Šie metai Klaipėdos buriuotojams jubiliejiniai. Prieš 80 metų vasario 13 d. buvo sušauktas steigiamasis jachtklubo susirinkimas. Tarp jachtklubo steigėjų narių buvo ir vaistininkas Kazimieras Mažonas (1886-1985), garsinęs Lietuvos vardą savo jachta "Gulbė" tolimose jūrų kelionėse.
Vieną 1933 m. birželio penktadienį Danės krantinėje būriavosi pulkas žmonių,susirinkusių palydėti į tolimą kelionę susiruošusią jachtą "Gulbė".
Palydos buvo iškilmingos, nes pirmą kartą lietuvių buriuotojai ryžosi tokiai tolimai kelionei: per Baltijos ir Šiaurės jūras iki Londono priemiesčio Grinvičo - nulinio dienovidinio, skiriančio Rytų ir Vakarų pusrutulius. Net turtingos ir seniai Klaipėdoje gyvuojančios vokiečių buriuotojų draugijos "Memeler Segel Verein" nariai niekada nebuvo nuplaukę toliau Helgolando salos Šiaurės jūroje. Tad nedidukės "Gulbės" žygis, kurio metu ji Lietuvos trispalvę ketino iškelti Vokietijos, Skandinavijos šalių ir Anglijos uostuose, kėlė visuomenėje ne mažesnį susidomėjimą nei dabartinė lietuvių buriuotojų "Tūkstantmečio odisėja".
Šios kelionės idėja kilo jau ne pirmos jaunystės vyrui, žinomam visuomenės veikėjui, vaistininkui Kazimierui Mažonui, kuris buvo pirmas lietuvis privačiai nusipirkęs jūrinę jachtą.
Vaistininkas mokė buriuoti
Pasak amžininkų atsiminimų, K. Mažonas yra prisipažinęs, kad ne kartą plaukdamas keltu per Kuršių marias su tam tikru pavydu stebėdavo vokiečių "Memeler Segel Verein" buriuotojus, kurie savo žygiais ir pergalėmis garsėjo visame Baltijos pajūryje. Kildavusi mintis, kad ir lietuviai gali tapti ne blogesniais buriuotojais ir garsinti savo šalį, bet iki 1931 m. su Klaipėdos jachtklubo vimpelu plaukiojo tik trys tolimesnėms kelionėms tinkamos jachtos, neskaitant jūrų skautų "Budžio".
Pelningai dirbančios vaistinės savininkas K. Mažonas buvo vienas iš tų nedaugelio Klaipėdos lietuvių, kurie galėjo leisti sau tokią prabangą - nusipirkti jūrinę jachtą. Panūdęs ne tik mėgautis tyru jūros oru, bet ir, kaip pats rašė, "parodyti mūsų klubo standartą ir mūsų "Samogitijos" spalvas Baltijos jūroje", vaistininkas iš vokiečių verslininkų brolių Šarfeterių, kurie buvo "Memeler Segel Verein" nariai, už 6000 litų įsigijo 10 metrų ilgio dviejų stiebų kreiserinę jachtą "Mein Freund". Prieš pakeliant joje lietuvišką vėliavą, jachta buvo pakrikštyta "Gulbės" vardu.
JAV lietuvių laikraštyje "Naujienos" (1968 07 29) K. Mažonas taip aprašė savo buriavimo pradžią: "Pirmąjį buriavimo ir navigacijos kursą sudarėme vos keturi asmenys: be manęs, Lietuvos banko tarnautojas Domas Jurkus, uosto tarnautojai Albertas Patas ir Pričkus Buntinas. Dėstyti sutiko uosto vyresnysis locas, latvis kapitonas Sprincs. 1931 m. vasaros pradžioj uosto valdybos sudarytoji komisija iš kap. Stulpino, kap. Andžejausko ir kursų dėstytojo kap. Sprincs išegzaminavę išdavė mums jachtos vado liudijimus, kurie teikė mums teisę vadovauti jūrų jachtoms iki penkių reg. tonų. Mūsų buriavimo teorijos ir praktikos trūkumai buvo apsčiai papildyti mūsų ryžtu ir entuziazmu. Kadangi dar neturėjome tinkamų regatoms jachtų bei pasiruošimo, todėl mūsų pirmasis tikslas buvo užmegzti sportinius ryšius su kitų valstybių reprezentaciniais jachtklubais ir parodyti mūsų trispalvę lietuviškos jachtos stiebe užsienio uostuose."
Pasakojo įvykių dalyvis
 |
| K. Mažonas - vaistininkas, visuomenės veikėjas, buriuotojas, pirmas Lietuvoje nuspirkęs jūrinę jachtą. |
"Taip mudu su broliu Kristupu, kuris turėjo jachtos kapitono patentą ir nemažą praktinę patirtį, tapome vos ne nuolatiniais Mažono bendražygiais", - beveik prieš trisdešimt metų man pasakojo šviesaus atminimo Jurgis Plonaitis, tuo metu gyvenęs Šilutėje. Mūsų pažinties metu jis buvo jau bebaigiąs aštuntą dešimtį, tačiau nesiskundė atmintimi ir su malonumu pasakojo apie jaunystę, praleistą po burėmis.
Jau 1931 m. vasarą, kai tik "Gulbė" tapo K. Mažono nuosavybe, buvo surengta bandomoji kelionė - nuo Klaipėdos iki Helsinkio ir atgal. Patekusi į audrą jachta buvo gerokai papurtyta, buvo sudraskytos jos burės, tačiau ir laivas, ir įgula garbingai atlaikė tokį išbandymą. Tai paskatino K. Mažoną kitą vasarą patraukti į tolimesnę kelionę kita linkme - perplaukti Baltiją išilgai vakarų kryptimi.
Keturi vyrai - 45-erių metų K. Mažonas, jauni banko tarnautojai Plonaičiai ir uosto inžinierius Pričkus Buntinas birželio 11 d. 18 valandą pakėlė "Gulbės" bures. Uosto valdybos motorinis laivelis "Banga" su buriuotojų draugais ir artimaisiais palydėjo jachtą už molų iki jūros. Per šešiolika dienų "Gulbė" apsilankė Bornholmo saloje, Kopenhagoje ir Geteborge.
Knietėjo noras
"Plaukiojom Baltijos pakrantėmis, o širdyje vis knietėjo noras patraukti kur nors toliau, išbandyti savo jėgas rimtesniame reise, - vis toliau vyniodamas savo prisiminimų kamuolį, neskubėdamas dėstė buvęs "Gulbės" vairininkas Jurgis Plonaitis. - Susitarėm, kad plauksim į Viduržemio jūrą - per Atlanto vandenis, Biskajos įlanką. Bet ir pinigų tam nepakako, ir laisvo laiko tiek neturėjom - juk visi tarnavom, o Mažonas negalėjo ilgam palikti savo vaistinės be priežiūros. Tačiau vis dėlto nenurimom..."
Ankstyvą 1933 m. pavasarį, vykstant eiliniam Klaipėdos jachtklubo posėdžiui, Kristupas Plonaitis, kuriam "Gulbėje" dažniausiai būdavo patikimos kapitono pareigos, pareiškė, jog K. Mažonas ir jo įgula ruošiasi plaukti į Londoną. Išgirdę šią naujieną, daugelis buriuotojų tik galvomis pakraipė, o kai kas ir atvirai pasišaipė.
"Na, o mes pasitikėjome savo laivu, patys savimi ir ėmėme aktyviai ruoštis tolimai kelionei, - pasakojo J. Plonaitis. - Šį kartą nutarėme plaukti penkiese. Kaip visada įgulą sudarė Mažonas, Buntinas ir mudu su broliu Kristupu. O kad būtų kam maistą gaminti ir jachtą tvarkyti, pasisamdėme kintiškį žveją Martyną Tadžių."
Iki Kylio "Gulbę" lydėjo geras oras ir palankus vėjas. Nenorėdami beveik šimtą kilometrų per visą Kylio (Baltijos - Šiaurės jūros) kanalą pakšnoti su savo motoriuku, lietuvių buriuotojai už butelį konjako prisikabino prie nedidelio vilkiko, plaukiančio ta pačia kryptimi.
Šiaurės jūra buriuotojus pasitiko svetingai, tad iki pat Londono buvo nuplaukta be jokių nuotykių. Londone K. Mažonas ir jo bendražygiai viešėjo 8 dienas. Pasak J. Plonaičio, jie buvo gražiai priimti Karališkajame jachtklube Grinviče, apsikeista gairelėmis.
Iš Londono "Gulbė" leidosi Oslo link. Šį kartą Šiaurės jūra lietuvių buriuotojams surengė rimtą egzaminą. Visą laiką lynojo, o galiausiai pakilo tikra audra. Per ją buvo sulaužyti groto gikas ir rumpelis. "Paragavęs" sūraus vandens, atsisakė dirbti jachtos variklis. Pasak J. Plonaičio, beveik ištisą parą vyrams teko grumtis su audra ir jos padariniais. Apipešiotai jachtai pasiekus Oslą, prireikė rimto remonto.
Iš Oslo klaipėdiečiai nuburiavo į Geteborgą ir iš čia Giotos kanalu patraukė skersai Švedijos. Šiame etape buriuotojai perplaukė du didžiausius Švedijos ežerus Venerną ir Veterną, kurių kiekvienas didesnis už Kuršių marias. Atsidūrę Baltijos jūroje, jie dar užsuko į Visbį Gotlando saloje ir tik tada leidosi namų link.
Iš viso šioje kelionėje buvo nuplaukta apie 2500 jūrmylių. Tai buvo rekordas Lietuvos jūriniame buriavime, kuris išsilaikė iki pat Atgimimo laikų - beveik 70 metų.
Paskatino buriuoti
Didžioji "Gulbės" kelionė ne tik išgarsino Lietuvos vardą kitose šalyse, bet ir paskatino kitus lietuvių buriuotojus apsirūpinti jachtomis, tinkamomis tolimesnėms jūrų kelionėms. Sekdami K. Mažono pavyzdžiu, netrukus kreiserinę jachtą "Argus" nusipirko banko buhalteris V. Berstaitis, kiek vėliau daktaras V. Didžys įsigijo "Rūtą", jachtklubas - "Nijolę", Klaipėdos jūros šaulių būrys - "Šaulį". 1936 m. įsteigus buriavimo mokyklą, jos reikalams buvo nupirkta jachta "Žalčių karalienė". Taip pamažu susidarė palyginti nemažas lietuviškų jachtų laivynas. Lietuvių buriuotojai pradėjo dažniau lankytis Švedijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių prie Baltijos uostuose. Pagal kai kuriuos duomenis, per visą nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje buvo įregistruota 18 lietuviškų jūrinių jachtų.
Po didžiųjų kelionių K. Mažonas savo "Gulbę" pardavė poetui Saliui Šemeriui, tačiau pats ir toliau aktyviai dalyvavo lietuvių buriuotojų veikloje. Jis buvo vienas iš Lietuvos buriuotojų sąjungos kūrėjų (1935), tarptautinės regatos Klaipėdoje ir Nidoje (1938) organizatorių, visada mielai lankydavosi Klaipėdos jachtklubo renginiuose, mėgo buriuotojų išvykas su jachtomis.
Venantas Butkus
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą