 m. jis tampa garlaivio „Marijampolė" kapitonu, laivo maršrutai nusidriekia dar tolėliau – iki Havro Prancūzijoje, kur kapitonas plaukia su savo šeima ir... meiluže. Taip, Bronius Krištopaitis, kaip pasakoja jo bičiuliai, taip pat ir sūnus, mėgo moterų draugiją.
Taip pat mėgo kortas ir stiklą tauraus gėrimo, kalbas apie vertingus sandorius – jas rinkdavosi, kai šeima iškeliaudavo į teatrą. Žinoma, galima būtų apie tai nepasakoti, ir kapitoną kelti ant pjedestalo kaip pusdievį, tačiau jis buvo žmogus – iš kūno, kraujo, ir jame siautėjo ne menkesnės audros nei jūroje. Jo sūnus visam gyvenimui įsiminė motinos pasakytus žodžius: „Įsidėmėk gerai – visos moterys susižavi jūrų kapitonais."
Pagal Justinas Žilinskas <įraše vardą ir pavardę pakeisti aktyviąja nuoroda> biografinę apybraižą.
~
Projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!" pristato dešimties iškiliausių moderniosios Lietuvos kapitonų, palikusių savo gyvenimą lyg antspaudą jūrinės Lietuvos istorijoje, portretus ir jų biografinės apybraižas. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą