Į tokį klausimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie LR Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Sigitas Černeckis atsakė: "Šiandien mes dar tikrai negalime vykdyti Šengeno sutarties reikalavimų. Mūsų dar laukia labai didelis darbas".
Pernai rudenį iš Briuselio atvykusi komisija, kuriai vadovavo Suomijos pareigūnai, vertino Pakrančių apsaugos rinktinės darbą. Ypač ji domėjosi uosto pasienio kontrole. Komisijos nariai pastebėjo, jog rintinė jai keliamus reikalavimus iš esmės yra įvykdžiusi, nors, žinoma, kai ką dar reikės tobulinti. S. Černeckio teigimu, pasienio kontrolės principai atitinka ES reikalavimus. Trejus metus rinktinės pareigūnus mokė Suomijos ir kitų ES šalių specialistai profesionaliai atlikti pasienio kontrolę.f1>Pernai rudenį iš Briuselio atvykusi komisija, kuriai vadovavo Suomijos pareigūnai, vertino Pakrančių apsaugos rinktinės darbą. Ypač ji domėjosi uosto pasienio kontrole. Komisijos nariai pastebėjo, jog rintinė jai keliamus reikalavimus iš esmės yra įvykdžiusi, nors, žinoma, kai ką dar reikės tobulinti. S. Černeckio teigimu, pasienio kontrolės principai atitinka ES reikalavimus. Trejus metus rinktinės pareigūnus mokė Suomijos ir kitų ES šalių specialistai profesionaliai atlikti pasienio kontrolę.
Kas kontroliuos teritorinę jūrą?
Klaipėdoje jau seniai kalbama, kad pasieniečiai ir kariškiai nepasidalina jūros. Šia tema netgi kuriami anekdotai. Pasieniečių vadas tikina, kad tarpusavyje jie puikiausiai gali susitarti, tačiau ne viskas priklauso nuo jų. Yra klausimų, kuriuos sprendžia aukštesnės institucijos.
S. Černeckio teigimu, ES tik rekomenduoja, kokią sienos apsaugą turi pasirinkti valstybė - ar ją turi saugoti kariškiai, ar pasieniečiai. ES rekomenduoja, jog sienos apsaugą turėtų užtikrinti civilinės, o ne militarinės struktūros.
Rinktinės vadas sakė, jog Briuselio atstovai, susipažinę su pasieniečių ir kariškių darbu, nesuprato, kodėl Lietuvoje yra dubliuojamos funkcijos. Pagal Lietuvos įstatymus už teritorinę jūrą yra atsakingos ir Vidaus reikalų, ir Krašto apsaugos ministerijos, t. y. ir pasieniečiai, ir kariškiai. Už ekonominę zoną Baltijos jūroje atsakingos ir Aplinkos, ir Krašto apsaugos ministerijos. Briuselio atstovų manymu, už teritorinę jūrą turėtų atsakyti viena ir nemilitarinė žinyba. Paklaustas, tai kas Lietuvoje atsakys už teritorinę jūrą ateityje, S. Černeckis atsakė, jog šį klausimą spręs valdžia, kol kas jis nėra apie tai informuotas.
Būtinas kompiuterinės paieškos tinklas
Plėtojant Pakrančių apsaugos rinktinės infrastruktūrą ir siekiant, kad ji atitiktų ES reikalavimus, jau padaryta didelė pažanga. Yra įdiegta kompiuterinės paieškos sistema SATIS. Vado teigimu, įstojusi į ES Lietuva iš karto turės pradėti vykdyti Šengeno sutarties reikalavimus. Lietuvos pasieniečiai savo kompiterinės paieškos tinklą turės prijungti prie bendro Šengeno šalių tinklo, kuriame sukaupti duomenys apie paieškomus asmenis, tad šiuo metu jų laukia didžiulis darbas diegiant kompiuterines sistemas ir mokantis dirbti. Nors tokio darbo pamatai jau yra padėti, principai, schemos, kaip tai reikia daryti, yra žinomi, tačiau tam reikia ir nemažai lėšų. Kaip ten bebūtų, tačiau Lietuvai stojant į ES toks kompiuterinis tinklas turės būti įrengtas.
Iki 2006 metų VSAT yra numatyta skirti 136 mln. eurų, taigi apie pusę milijardo litų. S. Černeckio manymu, pagrindinės lėšos bus skiriamos Baltarusijos ir Rusijos pasieniui. Baltarusijos pasienis reikalauja nemažai lėšų. Ten pastatyta nemažai užkardų, jos yra sutankintos. Pasienio vadovybės rūpestis šiuo pasienio ruožu, pasak S. Černeckio, yra suprantamas, kadangi dėl Baltarusijos iškyla daugiau problemų nei dėl Klaipėdos uosto. Tačiau jis tikisi, kad šiek tiek lėšų bus skirta ir uostui - įrangai įsigyti, užkardoms statyti, galbūt ir krantinių statybai.
Didžiausias rinktinės vado rūpestis šiuo metu, kad pareigūnai būtų pasirengę dirbti naujomis sąlygomis, kad netektų jų atleisti iš darbo. Kol kas tik 70% pasieniečių gali normaliai dirbti kompiuteriais. Nors beveik visi jie susišneka angliškai, tačiau tokio anglų kalbos mokėjimo nepakaks. Rinktinė deda nemažai pastangų, organizuoja savo pareigūnams anglų kalbos kursus.
Uosto kompanijos dar nepasirengusios
Pasak S. Černeckio, Šengeno reikalavimų vykdyti nėra pasiruošusios uosto kompanijos. Pasieniečiai uosto naudotojų nuomojamose teritorijose negali statyti jokių savo pasienio kontrolės objektų. Jiems patalpas suteikia uosto naudotojai.
Uosto kompanijose nėra sukurta infrastruktūdra, atitinkanti ES keliamus reikalavimus. Privažiavimo prie uosto ir išvažiavimo iš uosto keliai iš esmės nėra pasikeitę nuo sovietmečio. Kiekviena uosto kompanija specializuojasi krauti tam tikrus krovinius siekdama gauti kuo didžiausią pelną. S. Černeckio teigimu, vienintelė jūrų krovos kompanija "Bega" yra atkreipusi dėmesį į pasienio kontrolei keliamus reikalavimus. O visų kitų kompanijų dėmesys nukreiptas į krovą, krovinių sandėliavimą ir t. t.
Šiuo atžvilgiu nieko nepadaryta Tarptautinėje jūrų perkėloje (TJP). Ji buvo pritaikyta vagonams gabenti. Šiandien dėl vakarinių vartų diskutuojama, pasieniečiai kaltinami tuo, kad per lėtai dirba, todėl susidaro autotransporto eilės. Pasak S. Černecio, jeigu kelias yra skirtas vienai autotransporto priemonei, pasienietis negali jame padaryti tris eismo juostas. Konteinerių terminalas, kadangi jis neseniai pastatytas, atitinka reikalavimus. Jeigu TJP būtų atitinkami išvažiavimo keliai kaip Konteinerių terminale, tada ir perkėloje būtų tvarka.
Turės nebelikti uoste ir būdelių, kuriose dabar sėdi muitininkai, pasieniečiai ir kuriose nepajungsi nei komunikacijų, nei kompiuterinių tinklų. Pareigūnams turės būti skirtos normalios patalpos, tokios kaip Konteinerių terminale.
Privalės atskirti keleivių srautus
Infrastruktūra nepritaikyta ir TJP keleivių terminale. Laikantis ES reikalavimų turi būti atskirti keleivių iš ES, ir ne iš ES srautai. Visoje Europoje yra atskirti ES piliečių ir ne ES piliečių srautai. Kaimyninėje Estijoje jau seniai įvesta tokia tvarka. Pasak Klaipėdos pasieniečių vado, šiandien kalbama apie didesnių keltų pirkimą, o kaip buvo pastatyta nešildoma būdelė keleiviams perkėloje, taip stovi ir toliau, nors keleivių srautai didėja kasmet. Oro uostuose jau susitvarkyta, atskirti keleivių srautai. S. Černeckio teigimu, oro uostai jau gali kad ir šiandien pradėti dirbti pagal Šengeno sutarties reikalavimus, o Klaipėdos uostas tam nepasiruošęs.
Paklaustas, o kas galės priversti privačias uosto kompanijas vykdyti ES reikalavimus, S. Černeckis atsakė, jog kompanijos tiesiog negalės vykdyti atitinkamos veiklos, jeigu jų nepaisys ir nesutvarkys infrastruktūros. Viename iš VSAT vado vyriausiojo komisaro Algimato Songailos raštų teigiama, jog, jeigu ūkio subjektas iš esmės nespręs klausimo dėl Tarptautinės jūrų perkėlos infrastruktūros plėtros, tai šios perkėlos infrastruktūros trūkumai pirmiausia palies paties ūkio subjekto finansinius interesus, jis patirs nuostolių dėl paties laiku nesutvarkytos infrastruktūros.
S. Černeckis pateikė tokį pavyzdį: sakykime, atplauks keltas, kuriame bus 300 keleivių, ir jeigu perkėloje nebus atskirti keleivių srautai, jis negalės švartuotis Klaipėdos uoste.
Mokės nuomos mokestį uostininkams
Paėjusieji metai Pakrančių apsaugos rinktinei, S. Černeckio teigimu, buvo gana svarbūs. Visi uosto naudotojai specializavosi pagal krovą, galutinai buvo apibrėžtos jų teritorijos, žinomos uosto perspektyvos 10 metų. Todėl ir pasieniečiams yra lengviau planuoti savo darbus. Pernai liepos mėnesį įvyko rintinės reorganizacija uosto mastu. Visas uostas padalintas kontrolės atžvilgiu į dvi Malkų įlankos ir Vitės užkardas. Vietoj laivų diviziono atsirado Kopgalio užkarda.
Pernai VSAT buvo skirta 120 mln.Lt, iš jų Pakarančių apsaugos rinktinei - 12 mln. 616 tūkst. Lt. S. Černeckio manymu, šiemet išliks toks pat finansavimas kaip ir pernai. Beje, pernai nuo spalio mėnesio nebeliko rinktinėje būtinąją karinę tarnybą atliekančių karių. Tad šiemet liks jiems skirtos lėšos, kurios bus panaudojamos patalpų nuomai.
Nuo šiemet pasieniečiai pradeda mokėti uosto kompanijoms už patalpų nuomą, už komunalinius patarnavimus. Anksčiau tai nebuvo daroma. Šiam tikslui jiems per metus reikės skirti apie 100 tūkst. Lt.
Laivų remontui daugiau lėšų neskiriama
Kopgalyje yra pastatytas angaras pasieniečių laivui ant oro pagalvės "Christina". Deja, jis iki šiol negali įplaukti į angarą, nes nėra slipo. S. Černeckio teigimu, šiemet turėtų būti baigti projektavimo darbai ir rudeniop jis turėtų būti pastatytas. Šiemet taip pat turėtų būti baigti pasieniečių uostelio Kopgalyje, t. y. ten esančių krantinių rekonstrukcijos, projektavimo darbai. Pagal pasieniečių programą 2005 metais uostelis turi būti įkurtas. Nieko nepadarysi, uoste darbai labai brangiai kainuoja, pasieniečiai tokių lėšų neturi, tad teks dar trejetą metų palaukti, kol jų laivai pagaliau susirinks į vieną vietą.
Paklaustas, ar laivų remontui, turint omenyje, kad laivai nėra nauji, kad jų remonto sąnaudos didėja, šiemet bus skirta daugiau lėšų, S. Černeckis atsakė, jog, deja, ne. Nors kasmet laivų remontui reikia vis daugiau lėšų, tačiau rinktinei šiam tikslui lėšų skiriama tiek pat jau treji metai iš eilės, tad jų, suprantama, stinga.
Būtina atlikti laivo "Kihu" pagrindinio variklio remontą, kuris kainuotų apie pusę milijono litų. Šiam tikslui lėšų negaunama jau antri metai. Pernai jau buvo ribojamas šio laivo greitis, šiemet bus elgiamasi taip pat. Nors laivas dirba, tačiau akivaizdžiai matyti, kad jam reikalingas kapitalinis remontas. Jeigu jo varikliai visai išeitų iš rikiuotės, tada reikėtų mokėti už remontą 3-4 mln. Lt.
Trūksta 60 pasieniečių
Šiuo metu Pakrančių apsaugos rinktinė turi 536 etatus, tačiau dabar dirba tik 84% pareigūnų. Trūksta apie 60 pasieniečių. Laisvų darbo vietų atsirado todėl, kad nebeliko karių. Vietoj jų įvesti profesionalių pasieniečių etatai. Problema ta, kad negalima į darbą priimti eilinių piliečių, neturinčių bazinio profesinio pasirengimo. Tad laukiama pirmųjų laidų iš Teisės universiteto, Visagino pasieniečių mokyklos, Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos. Tikimasi š. m. pirmą ketvirtį tas vakancijas užpildyti.
Beje, pasieniečiai yra valstybės tarnautojai, kaip ir Savivaldybės, "Sodros" darbuototojai, policijos pareigūnai. Tad jų atlyginimai nepriklauso nuo vado norų. Jeigu nestigtų lėšų, S. Černeckio manymu, galėtų būti daugiau mokama pasieniečiams už viršvalandžius, už darbą naktimis. Deja, tam nėra pinigų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą