Š. m. gegužės 11-12 d. turėtų vykti Europos Komisijos (EK) posėdis, kuriame ketinama svarstyti Uosto direktyvą. Gegužės 10-11 d. vėl numatomos protesto akcijos. Kokios jos bus šį kartą, dar numatyta. Manoma, jog ilgalaikiai uostų streikai galėtų būti organizuojami tik tokiu atveju, jeigu siūlomos direktyvos pataisos būtų priimtos.
EK dar pernai norėjo padaryti pataisas Uosto direktyvoje, dokumente, apibrėžiančiame Europos Sąjungos (ES) uostuose darbuotojų ir darbdavių, pastarųjų tarpusavio santykius. Darbdavių siūlymu norima liberalizuoti šiuos santykius. Manoma, kad tokias pataisas bando prastumti galingiausios Europos kompanijos. Pataisomis yra suinteresuoti ir tie darbdaviai, kurie nesilaiko galiojančių vietinių įstatymų.
Šiandien Lietuvai ES uosto direktyva gal ir nėra labai svarbi. Lietuvoje galioja Darbo kodeksas, kuris numato, jog terminuotos darbo sutartys negali būti sudaromos, jeigu jos nėra įtrauktos į kolektyvinę sutartį. Tačiau Lietuvai įstojus į ES, minėta Uosto direktyva, kurios nori kai kurie darbdaviai, bus viršesnė už Lietuvos darbo kodeksą.
Rengiamos protesto akcijos
Numatomoms pataisoms aktyviai priešinasi Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) ir europinė jos šaka Europos transporto darbuotojų federacija (ETF). ETF pradėjo rengti protesto akcijas. Pernai vasarą buvo suorganizuota Europos uostų streikų banga. Pataisų įteisinimas buvo atidėtas ir vedamos derybos. EK rengė specialius seminarus. Pernai rudenį Gdanske vykusiame seminare dalyvavęs Klaipėdos dokininkų profsąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis sakė, jog jame buvusios išsakytos tik aptakios frazės ir giriama direktyva.
Kadangi susitarimo nebuvo pasiekta, šiemet sausio 17-23 d. vėl buvo organizuota veiksmų savaitė. Sausio 20 d. 24 valandoms buvo sustabdytas darbas visuose keturiuose Belgijos, visuose Suomijos uostuose. Protesto akcijos vyko Nyderlandų, Kipro, Danijos, Portugalijos, Prancūzijos, Maltos, Švedijos, Didžiosios Britanijos uostuose.
Šiemet kovo mėnesio antroje pusėje vėl svarstomos minėtos pataisos. Prieš tai buvo surengtas mitingas Briuselyje. Šalys, besiruošiančios stoti į ES, tarp kurių yra ir Lietuva, rašė palaikymo raštus. Šiemet kovo 16-18 d. Portugalijoje vyko ES profsąjungų seminaras, susijęs su minėta Uosto direktyva. Jame kalbėta apie kolektyvines sutartis ir apie direktyvos poveikį joms. Estai ir latviai pasiūlė šiame seminare dalyvauti V. Bendoraičiui ir atstovauti visoms trims šalims, nes iš Pabaltijo buvo priimamas tik vienas žmogus. Balandžio mėnesį Budapešte vyks kitas seminaras, kuriame bus aptariami ES ir šalių kandidačių kolektyvinių sutarčių skirtumai.
Beje, prieš kiekvieną Uosto direktyvos svarstymą vyksta akcijos. Gegužės 10-11 d. jos vėl numatomos. Galimas daiktas, vėl vyks trumpalaikiai įspėjamieji streikai ar mitingai.
Pernai visi JAV vakarinės pakrantės uostai buvo nutraukę darbą. JAV taip pat yra IFF narė, tad jos akciją parėmė viso pasaulio uostininkai - daugelis jų, norėdami parodyti savo solidarumą, važiavo į JAV. Ir JAV Vakarų pakrantė laimėjo savo kovą. Dabar panaši situacija, kai būtinas visų palaikymas, susidarė Europoje.
Ir darbdaviai nepritaria pataisoms
Pataisos numato suteikti teisę darbdaviui derėtis su darbuotojais tiesiogiai, o ne per jų atstovą, pavyzdžiui, profsąjungą. Tokiu atveju darbuotojas liktų nuskriaustas. Jis turėtų sutikti su jam siūlomomis sąlygomis, nes priešingu atveju nebūtų priimamas į darbą. Taigi darbdaviai ieško pigesnės darbo jėgos. Iškyla pavojus prarasti kvalifikuotus darbuotojus, atsirasti dažnesniems technikos lūžių atvejams ir galimybei nesilaikyti darbų saugos reikalavimų. Baiminamasi, kad darbuotojai pamažu praras visas teises, kokias jie turėjo anksčiau.
Patiems darbdaviams, kurie neturi tiek pinigų kaip stambiausieji susivienijimai, yra nepalankus siūlomas darbdavių santykių liberalizavimas. Tokiu atveju atveriami keliai uostuose įsigalėti dideliems tarptautiniams susivienijimams, kurie patys gamina, transportuoja, krauna krovinį. Pavyzdžiui, Klaipėdos uoste kraunama daug trąšų: tuo užsiima ir "Bega", ir KLASCO, ir LKAB "Klaipėdos Smeltė", ir UAB "Transfosa". Atsiradus jame laisvos vietos joje galėtų įsikurti kokia nors stambi tarptautinė kompanija ir irgi pradėti krauti trąšas numušdama krovos įkainius. Kai KLASCO ir kitos kompanijos nebesugebėtų konkuruoti, ji pakeltų įkainius.
Darbdaviai, kurie laikosi vietos įstatymų, nėra suinteresuoti tokiomis pataisomis. Iš Roterdamo grįžę KLASCO darbuotojai pasakojo, kad ten nenorima priimti į darbą netgi tikrų dokininkų iš darbo biržos. Mat nepastovūs darbuotojai blogiau elgiasi su technika, jų požiūris į darbą yra atsainesnis.
Darbdaviai, kurie nesilaiko vietos įstatymų, pataisomis yra suinteresuoti. Pavyzdžiui, šiemet sausio 16 d. Vokietijos Bremerhafeno uoste policija areštavo 10 lenkų kranininkų, kurie buvo priimti į darbą nelegaliai, įforminti kaip jūrininkai ir krovė laivus. Taigi kvalifikuotus dokininkus buvo bandoma pakeisti kitais žmonėmis, jiems už darbą mokant mažiau. Beje, jūrininkai negali krauti laivų. Vadinasi, Brmerhafeno uosto valdžia nesilaikė Vokietijos įstatymų. Lenkai buvo deportuoti iš šalies.
Kandidatės gali tik rašyti raštus
Visos šalys, kandidatės į ES, priklausiusios socialistiniam lageriui, Albanija, Bulgarija, Kroatija, Latvija, Estija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Ukraina yra dar posūnio vietoje. Kai pirmą kartą susirinko Europarlamentas, į jį nebuvo pakviesti šių šalių premjerai. Dabar jie jau kviečiami ir turi patariamąjį balsą. Todėl norima išaiškinti jiems, kuo negera ši direktyva. Klaipėdos dokininkai ketina rašyti raštą Lietuvos premjerui A. Brazauskui, o jei pavyks, ir susitikti su juo.
Vienintelis dalykas, ką gali daryti šalys kandidatės, norėdamos parodyti savo pritarimą protesto akcijoms, rašyti palaikymo raštus. Šiose šalyse įstatymai rengiami daugiau žiūrint darbdavių, o ne darbuotojų interesų. Profsąjungos jose yra palyginti silpnos. Nors jos dirba daug, tačiau jų pasiekti rezultatai yra kur kas mažesni nei darbdavių. Devyni dešimtadaliai visų tvirtinamų dokumentų yra susiję su darbdavių pasiūlymais. Bėda ta, kad net ir jų jie nenori laikytis.
V. Bendoraitis sakė, kad Klaipėdos uostininkai palaiko organizuojamas protesto akcijas, tačiau jie yra suvaržyti ir negali organizuoti tokios solidarumo akcijos kaip streikas. Lietuvos įstatymuose bet koks streikas, ar solidarumo, ar siekiant savo tikslų, yra streikas. Lietuva neturi boikoto apibrėžimo. Boikotas yra dalinis streikas, pavyzdžiui, neiškraunamas tik vienas laivas. Taigi, jeigu streikuos Europos uostai, Klaipėdos uosto dokininkai galės rašyti palaikymo raštą. Be to, kad ir ką jie bedarytų Klaipėdoje, tai nebūtų pastebėta. Pastebima dažniausiai tik tai, kas vyksta Briuselyje. Į jį suvažiuoja visos Europos dokininkai.
KLASCO dokininkai ginami labiausiai
Klaipėdos uosto krovos kompanijų darbuotojų interesus gina profsąjungos. KLASCO turi net tris profsąjungas: savo skyrių Lietuvos jūrininkų sąjungoje, dokininkų ir darbuotojų profsąjungas. LKAB "Klaipėdos Smeltė" turi profsąjungą "Uostininkas", AB Vakarų laivų gamykloje taip pat yra profsąjunga. Bendros uosto darbuotojų profsąjungos nėra. Tose uosto kompanijose, kuriose nėra profsąjungų, darbdaviai turi sudaryti kolektyvo tarybą ir su ja pasirašyti kolektyvinę sutartį. Beje, ateityje bus apskritai dokininkų, o ne tik KLASCO dokininkų, profsąjungą. Į ją galės stoti tie žmonės, kurie negali susiburti savo darbo vietoje.
KLASCO dokininkų profsąjunga kažkada vienijo apie 800 narių. Dabar, skaičiuojant ir UAB "KLASCO servisas" dokininkus, KLASCO dokininkų beliko apie 600. Kitose stividorinėse kompanijose jų yra irgi apie 600. Taigi, galima sakyti, Klaipėdos uoste dokininkų yra apie 1500. Lietuvoje jų daugiau. Pasak V. Bendoraičio, Klaipėdos uosto dokininkų interesai yra ginami labai silpnai arba visai neginami, išskyrus KLASCO dokininkus. Pastarieji vieni pirmųjų įstojo į ITF. Jie tarptautinėje arenoje yra vertinamai kaip Klaipėdos uosto, kaip Lietuvos dokininkai.
1997 m., kai buvo keliamas klausimas dėl Klaipėdos dokininkų atlyginimų siekiant, kad jie būtų bent jau panašūs į Baltijos regiono dokininkų atlyginimus, KLASCO dokininkai kaip būdą tikslui siekti siūlė tarptautiniu mastu pradėti naudoti probleminio uosto terminą. Kokių veiksmų buvo galima imtis Klaipėdoje, jeigu Lietuvoje streiko nenumato įstatymas? Beje, pernai šis KLASCO dokininkų pasiūlymas buvo priimtas ir atsirado terminas - pigus uostas.
Pavyzdžiui, Klaipėdą galima paskelbti pigiu uostu ir boikotuoti arba krovinius, arba laivus atplaukiančius į ją ar iš jos išplaukiančius. Sakykime, iš užsienio uosto į Klaipėdą su kroviniu turi išplaukti laivas. Jis tame uoste yra nekraunamas. Paprastai dalis krovinio pakraunama arba nukraunama, kad laivas nepajudėtų, ir sustabdomas darbas. Ir Klaipėdos uoste galima laivo nekrauti, kad jis neišplauktų. Tokiu atveju krovinių siuntėjai pamatytų, kad šis uostas yra blogas, ir į jį nesiųstų krovinio. Tačiau, pasak V. Bendoraičio, tai kraštutinė priemonė, tai skaudus dalykas, nes uostas gali prarasti tam tikrus krovinių srautus.
Klaipėdos dokininkai ITF, ETF dėka gali susilaukti labai stiprios pagalbos iš užsienio šalių uostų naudojant ir kitus būdus, ne tik skelbiant boikotą. Pavyzdžiui, viso pasaulio dokininkai gali užversti šalies premjerą palaikymo raštais. Tačiau, pasak V. Bendoraičio, bet kokia akcija yra organizuojama tam, kad būtų sėdama prie derybų stalo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą