"Nekalbant apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbus statant krantines ir pirsą, kurie jau, galima sakyti, yra beveik įpusėję, pradėti darbai ir privačioje terminalo dalyje. Jau betonuojami būsimo administracinio pastato pamatai, tvarkoma teritorija, kurios didžioji dalis bus skirta transporto parkavimo vietoms, rengiamos sandėliavimo aikštelės. Teritorija yra milžiniška, kaip ateityje viskas atrodys, šiandien sunku įsivaizduoti. Pagal tai, ką mes matėme, manome, kad turėtų būti gražu. Tikiuosi, kad kitų metų gegužę taip ir bus", - sakė viceministras.
Panaudoti šiam terminalui Europos Sąjungos lėšas nebėra kliūčių, viskas baigėsi geriau, pasak A. Štaro, nei tikėtasi, ir pinigų gauta daugiau - 62 mln. Lt, o Uosto direkcijai teks investuoti apie 50 mln. Lt.
Europos Sąjunga labai domėjosi KKT projektu ir tikrino. Kai kuriais atvejais Lietuvai netgi buvo pasiūlyta pakeisti teisės aktus, pavyzdžiui, vieną Klaipėdos valstybino jūrų uosto įstatymo nuostatą, susijusią su žemės nuoma. A. Štaro teigimu, ji dar nėra pakeista, bet šiuo metu jau diskutuojama, kad ji būtų pakeista taip, jog atitiktų ir kitus Lietuvos įstatymus.
Kol kas Uosto direkcija ir UAB Klaipėdos ir krovinių terminalas dvišalės sutarties dar nėra pasirašiusios. Pasak viceministro, kad direkcijai nepritrūks lėšų pastatyti šį terminalą, abejonių nekyla. Šiek tiek vėluojami darbai privačioje dalyje. Dvišalę sutartį pasirašant ir privatus investuotojas turi patvirtinti, kad jis turės pakankamai lėšų.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas patikino, kad su KKKT jau pasirašytas ketinimų protokolas. Anot jo, tai ne sutartis, bet vis žengtas žingsnis į priekį. Pasak uosto vadovo, sutartis su šia bendrove bus pasirašyta tada, kai krovinių ir keleivių terminalas pateiks savo finansinio pajėgumo įrodymus.
"Tai yra turi būti padidintas įstatinis kapitalas, ką terminalas planuoja daryti artimiausiu metu visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat gauta banko paskola arba neatšaukiamas komercinio banko įsipareigojimas skirti paskolą. Tai jau būtų tinkami įrodymai, kad kompanija yra pasirengusi įvykdyti savo įsipareigojimų dalį", - sakė E. Gentvilas.
Pasak jo, keleivių ir krovinių terminalą numatoma pastatyti iki kitų metų gegužės pabaigos, o jeigu ir būtų vėluojama, tai gal kokiu mėnesiu. Gal ir nebus vėluojama, nes latviai jau įsibėgėjo ir mažina atsilikimą nuo darbų grafiko.
Pirsas jau faktiškai pabaigtas. Anot E. Gentvilo, jį būtų galima jau greitai pradėti eksploatuoti, išskyrus hidraulines rampas, kurios gaminamos Vokietijoje ir turi būti pristatytos lapkritį. Tada bus baigtas pirmas etapas ir sparčiau bus statomos krantinės. Ir pastarųjų darbai jau pradėti - akvatorijos dugne pilamas smėlis ir žvyras.
Beje, iki kitų metų gegužės jau turi būti rekonstruota Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža. Žinia, Klaipėdos miesto savivaldybė tam lėšų neturi.
"Gana greitai teks priimti sprendimus, kas užtikrins finansavimą - ar Klaipėdos miesto savivaldybė, ar Uosto direkcija, ar Lietuvos automobilių kelių direkcija. Dabar labai įtemptas laikotarpis. Jeigu mes turėtume Vyriausybės pritarimą, kad Uosto direkcijai lieka jos uždirbti pinigai ir iš jos nepaimama į valstybės biudžetą pelno dalis, galėtume aiškiai pasakyti, kur juos panaudosime", - sakė viceministras.
Jis neatmetė galimybės, kad statyti šią sankryžą gali būti įpareigota ir Uosto direkcija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą