Per trejus metus bene prasčiausia – dar medinė krantinė Klaipėdos uoste virto, teigiama, viena iš moderniausių Baltijos jūroje. Prie daugiau nei kilometro ilgio krantinės ir pirso vienu metu galės švartuotis trys laivai. Ten įrengtos hidraulinės rampos, automatiškai prisitaikančios prie įvažiuojančio ar išvažiuojančio transporto. Anksčiau kartais tekdavę net ir įvairias kaladėles naudoti, kad automobiliai į keltus nešliaužtų dugnu.
Jei oro sąlygos leis, darbus krante baigti planuojama per pora mėnesių. Laivams priimti būtina sutvarkyti ir įvairius muitinės, pasienio formalumus.
„Mes turime registracijas kruiziniams laivams šiai vasarai. 8 laivai užregistruoti, kurie švartuosis prie mūsų krantinės vasaros metu, liepos mėn. Visus darbus mes planuojame atlikti sausio–vasario mėn., kad kovo mėn. jau galėtume deklaruoti, kad mūsų terminalas atitinka visus tarptautinius standartus“, – teigė UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Atidarius naująjį terminalą tikimasi patogesnio susisiekimo su Švedija – ne tik su pietinėje jos dalyje esančiu Karls–Hamnu, taip pat su Vokietija, ar Danija. Tačiau pripažįstama, kad laikas naujų laivybos linijų paieškai – ne itin palankus.
„Viena tokia neigiama aplinkybė, kad nuo 2015 metų yra įvedami gerokai griežtesni reikalavimai kuro kokybei laivų, kurie įplaukia į Baltijos jūrą. Manome, kad ta aplinkybė gali įtakoti, kad dalis krovinių vis dėlto keliaus iš Europos į Rytinę Europą, arba Lietuvą sausumos keliu“, – teigė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.
Į keleiviams ir kroviniams aptarnauti reikalingą infrastruktūrą krante terminalo operatorius investavo apie 70 milijonų litų. Uosto direkcijos investicijos į krantinę, pirsą, geležinkelio atšaką siekia beveik 130 milijonų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą