2002-aisiais metais, palyginti su 2001-aisiais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) saugomame ruože valstybės sienų pažeidimų skaičius sumažėjo nuo 44 iki 34. Tam įtakos turėjo ir Kopgalio užkardos laivų budėjimas Kuršių mariose, valstybės sienos apsaugos zonos mariose žymėjimas plūdurais, o žiemą - stulpeliais su įspėjančiais ženklais, nes sumažėjo netyčinių valstybės sienos pažeidimų. Tačiau Lietuvai ruošiantis tapti Europos Sąjungos (ES) nare dar ne visos problemos išspręstos. Trūksta lėšų laivų remontui, neturima tinkamos priekrantės stebėjimo sistemos, uosto įplauka dar tinkamai nestebima esant rūkui ir naktį.
Siūloma remonto bazė nereikalinga
VSAT vadas vyriausiasis komisaras Algimantas Songaila, sausio 16 d. lankęsis Klaipėdoje, paklaustas, ar numatoma skirti daugiau lėšų pasieniečių senstančių laivų remontui, atsakė, jog kol kas tam nėra pinigų. Tačiau jis mano, kad kitais metais laivus reikėtų paremontuoti. Vadas atkreipė dėmesį į tai, kad ir tarp išorinių ES sienų Lietuvoje yra prioritetai. Pirmiausia lėšų bus skiriama Baltarusijos, paskui Rusijos ir tik tada jūrinei sienai. Pastarajai lėšų tikimasi gauti ir iš ES lėšų.
A. Songaila sakė, jog kariškiai apskritai norėtų perimti pasieniečių laivus ir mano, esant reikalui, galį nuplukdyti juos ten, kur reikės. Pasieniečių vadas komentuodamas tokį pasiūlymą juokavo, kad tokiu atveju pasieniečiai kariškiams turėtų atiduoti ir automobilius, ir ginklus. "Vadovaujantis kariškių logika turėtų būti taip: kai mums reikės šaudyti, pasikviesime juos, kai reikės kur nors važiuoti, jie kaip taksistai nuveš. Tačiau aš manau, kad tarnyba, atliekanti tam tikrą funkciją, turi turėti ir visas priemones jai vykdyti",- sakė VSAT vadas.
Pasak A. Songailos, kariškiai pasieniečiams siūlo naudotis bendra laivų remonto baze, tačiau pastariesiems ji nereikalinga. Nedideliam laivų remontui atlikti pasieniečiai turi savo bazę Kopgalyje. O kapitalinis laivų remontas kainuoja labai brangiai. Norint kapitaliai remontuoti laivą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą reikėtų skelbti konkursą, o turint omenyje, kad Lietuva rengiasi tapti ES nare, tas konkursas turėtų būti, ko gero, netgi tarptautinis.
"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, jog dėl to, kad nėra lėšų PAR laivo "Kihu" variklio remontui, kuriam reikėtų apie 0,5 mln. Lt, yra ribojamas laivo greitis. Dėl nepakankamo finansavimo nebaigta laivo "Madeleine" navigacinės įrangos modernizacija. Tai trukdo efektyviau kontroliuoti laivus, plaukiojančius pasienio ruože Kuršių mariose. Pasak VSAT vado, laivo "Kihu" variklio remontas gali būti atliekamas Suomijoje arba Vokietijoje. Norint tokį remontą atlikti Lietuvoje reikėtų atsivežti dalių, tad remontas dar brangiau kainuotų.
Neturi priemonių žmonėms gelbėti
Pernai penki Kopgalio užkardos laivai į teritorinę jūrą ir Kuršių marias plaukė 255 kartus, o skuteriais - 355. Bendras laivų plaukiojimo laikas - 2097,20 val. Paklaustas, ar šiemet pasieniečių laivai turės pakankamai kuro, kad galėtų plaukti į jūrą, Pakrančių apsaugos rinktinės vadas S. Černeckis atsakė, jog norint atlikti sienos apsaugą Kopgalio užkardos ruože ir kontrolę prie uosto vartų nebūtina visą laiką plaukioti laivais, stebėjimą, turint atitinkamas priemones - radarus, vaizdo kameras - galima atlikti ir iš kranto. Jo teigimu, tarptautiniai reikalavimai - kontroliuoti periodiškai plaukiant laivais - vykdomi, ir Kopgalio užkardos laivai kaip ir pernai, taip ir šiemet plauks tiek, kiek reikės.
Beje, iš dalies pasieniečių funkcijoms galima priskirti ir dalyvavimą gelbėjimo darbuose. Jų laivai pernai dalyvavo 8 gelbėjimo operacijose, per kurias buvo suteikta pagalba 15 žmonių. Tačiau, "Vakarų ekspreso" duomenimis, šiam kilniam tikslui pasieniečiams nėra skiriama nė lito. Jie neturi specialių žmonėms gelbėti pritaikytų priemonių, o turimomis kartais gali net sužeisti išgelbėtuosius.
Priekrantė stebima vizualiai
Iš ES fondų bandoma gauti lėšų priekrantės teritorijos stebėjimo sistemai įsigyti, kadangi tai yra vienas iš ES reikalavimų. Taigi perspektyviniuose pasieniečių planuose yra numatytas radarų sistemos priekrantei iki 20 jūrmylių stebėti įsigijimas. Visa ta sistema būtų integruota į Karinių jūrų pajėgų (KJP) turimų 3 radarų sistemą. Ja galėtų naudotis tiek kariškiai, tiek pasieniečiai, tiek Saugios laivybos administracijos darbuotojai.
Šiuo metu tai, kas darosi priekrantėje, t. y. išplaukusias plastikines, medines valtis, vandens dviračius pasieniečiai stebi bokšte vizualiai. Kol kas neturima tinkamos navigacinės stebėjimo sistemos, užtikrinančios mažųjų ir vidutiniųjų plaukiojimo priemonių stebėjimą teritorinėje jūroje. Pasieniečių teigimu, gaunama informacija iš KJP pakrančių stebėjimo centro yra nepakankama, dažnai netiksli ir klaidinga, nes naudojama navigacinė įranga nėra efektyvi tokioms plaukiojimo priemonėms stebėti.
Priekrantės stebėjimo sistemos, kuri turėtų 6 radarus, trims radarams įsigyti reikėtų apie 1 mln. 300 tūkst. Lt. Tokia investicinė programa būtų vykdoma tam tikrais etapais. Įdiegus šią sistemą tikimasi matyti ir visas nedideles valteles.
Įplauką - bet kokiu oru
Vyriausybės nutarimu VSAT lėšomis PAR yra įpareigota integruotis į visą bendrą uosto vizualinę stebėjimo sistemą, kad esant bet kokioms oro sąlygoms - ir rūkui, ir sningant, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai, kariškiai ir pasieniečiai galėtų stebėti uosto įplauką. Pernai rugpjūčio mėnesį tik iš dalies įrengta uosto įplaukos kontrolės ir stebėjimo sistema. Kopgalio stiebe ir Melnragės stebėjimo bokšte buvo sumontuotos dieninės vaizdo kameros. Tam jau išleista 500 tūkst. Lt. Tačiau šia įranga bus galima deramai naudotis tik baigus įgyvendinti visą projektą.
Taigi šiemet per pirmą pusmetį turi būti įdiegta uosto įplaukos stebėjimo termovizorinė sistema. Tam dar reikės apie 600 tūkst. Lt. Kai bus baigti visi darbai, vaizdo kameros rodys vaizdą ir esant rūkui, ir tamsai. Uosto kanalas bus stebimas kryžmiškai, kad keltui plaukiant niekas jo neužstotų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą