Klaipėdos krašto žvejų problemos užliejo visą Lietuvos žuvininkystę.

Birželio 27-oji kalendoriuje žymima kaip Tarptautinė žvejų diena. Lietuvoje, kurioje yra apie 3 tūkstančiai žvejų, ši diena praktiškai nešvenčiama. Eiliniai Baltijos jūros ir Kuršių marių žvejai susirūpinę, kaip jiems reikės įgyvendinti keliamus Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Jų vadovai tebesimurdo triukšmo, kilusio dėl Europos Bendrijos lėšų paskirstymo, liūne.
Vadinamąjį žvejų uostelį Smeltalės upės žiotyse žadama pradėti eksploatuoti liepos 19 d. Pastatytą naują prieplauką mažiesiems žvejybos laivams administruoti nutarta pavesti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Kaip sakoma, kur du pešasi, trečias laimi.

Nėra tradicijos švęsti

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas sako, jog Lietuvoje nėra tradicijos švęsti Tarptautinę žvejų dieną. Klaipėdoje Žvejų dieną uzurpavo Jūros šventė, kurioje dalyvauja ir žvejai. V. Vaitiekūno manymu, švęsti birželio mėnesį nėra palankus metas. Pasak jo, nors birželio 27-oji ir traktuojama kaip Tarptautinė žvejų diena, tačiau niekas negali išsamiai paaiškinti, iš kur ji atsirado.
Pasak direktoriaus, žvejų sostinėje Juodkrantėje Žvejų diena su tokiomis tradicinėmis atrakcijomis, kaip ungurių gaudymas, švenčiama liepos mėnesio viduryje. O tokios žvejų profesinės šventės, kokia buvo švenčiama sovietmečiu liepos antrąjį sekmadienį, nebėra.

Mažai sugauna, daug triukšmauja

Visi Lietuvos laivai per metus sužvejoja per 150 tūkst. tonų žuvies. Daugiau kaip 100 tūkst.tonų sugaunama Atlanto vandenyne. Prie Mauritanijos krantų žvejoja UAB "Baltlanta" laivai. Dabar ten intensyviai dirbama. Žinių agentūra ELTA pranešė, jog Klaipėdos "Baltlantai" priklausantiems penkiems žvejybos laivams š. m. birželio 23 d. ES Vartotojų ir sveikatos apsaugos generalinis direktoratas suteikė tarptautinius veterinarinės priežiūros numerius. Tai reiškia, kad tie žvejybos laivai be jokių apribojimų galės ES valstybių rinkose parduoti savo sugautus laimikius. Šiuo metu Lietuvoje yra 16 žvejybos laivų, atitinkančių ES reikalavimus.
Beje, Lietuvos laivai užjūryje gaudo ir krevetes, ir ešerius prie Kanados krantų. Dabar ten pats darbymetis. Taigi dirbama ne vien tik Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.
"Mes visas žvejybos problemas siejame tik su Baltijos jūroje žvejojančiais žvejais. Tačiau joje Lietuvos laivai sugauna tik 8-10 tūkstančių tonų žuvies per metus. Tai tik 6-7 proc. bendro Lietuvos laivų sugauto žuvų kiekio. Priekrantės žvejai sugauna tik 3-5 proc. viso Lietuvos laivų laimikio Baltijos jūroje. O jie kelia didžiausią triukšmą ",- sako V. Vaitiekūnas.
Šiuo metu Kuršių marių žvejai žvejoja su ungurinėmis gaudyklėmis. Baltijos jūros ir priekrantės žvejai remontuoja laivus, ruošiasi rudens žvejybai. Vidaus vandenų žuvininkams, auginantiems upėtakius ir karpius, dabar pats darbymetis, mat čia žuvų intensyvaus auginimo metas.

Kai du pešasi...

Tai, kad žvejų uostelį Smeltalės upės žiotyse valdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra", vienijančios 59 įmones, pirmininko Virginijaus Domarko manymu, nėra gerai. Buvę žadėta, kad žvejai jį valdys. Anot jo, kai valdo valdiškos organizacijos, visada būnanti netvarka. Įkuriamos kokios nors papildomos įmonės, jos pradeda viską reguliuoti. Jis sakė, jog daliai žvejų toks sprendimas esąs nesuprantamas. "Man atrodo, kad čia dirva ruošiama užsieniečiams. Jiems teikiamos visos lengvatos, o mums nieko. Mes turėsime tik jiems tarnauti ir žuvį vežti", - sakė "Lampetros" pirmininkas.
V. Vaitiekūno manymu, tai geras variantas. Pasak jo, prasidėjus įnirtingoms kovoms dėl teisės būti uotelio operatoriumi, kitos išeities ir nėra. Be to, kadangi šį objektą ketinama atiduoti eksploatuoti liepos 19 d., jau pavėluota skelbti konkursą dėl operatoriaus. "Jeigu uostelį valdys uosto direkcija, gal bus mažiau aistrų. Žinau, kad ne visi verslininkai tuo patenkinti. Bet mes žvejų uostelyje norime įkurti žuvų aukcioną. Jeigu jį valdytų valstybinė institucija, būtų galima tikėtis 100 proc. paramos iš Europos struktūrinių fondų, o jeigu privati struktūra - būtų galima gauti 45-50 proc. lėšų, o kitos turėtų būti savo pačių. Tačiau jų niekas neturi",- sakė departamento direktorius.
Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Klaipėdoje Vaclovo Petkaus teigimu, jeigu, kilus nesutarimams tarp žvejų atstovų uostelio nevaldys nei vieni, nei kiti, nebus dar vienos priežasties tolesnei konfrontacijai.

