Gera žinia
Šiomis dienomis Klaipėdos universiteto leidykla išleido 460 puslapių Jurgio Banaičio Lietuvių-anglų kalbų jūrinį žodyną. Tai savotiška kalėdinė dovana jūrinei bendruomenei.
J. Banaitis sako šiuo žodynu baigiantis trijų jūrinių žodynų ciklą sandaros aspektų,
kalbų eiliškumo ir apimties aspektu. Visiems trims žodynams parengti J. Banaitis paaukojo 20 metų. "Parašyti žodyną viena, o jį išleisti - kita. Turi atlaikyti įvairias komisijas, derinti finansinius klausimus ir dar visokių darbų darbelių padaryti. Visam tam sugaišti mažiausiai dvejus metus", - sako žodynų sudarytojas.
Būdamas anglistas J. Banaitis dėstė anglų kalbą laivų mechanikams, laivavedžiams, laivų statytojams Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete. Kai pradėjo jame dirbti 1959 metais, taip tebedirba iki šiol. Nuo 1995 turėjo pusę etato, kad galėtų toliau rengti žodynus. Ne tik dėstydamas anglų kalbą, bet ir dirbdamas sovietmečiu porą metų Interklube, kurį įkurti jam buvo pavesta, bendraudamas su užsieniečiais įsitikino, kad lietuviškas jūrinių terminų žodynas verkiant reikalingas.
Pradėjo nuo maksimumo
Prieš pradėdamas rengti žodynus J. Banaitis buvo surinkęs 107 šaltinius įvairiomis kalbomis (žodynų, enciklopedijų, vadovėlių, periodinės jūrinės spaudos leidinių). Rinko mažiausiai dvejus metus. Taigi žodyną jis pradėdavo sudaryti turėdamas maksimumą medžiagos.
Pirmą kortelę užrašė 1986 metų vasario 16 d. budėdamas naktį politechnikumo fakultete. Tais laikais buvo privalu budėti, kad į mokymo įstaigą nepatektų antitarybiniai elementai.
Rengdamas žodynus sudarytojas vartojo 6 kalbas: 4 aktyviai, t. y. lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų, o dvi pasyviai - lotynų ir olandų. "Vartodamas tik dvi kalbas, žodyno neparašysi", - sako J. Banaitis.
"Tai idioto patrioto darbas", - juokauja ponas Jurgis. Pasak jo, nors tas darbas buvo jam labai nuostolingas, nesigaili jo ėmesis. "Mano moto - pasaulinės problemos nesprendžiu. Dariau tai, ką maniau esant reikalinga, ką pajėgiau padaryti", - "Vakarų ekspresui" sakė žodyno sudarytojas.
Pirmoji pagalba
Pirmą 1020 tūkst. puslapių Jūrų technikos, laivybos, žvejybos lietuvių-rusų-anglų kalbų žodyną, išleistą 1994 m., autorius vadina pirmąja greitąja pagalba. Lietuvai atgavus nepriklausomybę jūriniame sektoriuje lietuvių dirbo nedaug, o ir tie patys kalbėjo rusiškais jūriniais terminais. Žodyno paskirtis buvo dvejopa. Pirmiausia tai verčiamasis žodynas, be to, jis buvo ir norminamasis. Pasak J. Banaičio, tai buvo pirmas bandymas sudaryti trikalbį šios ūkio šakos žodyną.
Deja, nedaug šio žodyno egzempliorių yra likę, nes jis buvo atiduotas saugoti į Universiteto knygyną, kuris buvo apvogtas.
Antrasis
Antras 728 puslapių Anglų-lietuvių jūrų technikos, laivybos, žvejybos žodynas išleistas 2001 m. Jame 40 tūkstančių antraštinių kalbos vienetų. Tai, pasak žodyno sudarytojo, bandymas toliau norminti ir vartoti lietuvių kalbą jūrų industrijoje. Lietuviški žodžiai ir jų junginiai sukirčiuoti. Žodyne pateikiama nemažai terminų, paimtų iš Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) dokumentų. Žodyno pabaigoje surašytos jūreivystėje dažniausiai vartojamos žodžių ar žodžių junginių santrumpos.
Antrąjį žodyną išleido pats jo sudarytojas J. Banaitis susiradęs rėmėjų. Jame atsižvelgta į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas.
Naujasis
Naujasis Lietuvių-anglų kalbų jūrinis žodynas yra tarsi atvirkštinis antrojo žodyno variantas. Jame pateikiami ne vien tik terminai, žodžių junginiai, bet ir posakiai, būdingi tik jūrinei kalbai.
Dalis žodyne pateiktų terminų yra daugelio valstybių seniai vartojami ir priimtini. J. Banaičio manymu, juos versti ar vietoj jų sudaryti naujus būtų netikslinga. Tokie terminai šiame žodyne yra aiškinamai ir aprašomi. Pavyzdžiui - e s t u a r i j a - gilios ir plačios upės žiotys, platėjančios į jūros pusę. Šį žodyną Klaipėdos universiteto leidykla išleido 1000 egzempliorių tiražu, jo leidimą finansavo KU.
Rengiant naująjį žodyną J. Banaitį konsultavo ir labai vertingų patarimų bei informacijos teikė Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas, Laivo inžinerijos katedros vedėjas doc. Jonas Čerka, Lietuvių kalbos katedros vedėjas doc. dr. Albinas Drukteinis, lituanistė, kompiuterinės rašybos specialistė Vitalija Studencovaitė, jūrų kapitonai Eimutis Astikas, Stanislovas Jonkus, Ričardas Lučka, Algirdas Kulbokas, komandoras Vytautas Urbas, AB DFDS LISCO vyr. juriskonsultas Martynas Jonkus, karinis diplomuotas vertėjas Michailas Karpuzovas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Rašyti komentarą