Buriuotojas iš Kintų Andrius Varnas, pernai iš Klaipėdos leidęsis kelionėn aplink pasaulį jachta "Ragainė II", toliau vieši Prancūzų Polinezijoje.
Paskutiniai įgulos, kurioje - ir A. Varno dukra Rasa bei jos draugas Egoi, įspūdžiai - naujausiame buriuotojo laiške Lietuvon (kalba netaisyta):
"Sveiki
stovime jau antra diena Moorea salos įlankoje, labai gražiu pavadinimu Kuko įlanka (Cook‘s Bay). Čia bukletuose rašo, kad kai Kukas įplaukė į šią įlanką, tai pasakė, kad tai pati gražiausia ir saugiausia įlanka. Gal būt ir gražiausia, bet kai nuo kalnu papučia, tai galvoji, ar laikys inkaras, nors čia gruntas smėlis ir dumblas - turėtų laikyti.
Išplaukus iš Tuamotus salyno, Manihi atolo, turėjome DIDELĘ bėdą su vind generatorium Air Breeze: pradėjo gamindamas elektrą labai dažnai ir su keistu garsu sustoti. Parašiau gamyklai e-mail‘ą. Po to gavau atsakymą, kad mano garantinis kreipimasis užregistruotas ir man suteiktas kreipimosi numeris. Bet mes nusprendėm patys jį ardyti, nes neplauksi, gi, su kreipimosi numeriu - reikia veikiančio generatoriaus ir jo gaminamos elektros. Mums vandenyne garsių firmų pavadinimų ir jų garantijų jau SOTU. Išardėme ir radom viduje krūvą grafito miltelių. Toliau išardėm iki šepetėlių ir tai tarp vieno šepetėlio ir veleno radome plieno šiukšlę. Ji ir graužė grafitą, veleną ir, aišku, nepraleisdavo didesnės sroves - viskas degdavo. Viską išvalėm ir vėl surinkom. Dabar dirba super. Parašiau į gamyklą, kad kai rinks kitus vėjo generatorius Air Breezus, gerai išvalytu vidų ir kas nors blaivas patikrintų darbininkų darbą. Pakolei atsakymo negavau. Gamykla yra USA.
Prieš tai, prieš porą savaičių, per totalų štilių, plaukiant su varikliu nulūžo autopiloto Raymarine ST 6002 stūmoklio plastmasinis antgalis. Grįžęs parodysiu, tikrai kinai geriau padaro. Teko vėl gręžti skylę stūmoklio plieninėje dalyje jo tvirtinimui prie rumpelio. Dabar vėl viskas gerai. Kai buvau Markizuose, australų jachta keikė irgi ką tik įgytą Raymarine 6002, tik su šturvalu - autopiloto varikliukas kaito, po to sustojo, po to vėl pasileisdavo kada panorėdavo. Tai du senukai sėdi Markizuose ir nežino ką su tuo nauju Raymarine daryt. Sumokėjo Venesueloje krūvą pinigų už tą garsią firmą. Kita garsi firma MAKITA. Giminaitis atvežė į Kanarus visą dėžę Makita su 12 v gręžtuvu ir įrankiais. Tai visi įrankiai jau surūdijo, grąžtai beveik visi sulūžo. Vėl gręžiu su savo senais gerais "Žalgirio" grąžtais. Šalia turiu kinietiškų galvučių komplektą. Tai kaip naujas, dirbu su jais. Apie naują norvegų gamybos inkaro gervę jau rašiau prieš tai, irgi tas pats, net nesinori prisiminti.
Tai kas man pasakys, kokių garsių firmų ar brandų įrankiai ar prekes dabar yra geros??? Čia, vandenyne, išlenda visos jų paslėptos ar užmaskuotos gudrybės.
Ačiū Dievui, neturime pakolei jokių problemų su radijo stotimis Icom 703 ir Icom 401. Taip pat super dirba e-mail‘ų įrenginys PactorIII. Vis per kairį petį nusispjaunu, kad nesugestu, nes čia jau elektronika ir mūsų žinių ir patirties neužtektų jų remontui. Maždaug 90 % ir daugiau visų čia sutiktų jachtų naudojo SSB radijo ir dauguma ICOM firmų, tik keletas prabangių jachtų naudoja Iridium satelitinį ryšį (brangu, brangu, brangu).
Prieš Moorea salą praleidome 5 dienas Prancūzų Polinezijos sostinėje - Tahiti saloje Papeete mieste. Po ilgesnes pertraukos vėl stovėjome prie pontono, o ne užsiinkaravę. Papeete dabar yra klestintis miestas, kaip ir visa Polinezija. Labai brangus, bet švarus, sutvarkytas, čiabuviai ramūs ir labai draugiški. Papeete yra pasaulio juodųjų perlų sostinė. Visas miesto centras nusėtas perlų parduotuvėmis, juvelyrinių dirbinių salonais. Polinezijos atolų perlų fermos yra pagrindiniai pasaulio tamsiųjų perlų tiekėjai, o Papeete yra viso šio verslo centras. Vėl susirinkau jachtos mini dviratuką ir padariau kruizą po Papetes miesto pakraščius: ne velnio, ir ten viskas sutvarkyta, šiukšlių niekur nerasi. Namukai maži, bet labai sutvarkyti. Labai daug sporto aikštynų ir mokyklų, tiesiog kažkoks mokyklų ir koledžų kultas, visi sutikti būtinai sveikinasi ar pamojuoja rankom.
Vėl sutikome Papeeteje įdomių jachtų ir žmonių. Su 46 pėdų ilgio katamaranu jau dveji metai kai plaukia aplink pasaulį tėvas ir sūnus suomiai iš Helsinkio. Kiekvienais metais du kartus porai savaičių skrenda namo aplankyti žmonos ir motinos, po to vėl į jachtą ir toliau. Planuoja dar 5 metus taip keliauti. Pasėdėjom vakare su jais Ragainėje, išgėrėm keletą taurių jau geros polineziškos degtinės, prisiminėm Suomijos Alandų salas, saunas, archipelagus. Už poros dienų į Papeete įplaukė jau mūsų seni pažįstami - britų katamaranas su linksma jauna komanda: trys bernai ir dvi panos. Vienintelė mūsų sutikta jachta, kuri irgi plaukia mūsų maršrutu ir tvarkaraščiu. Šiam katamaranui perėjime tarp Manihi ir Papeete apgedo vairavimo sistema, bet susirišo vairus virvėmis ir įplaukė į Papeete, dabar tvarkosi. Vieną sekmadienio vakarą britų ir kanadiečių jachtos suorganizavo, tiesiog suneštinę vakarienę ant krantines. Atėjo kas su kuo: kas su sriubos puodu, kas su mišrainės lėkšte, kas keptos žuvies, aišku, užgeriant viską alum ar vynu. Taip ir susipažinom visi: kas iš kur, kaip ilgai ir kur plaukia, kokios problemos ar džiaugsmai... Susipažinau su jaunu lenku Tadeku. 1991 paliko Poznanę ir atvyko į Australiją, profesija - virėjas. Eilę sezonų dirbo Karibuose, įvairiuose viešbučiuose virėju. Dabar pardavė savo butą, mašiną Australijoje ir Karibuose nusipirko nenaują 36 pėdų jachtą. Grįžinėja į Australiją, gyvens jachtoje, kol vėl neužsidirbs pinigų butui ar namui. Ji sako: turiu labai gerą ir mylimą profesiją, darbo visada yra sočiai, gali rinktis, tai ir gyvenu čia, o ne Poznanėje. Aišku, labai stebisi, kad sutiko lietuvių, o ne lenkų jachtą.
Taigi, dar kokią dieną praleisime čia, Kuko įlankoje, po to jau plauksim į Tahaa salą ir į garsiąją Boro Boro salą - atolą, apie 140 jūrinių mylių.
Linkėjimai
Andrius
Ragainė II
Moorea, Prancūzų Polinezija"
ve.lt inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą