Dėl kažkokio Vilniaus valdininko prieš beveik 20 metų padarytos sąmoningos ar atsitiktinės klaidos Klaipėdos uostas jau prarado nemažai rezervinės teritorijos. Dabar norima išsaugoti bent jau likusius hektarus, tačiau tai padaryti nėra taip paprasta.
Liko tik trečdalis
Spalio pradžioje vykusių Uosto tarybos ir Uosto plėtojimo tarybos posėdžių metu Uosto direkcija išreiškė pageidavimą, kad Vyriausybės nutarimu uosto rezervinei teritorijai iš naujo būtų priskirta apie 15 ha teritorija, esanti tarp Nemuno ir Minijos gatvių iki įvažiavimo kelio į AB "Smiltynės perkėla".
ATSIKANDO. Smeltės kvartalas formaliai dar tebėra rezervinė uosto teritorija, tačiau Uosto direkcija jau seniai bando jos atsikratyti. O kol uostas laikė šią teritoriją po sparnu tol savivaldybės nesistengė investuoti į jos infrastruktūrą. Martyno VAINORIAUS nuotr.
Dar 1994 m. Vyriausybės nutarimu ši teritorija buvo pripažinta uosto rezervine teritorija, tačiau kažkas pamiršo šį Vyriausybės nutarimą paskelbti "Valstybės žiniose", todėl teismai savo sprendimais pradėjo skelbti, kad ši teritorija nėra rezervinė. Tad greitai atsirado tokių, kurie, pasinaudodami šia situacija, spėjo gerai pasišildyti rankas - įsigyti nuosavybę, kurią galbūt ateityje tikėjosi uostui labai brangiai parduoti.
Tad dabar iš tų 15 ha laisvos žemės ten bėra likę tik 4,44 ha.
Prieš porą dešimtmečių minėtoje teritorijoje buvo ruošiamasi didelei AB "Klaipėdos kartonas" plėtrai. Kadangi pagal ambicingus planus nebeliko vietos sanitarinėms zonoms, iš teritorijos buvo iškeldinti beveik visi gyventojai, kitaip sakant, ji buvo išvalyta. Tačiau 1994-1996 m. joje vėl ėmė atsirasti ir gyvenamųjų namų, ir visokių įmonėlių. Visai neseniai iškilo net viešbutis, kurio statybos Uosto direkcija, neoficialiais duomenimis, nederino, o Visuomenės sveikatos centras projektą suderino iškeldamas sąlygą, kad būtų pastatyta gana aukšta šalia esančios jūrų krovinių kompanijos "Bega" gamybinį triukšmą slopinanti sienutė. Viešbutis jau stovi, o sienutės vis dar nėra.
Kodėl valdininkai kur kas anksčiau neparengė dokumentų ir ši teritorija nebuvo iš naujo rezervuota uosto plėtrai, kaip tai bandoma padaryti dabar, šiandien sunku pasakyti.
Tiesa, 2000 m. kompanija "Bega", esanti šalia tos 15 ha teritorijos, buvo parengusi jos detalųjį planą, tačiau pagal galiojančius įstatymus ji negalėjo būti planavimo organizatorė, nes jai ta teritorija nepriklausė, ji net nebuvo jos nuomininkė. Kadangi teritorija laikoma net ne rezervine, planuoti galėjo tik miesto savivaldybė. Tąkart detalųjį planą užprotestavo tuometinis Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje, tad viskas taip ir liko.
Geriausiu atveju - pusė
Užtat dabar Uosto direkcija siūlo ją iš naujo prijungti prie uosto rezervinės teritorijos Vyriausybės nutarimu. Remiamasi Klaipėdos miesto bendruoju planu, kuriame šis plotas yra numatytas kaip uosto rezervinė teritorija, išskyrus 50 m zoną prie Minijos gatvės, skirtą miesto reikmėms.
"Minėtos teritorijos dalis miesto Bendrajame plane pažymėta ne kaip rezervinė, o kaip infrastruktūros teritorija. 50 metrų komercinė teritorija nuo Minijos gatvės yra numatyta kaip buferinė zona nuo uosto, kad taip nebūtų, jog uostas plečiasi, o sanitarinė zona lipa ant gyvenamųjų namų", - aiškino Kastytis Macijauskas, Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius.
Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus manymu, šiuo klausimu vis dėlto pirmiausia turi susitarti miesto ir uosto vadžia. Esą reikia išsiaiškinti, kam kokių teritorijų reikia ar nereikia, ir tik tada galėtų būti rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas.
Iš tų 15 ha realiai uosto plėtrai, ko gero, būtų naudojami tik tie likę 4,44 ha, nes kitoje beveik 10 ha teritorijos dalyje karaliauja privati nuosavybė. Pastaroji, ko gero, nebus išperkama, nes reikėtų mokėti velniškus pinigus. Valstybinės žemės sklypukų ten yra likusių visai nedaug - pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelė, žemės gabaliukas prie "Begai" priklausančių valymo įrenginių.
Beje, "Begai" priklausančius valymo įrenginius, Uosto direkcijos specialistų manymu, būtų galima nugriauti, o jų užimamą apie 2 ha teritoriją panaudoti uosto plėtrai, dar būtų galima surankioti netoliese esančius valstybei priklausančius sklypukus ir galbūt nupirkti vieną gyvenamąjį namą, tačiau net geriausiu atveju pavyktų surinkti tik apie 8 ha iš buvusių 15 ha.
Siūlymas principinis
Kam uostui dabar prireikė papildomos teritorijos, kas joje planuojama daryti, Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus nedetalizavo.
"Tuo, kas susiję su rezervinėmis teritorijomis ir apskritai teritoriniais plotais ties kranto linija, mes pralaimime visiems konkurentams. Pavyzdžiui, Rygos uostas turi keturiskart daugiau teritorijų de facto, jau nekalbant apie rezervines galimybes. Todėl bet koks ploto vienetas, kurį perspektyvoje būtų galima panaudoti uosto veiklai, mums yra labai svarbus. Mes pareiškėme principinį norą šią teritoriją turėti kaip rezervinę. Ir tai nėra vien tik Uosto direkcijos požiūris, šiuo klausimu tarėmės su uosto krovos kompanijomis. Kiek tos teritorijos bus naudojama uosto reikmėms - 15 ar 4,5 hektaro, daugiau ar mažiau, bus nuspręsta parengus dokumentus", - kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.
"Begos" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis sakė, jog jeigu būtų garantuotas, kad šią teritoriją galės išsinuomoti, kompanija imtųsi rengti detalųjį planą antrą kartą.
Smeltės kvartalo nebenori
Uosto rezervinei teritorijai tuo 1994 m. Vyriausybės nutarimu iš viso buvo priskirtos trys teritorijos - minėtoji 15 ha teritorija, 17 ha teritorija prie Baltijos prospekto ir 48 ha teritorija, esanti tarp Minijos ir Marių gatvių bei Smiltelės upelio, populiariai vadinama Smeltės kvartalu.
Tos 48 ha teritorijos Uosto direkcija jau seniai bando atsikratyti. Net miesto Bendrajame plane yra punktas, kad ši teritorija turi būti išbraukta iš uosto rezervinių teritorijų sąrašo. Tiek miestas, tiek uostas šiuo klausimu sutaria - ta teritorija uosto plėtrai nėra tinkama, nes joje labai daug gyventojų.
Norėdama išbraukti šią teritoriją iš uosto rezervinių teritorijų sąrašo Uosto direkcija turėjo rengti jos detalųjį planą. Tačiau, kai teismai išaiškino, kad minėtos teritorijos nėra rezervinės, Uosto direkcija nebegalėjo rengti detaliojo plano. Tada jo ėmėsi pati savivaldybė ir tik šiuo metu jo rengimas artėja prie pabaigos. Kai tik detalusis planas bus baigtas, Uosto direkcija žada tą teritoriją išbraukti iš rezervinių teritorijų sąrašo.
"Smeltės kvartalo gyventojus žadėta iškeldinti, tai kam dėti pinigus į vandentiekį, kanalizaciją ir panašiai. Ir kokius 15 metų miestas ten beveik nedėjo jokių pinigų", - sakė K. Macijauskas.
Tuo metu iš tų 17 ha prie Baltijos pr. apie 10 ha jau yra prijungta prie uosto teritorijos.
Uostas turi bent kelias rezervines teritorijas, priskirtas kitu Vyriausybės nutarimu. Jis galioja, tad jose taikomi tam tikri apribojimai, todėl lieka tikėtis, kad privačios nuosavybės, kurią vėliau reikėtų labai brangiai išpirkti, neatsiras. Tos teritorijos dar nėra prijungtos prie uosto žemės, tačiau žadama, kad ateityje tai bus padaryta.
"Turi būti daroma civilizuotai"
Kastytis MACIJAUSKAS, savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius
Galbūt tada nepasirūpinta Vyriausybės nutarimo paskelbimu, nes ta teritorija nelabai rūpėjo. Jau tiek metų ji vis rezervuojama, bet nieko ten nedaroma. Dabar Uosto direkcija atsibudo ir nori vėl ją rezervuoti iš naujo. Žinoma, uostas - vienas, reikia jam rezervuoti teritorijas, reikia jį puoselėti. Lietuva turi saugoti vištą, dedančią auksinius kiaušinius. Kadangi višta viena, kartais ji pasidaro labai arogantiška - noriu dėsiu kiaušinį, noriu ne, bet vis tiek mes ją turime mylėti, nes mums reikia kiaušinių. Žinoma, uostas turi turėti savo rezervines teritorijas, bet visa tai turi būti daroma civilizuotai.
Šiaip sau paimti teritoriją ir prijungti prie uosto rezervinės teritorijos negalima. Norint uždėti kam nors kokį nors apribojimą, turi būti atlikta tam tikra viešumo procedūra. Įsivaizduokite, toje teritorijoje gyvena sau žmogus, o kažkas ima ir uždeda rezervinės teritorijos statusą ir jis bet kokį veiksmą jau turi derinti su Uosto direkcija. Ar ji metus derins, ar apskritai nederins, nežinia, tad žmogus tampa tarsi įkaitas. Idant tokių dalykų nebūtų ir yra nustatyta tam tikra tvarka, kaip tai turi būti daroma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą