Jūrų perkėlos terminalui - puiki ateitis

Bendrovėse

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padalinys Jūrų perkėlos terminalas šiuo metu taip pat jaučia įtampą dėl kaimynų latvių vykdomos autotransporto blokados pasienyje su Lietuva.

KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas sako, jog incidentas prie Lietuvos ir Latvijos sienos daro neigiamą įtaką ir Jūrų perkėlos terminalo (JPT) darbui. Jo viršininko Vaclovo Grigalausko teigimu, per šį terminalą keliauja apie 20 proc. visų tranzitinių sausumos keliais atvežamų Klaipėdos uosto krovinių, plukdomų į Vakarus. Antradienio duomenimis, apie 20 proc. per JPT važiuojančios technikos su kroviniais dar stovėjo prie sienos. Šiemet lapkritį, palyginti su spaliu, į terminalą atvažiavo 1000 mažiau transporto priemonių su kroviniais.

V. Grigalauskas piktinasi latvių noru pasinaudoti tokia korta ir nukreipti tranzitinius krovinius į Latvijos uostus.

Krova išaugo 25 proc.

Tačiau nepaisant šio incidento, kuris šiek tiek sumažins krovos rezultatus, šiemet JPT dirba gerai. Per 10 mėnesių jame iš viso perkrauta 3 mln. 196 tūkst. t krovinių, t. y. krova čia išaugo, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 25 proc. Deja, jo pajamos padidėjo tik 5 proc.

Šiemet generalinių krovinių perkrauta 300 tūkst. t. Pasak V. Grigalausko, tiek jų šiame terminale dar niekada nebuvo perkrauta. Popieriaus perkrauta apie 30 tūkst. t. Be jo, krauta dar įvairių metalo, parfumerijos, lengvosios pramonės gaminių, statybinių medžiagų, elektrodų metalurgijos pramonei. Šiemet JPT planuojama perkrauti apie 3,5 mln. t krovinių.

Statys sandėlį popieriui

Kadangi generalinių krovinių nuolatos daugėja, KLASCO vadovybė nusprendė kitais metais pastatyti 8 tūkst. kv. m ploto sandėlį, kuriame bus laikomi kroviniai, bijantys atmosferos poveikio, t. y drėgmės. Iš esmės sandėlis bus skiriamas popieriui. Projektavimo darbai jau pradėti.

Neseniai JPT lankėsi švedų inspektoriai, pasamdyti krovinių siuntėjų, tikrinę, kaip kraunami kroviniai. Pasak V. Grigalausko, jie darbą šiame terminale įvertino gerai, sakydami, kad padėtis panaši kaip Suomijoje.

V. Greičiūno teigimu, KLASCO yra susitarusi su AB DFDS LISCO, kad pastačius sandėlį ir sudarius geresnes sąlygas popieriaus krovinių kiekis šiame terminale didės beveik du kartus.

Manoma, kad popieriaus krovinių srautas iš Skandinavijos šalių į Vidurinę Aziją, Rusiją, Ukrainą nuolatos didės. Tad, pasak V. Grigalausko, gali tekti JPT pastatyti ir popieriaus krovos terminalą.

Rekordinis keleivių skaičius

Šiemet JPT per 10 mėnesių aptarnauta 17 proc. daugiau keleivių nei pernai per tą patį laikotarpį. Jau dabar jų buvo 188 tūkstančiai, o iki metų pabaigos bus apie 200 tūkst.

Taigi šiemet ir čia bus pasiektas rekordas. Ankstesniais metais jų per metus būdavo aptarnaujama apie 110 tūkstančių.

Gera geografinė padėtis

2009 metais prie antrosios perkėlos bus pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas. V. Greičiūno teigimu, ir tada JPT reikšmė ir darbų apimtis neturėtų sumažėti. Jis yra geroje geografinėje padėtyje Klaipėdos miesto atžvilgiu - pietinėje uosto dalyje. Krovinių srautas, keliaujantis į šią perkėlą, miestui nesudaro problemų - jis važiuoja Jūrininkų prospektu. O ateityje, jeigu bus padarytas naujas pietinio išvažiavimo kelias į Šilutės plentą, problemų tikrai neturėtų kilti.

Tie kroviniai, kurie dabar keliauja į JPT, t. y. generaliniai kroviniai, popierius, dalis konteinerių (šiemet bus perkrauta apie 14 tūkst. refrižeratorinių konteinerių, kuriuose gabenami skysti produktai - vynas, šokoladas, aliejus, įvairios cheminės medžiagos), kroviniai, gabenami treileriais ir autotreileriais, liks šiame terminale.

O naujame keleivių ir krovinių terminale bus daugiau lengvųjų automobilių, ir tikimasi naujų krovinių. V. Greičiūnas savo kolegai Benediktui Petrauskui, UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo direktoriui, siūlo jau šiandien aktyviai pradėti rūpintis naujojo terminalo plėtra. Šiandien jame kraunami tik maisto produktai, kuriuos ateityje galės perimti kiti KLASCO padaliniai.

JPT bus plėtojamas

Taigi JPT krova neturėtų sumažėti. Be to, reikia tikėtis, kad krovinių srautai, keliaujantys iš Vakarų į Rytus arba priešingai, nemažės. Tad JPT turėtų išlikti ir toliau konkurencingas. Tiesa, negalima pamiršti, kad ro-ro terminalus plėtoja ir Ventspilio, ir Liepojos, ir Rygos uostai. Pasak V. Greičiūno, koncerno "Achemos grupė" vadovybė palankiai vertina pasiūlymus toliau plėtoti JPT.

"Esame labai geroje geografinėje padėtyje. Mums tik reikia imtis ryžtingų žingsnių toliau plėtojant Jūrų perkėlos terminalą. Jeigu pavyks įrengti papildomų gamybos plotų, tai jis bus labai patrauklus", - sako V. Greičiūnas.

Šiandien į JPT įvažiuojama rytiniu ir vakariniu keliais. Kadangi perkėlos teritorija gana nedidelė, V. Greičūno manymu, du keliai nereikalingi. Išplatinus vakarinį kelią marių link, dalis rytinio kelio galėtų būti panaudojama gamybai, o transportas įvažiuotų ir išvažiuotų į perkėlą vakariniu keliu. Tada atsirastų papildomas plotas krovos darbams. Ką ten būtų galima krauti, idėjų turima, tačiau kol kas apie tai garsiai nekalbama.

Beje, su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau kalbama dėl 144 krantinės, ją truputį pratęsiant į Malkų įlankos pusę, statybos. Didelio gylio JPT nereikia, užtektų ir 10 metrų. Kroviniai į jį atkeliauja laivais, gabenančiais 10-20 tūkst. t. Beje, šioje uosto dalyje dabar jau planuojamas 11-11,5 m gylis.

Turės šiuolaikinę krantinę

JPT buvo pastatytas kaip geležinkelio perkėla. Tad krantinės yra apie 1,8 m aukščiau nei ro-ro terminaluose. Pastaruosiuose laivai nuleidžia apareles tiesiai ant krantinės be jokio kampo, tad autotransportui patogu išvažiuoti ir įvažiuoti į laivą.

151 krantinėje, kur plaukia kompanijos "Scandline" ro-ro laivas "Sea Corona", padėtis nėra gera. Čia jau kartą buvo padaryta rekonstrukcija, tačiau krantinė buvo pritaikyta vieno tipo keltui. Pradėjus plaukti kito tipo keltui, iškilo problemų.

Kai laivas nuleidžia aparelę ant krantinės, susidaro kampas. JPT darbuotojai deda papildomus tiltelius, kad tas kampas būtų užpildytas, t. y. likviduotas, netgi balkius ir lentas, kai išvažiuoti reikia autotreileriams, gabenantiems automobilius. Perkėloje dirba labai patyrę dokininkai. Autotransportas turi labai preciziškai važiuoti, kad jo viršus nekliudytų kelto denio viršaus.

V. Greičiūno teigimu, jau susitarta su Uosto direkcija, kad ji toje krantinėje 2007 metais pastatys hidraulinę rampą, kurios aukštis bus reguliuojamas ir ją bus galima pritaikyti bet kokio laivo aparelei. Tada, kai nebereikės gaišti laiko dėl susidarančio kampo, padidės laivų iškrovimo ir pakrovimo greitis, be to, autotransportas galės geriau įvažiuoti ir išvažiuoti iš keltų. V. Grigalauskas sako, jog netrukus JPT turės šiuolaikišką krantinę, tokią, kaip kituose Europos uostuose.

Išlaikys pernykštį lygį

KLASCO pernai buvo pasiekusi bendrą metų krovos rekordą - perkrovė 9 mln. 350 tūkst. t krovinių, skaičiuojant dar 11 mėnesių jai priklausiusio konteinerių terminalo, kuris buvo parduotas UAB Klaipėdos terminalo grupei, krovinius. Be konteinerių terminalo krovinių, 2005-aisiais perkrauta 8 mln. 583 tūkst. t. Manoma, kad šiemet bendra KLASCO krova išlaikys pernai metų lygį, neskaičiuojant konteinerių.

Krovos terminale sumažėjo ir importinių (šaldytų produktų, žuvies) ir eksportinių (ferolydinių) krovinių. Sumažėjo ir trąšų terminalo krovos darbai, palyginti su praėjusiais metais. Mažiau krauta skystųjų trąšų, grūdų (dėl prasto derliaus). Tačiau padidėjusi krova JPT beveik kompensuoja sumažėjusį krovinių kiekį minėtuose dviejuose terminaluose sausakrūviame uoste.

Šiemet KLASCO laivynas paslaugų teikė gerokai daugiau nei pernai. Vieną trečdalį pajamų bendrovės vilkikai uždirbo aptarnaudami atplaukiančius tanklaivius į UAB Krovinių terminalą.

Valentinas UBAS