Žuvininkystės departamento vieta

V. Petkus sako, jog dėl Žuvininkystės departamento perkėlimo į Klaipėdą vyrauja dvi nuomonės. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos, kuriai vadovauja Algirdas Aušra, atstovai mano, kad departamentas turi likti Vilniuje. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, kuriai vadovauja Alfonsas Bargaila, atstovai reikalauja, kad departamentas būtų Klaipėdoje. Beje, neseniai savo nuomonę, jog departamentas turi būti Klaipėdoje, išsakė ir Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktorius Viktoras Butavičius, kurio filialui priklauso 27 individualios įmonės, sako, jog Žuvininkystės departamentas atstovauja žuvininkystės verslui, o daugiau kaip 90 proc. šio verslo yra Klaipėdos regione, todėl departamentas turi būti Klaipėdoje. Pasak jo, dabar nėra ryšio tarp departamento ir pagrindinės žvejų bendruomenės.
V. Vaitiekūnas sako, jog priekrantės žvejų atstovai kritikuoja departamento vadovus, kad jie nesprendžia problemų. Tačiau jie įsivaizduoja, jog departamentas turįs spręsti ūkines problemas. Pasak jo, senų pažiūrų žmonėms atrodo, kad juos vis dar turi kažkas vedžioti už rankutės. Tačiau to nebėra. Dabar visas Lietuvos žvejybos ūkis faktiškai yra privatus, valstybinio nebėra. V. Vaitiekūnas teigia, jog departamentas nėra kolūkis, jis - valstybės organizacija, mini ministerija ir yra skirtas ne ūkiniams reikalams tvarkyti. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdoje buvo net du departamentai Žuvų pramonės ir Vandens ūkio. Tačiau tai, pasak dabartinio Žuvininkystės departamento direktoriaus, nepasiteisino, kadangi jų vadovai dažniau būdavo Vilniuje nei Klaipėdoje. Vilniuje formuojama visa politika, derinami finansiniai planai, sprendžiami klausimai su muitinėmis, su Vyriausybe. "Manau, kad geografinis departamento grąžinimas į Klaipėdą, būtų tos šakos sumenkinimas, nes visos centrinės žinybos yra Lietuvos sostinėje. Iškeltoji iš sostinės būtų tarsi antrarūšė. Be to, žuvininkystės ir žvejybos ryšiai yra tarptautiniai. NAFO organizacijai priklauso 17 šalių, o kur dar Baltijos jūros taryba. Visi įvairių organizacijų pasitarimai vyksta sostinėje. Žuvininkystės departamento iškėlimas į Klaipėdą sumenkintų žuvininkystės šakos vaidmenį Lietuvos ekonominiame gyvenime",- sakė V. Vaitiekūnas.
Pasak V. Domarko, kadangi Lietuva yra bananų šalis, tai realu, kad Žuvininkystės departamentas gali atsidurti Klaipėdoje. Anot jo, jeigu seimūnai nuspręsią, kad patogiau jį laikyti toliau nuo sostinės, kur klausimai sprendžiami vyriausybiniu, ministerijų lygiu, tai taip ir bus. Žvejai juokauja, kad tada Žuvininkystės departamento direktoriui reikės pirkti lėktuvą, idant jis galėtų kiekvieną dieną skraidyti į Vilnių. Beje, turint omenyje, kad visi ES reikalai sprendžiami Briuselyje, tai jam, ko gero, dar reikės lėktuvo ir į Briuselį.
Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Klaipėdoje Vaclovas Petkus mano, kad departamentas turi likti Vilniuje kaip ir buvo. Klaipėdoje turėtų būti sustiprintas Žuvininkystės departamento skyrius, tačiau jame kol kas tedirba tik V. Petkus. Skyrius prieš metus ir buvo įkurtas tam, kad palaikytų tiesioginius ryšius tarp departamento ir žvejų.

Sustiprinti skyrių

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija derasi tarpusavyje dėl papildomų funkcijų perdavimo Žuvininkystės departamento skyriui Klaipėdoje. Dabar žvejybos laivų žurnalus ir leidimus žvejoti išduoda Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra. Europos komisijos inspektoriai rekomendavo, kad šios funkcijos būtų perduotos būtent Žuvininkystės departamentui. Tada būtų uždaras ciklas: Žuvininkystės departamentas, kuris skirsto žvejybos kvotas, išduotų ir leidimus žvejoti, ir žurnalus, ir vestų sugautų žuvų apskaitą.
Departamento perkėlimui į Klaipėdą V. Petkus nepritaria todėl, kad yra labai daug visokių reikalų tarp ministerijų. Žuvininkystės departamentas priklausydamas Žemės ūkio ministerijai atstovauja žuvininkystės interesams ir bendradarbiauja su Aplinkos, Finansų ministerijomis, Vyriausybe. O ūkiniam darbui vietoje yra Žuvininkystės departamento Klaipėdos skyrius. Jeigu dalį funkcijų Aplinkos ministerija perduos Žuvininkystės departamentui, tai minėtam skyriui reikės daugiau darbuotojų: žmogaus, atliekančio sugautų žuvų apskaitą, žmogaus, išduodančio žvejybos laivų žurnalus ir leidimus žvejoti.