Iš spaudos sužinojęs, kad grupė Seimo narių įregistravo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisą, kurią priėmus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būtų įpareigota nuo kitų metų į Klaipėdos miesto biudžetą pervesti 10 proc. visų jos gaunamų pajamų, kapitonas S. Šileris, beje, turintis ir apskaitos bei įmonės ūkinės veiklos analizės specialybę, panoro išsakyti savo nuomonę.
"Tai savotiškas reketas. Kiekvieną investuotoją mes pasitinkame su raudonu kilimu, 10 metų atleidžiame nuo pelno mokesčio, įrengiame jam infrastruktūrą - kad tik jis ateitų. O kai įmonė Klaipėdoje dirba gerai, nori plėstis, imame reikalauti, kad mokėtų 10 proc. nuo gaunamų pajamų. Aš galėčiau pateikti siūlymą, kad ir ligoninės turėtų atiduoti miestui po 10 proc. savo pajamų. Uostas - tokia pati valstybinė įstaiga. O gal ir merija galėtų prisidėti prie tokios iniciatyvos", - kalbėjo S. Šileris.
Pasak kapitono, toks variantas galėtų būti, jeigu uostą valdytų Savivaldybė arba ji būtų jo akcininkė. Tokių atvejų pasaulyje yra. Ir tas pats Roterdamas (Nyderlandai), apie kurį dažnai kalba Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, ta pati Kopenhaga (Danija). Pasak S. Šilerio, kažkodėl pamirštama pasakyti, kad Roterdamo miestas iš pradžių įdėjo į uostą milijardus eurų, o dabar gauna grąžą.
"Manau, neteisingai mąsto Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Naglis Puteikis, Algimantas Kirkutis, Dainius Kepenis ir kiti. O Eugenijus Gentvilas šiuo klausimu turėtų apskritai susilaikyti. Būdamas Uosto direkcijos vadovu tokios sistemos miesto naudai nepasiūlė, nors būtų įėjęs į miesto istoriją kaip jo gelbėtojas. Todėl dabar tuo klausimu jis neturėtų diskutuoti, nes tai nemoralu", - savo nuomonę išsakė S. Šileris ir pridūrė, kad tas įstatymas, kurio pataisą norima daryti, priimtas tik uostui, o ne visoms valstybės įmonėms.
"Aš ne mažesnis patriotas"
Kapitono S. Šilerio manymu, valdžios atstovai prieš siūlydami tokį veiksmą visų pirma turėtų pasižiūrėti, kaip jis "įsipaišys" į visus Lietuvos finansinius, valstybinių įmonių ir daugybę kitų įstatymų. "Jeigu tai būtų padaryta, po kurio laiko Valstybės kontrolės ir STT vyrukai gali ateiti pas Uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų, uždėti jam antrankius ir išsivesti, nes būtų neteisingai naudojamos valstybinės lėšos", - juokavo S. Šileris.
Pasak kapitono, negalima taip elgtis su uostu - melžti vienintelę karvutę Klaipėdoje, duodančią darbo ir atlyginimus klaipėdiečiams. Uostininkai perka prekes uostamiesčio parduotuvėse, moka mokesčius ir jau vien tuo prisideda prie miesto gerovės.
"Nežinau, kaip reikia nemylėti Klaipėdos ir uosto, kad galima siūlyti tokius dalykus. Jeigu žmogui diskomfortas gyventi šiame mieste, jis gali išvažiuoti į Salantus ar dar kur nors, kur ramu, ežeriukai, ir kasdien važinėti į darbą Klaipėdoje. Manau, kad uosto ūžesys daugybei klaipėdiečių sukelia tik geras emocijas, nes tai pinigai, atvežti į Klaipėdą. Kuo didesnė uosto apyvarta, tuo daugiau jis vienokiu ar kitokiu būdu palieka pinigų miestui. Išmesti idėją labai lengva. Esą tie seimūnai Klaipėdos patriotai. Aš ne mažesnis patriotas, bet gerai žinau, kad jeigu uostas gerai gyvens, bus gerai ir miestui. Jeigu uostas blogai gyvens, Klaipėdai bus labai liūdna. Negalima vadovautis momentinėmis idėjomis", - kalbėjo kapitonas S. Šileris.
Valstybė investuoja į savo uostą
Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, kai uosto struktūra dar buvo visai kitokia, kurį laiką S. Šileris buvo Klaipėdos valstybinio prekybos uosto vadovu ir prisidėjo prie Uosto įstatymo rengimo.
"Kai rengėme pirminius uosto dokumentus, įrodėme, kad uostas yra ne pelno siekianti organizacija. Jis visą pelną investuoja į uosto infrastruktūrą. Buvusiam susisiekimo ministrui Jonui Biržiškiui ir tais laikais dirbusiems valdžios vyrams reikia pastatyti paminklą, kad jie tai suprato. Klaipėdos uostas iš sovietinio sugriuvusio uostelio tapo pažangiu uostu, nes jam nereikėjo mokėti visų tų mokesčių. Uostas priklauso valstybei, iš jos jis nereikalauja pinigų, pats jų užsidirba. Jam neskiriama mokesčių mokėtojų pinigų.
Buvo visokių bandymų paimti pinigų iš uosto, ypač kai valstybei jų trūko. Dabartinis Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus, padedamas tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus, apgynė nuostatą, kad uostas nemoka mokesčių valstybei, bet pats užsidirba savo plėtrai. Valstybė sugalvojo būdą, kaip padėti savo uostui. Ta pagalba - mokesčių neėmimas. Taip elgdamasi valstybė į jį investuoja. Ir tos investicijos dabar skaičiuojamos milijonais eurų", - kalbėjo S. Šileris.
Ir po tiek metų jis vis dar yra įsitikinęs, kad Klaipėdos uostas savo struktūra yra optimalus, geriau nieko nebuvo galima sugalvoti. Nors pati Uosto direkcija krovinių nekrauna, plėtodama uosto infrastruktūrą ji gerokai prisideda prie krovinių srautų augimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą