Dėl į savų naftos terminalų apkrovimo didinimą nukreiptos Rusijos tranzito politikos gerokai paaštrėjusi konkurencija tarp Baltijos uostų privertė sukrusti ir bendrovę "Klaipėdos nafta".
Po rekonstrukcijos vieną moderniausių terminalų Europoje turinti uostamiesčio bendrovė artimiausiu metu teigia galėsianti ne tik mesti kozirį konkurentams, bet ir išspręsti įsisenėjusią problemą, kuomet vasaros sezono metu Lietuvos uostą aplenkdavo naftos produktai iš Rytų. Mat jau šiemet Klaipėdos naftos terminalas bus paruoštas žalios naftos krovai.
Tačiau pardavimų ir paslaugų apimtis didinančiai bendrovei, kuri šiemet perkrovė trečdalį visų per Klaipėdos uostą gabentų krovinių, gresia "uždusti" dėl vietos stokos. Todėl jau pradėti žygiai dėl galimybės "Klaipėdos naftai", be dviejų jau turimų, naudotis dar viena - vadinamąja nuline - krantine.
Artimiausiu metu "Klaipėdos nafta" teigia išspręsianti vasaros sezono "duobės" problemą, kai sumažėja krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų, bei pasiruošianti rimtai konkuruoti su aplinkiniais terminalais, ypač Rusijos, į kuriuos dėl šios šalies vykdomos tranzito politikos yra nukreipiama dauguma jos eksportuojamų krovinių.
Jau šių metų pabaigoje terminalas bus paruoštas žalios naftos krovai. Tam bus pritaikytos 8 dabar bendrovės naudojamos talpos po 20 tūkst. kub m, sumontuojant jose vadinamuosius plaukiojančius stogus. Trijuose rezervuaruose šie stogai jau sumontuoti. Iš viso šis projektas bendrovei kainuos apie 8,7 mln. Lt.
Pasak "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Jurgio Aušros, bendrovė jau seniai kenčia dėl vasarą atnaujinamo navigacijos sezono Rusijos upėmis, kuomet dauguma šios šalies krovinių siuntėjų naftos produktus iki terminalų Rusija gabena upių baržomis, nes tai yra gerokai pigiau nei geležinkeliais.
Kita vertus, remdama savo uostus, Rusija yra nustačiusi ir 2-3 kartus mažesnius vietinius krovinių gabenimo geležinkeliais tarifus.
"Pavertę turimas talpas universaliomis, šaltuoju metu laiku ir toliau galėsime krauti mazutą, o vasarą, kai jo sumažėja, tuos pačius rezervuarus galėsime naudoti žalios naftos krovai", - teigė J. Aušra.
Pasak jo, dėl žalios naftos krovos šiuo metu jau vyksta derybos, siekiama sudaryti ilgalaikes sutartis.
Pastaruoju metu ir taip maksimaliai išnaudodama dvi bendrovės nuomojamas krantines bei ruošdamasi žalios naftos krovai, "Klaipėdos nafta" derasi dėl dar vienos krantinės - vadinamosios nulinės, esančios į šiaurę nuo jos dabartinės teritorijos.
"Krovos piko metu susidaro situacija, kai atplaukiantys tanklaiviai yra priversti laukti išoriniame reide, o įmonei tenka mokėti jiems už prastovas", - pasakojo J. Aušra.
Pasak jo, bendrovė jau yra užsakiusi ir dar šį rudenį jos lėšomis bus atliktas ekonominis nulinės krantinės panaudojimo pagrindimas, vėliau Danijoje turėtų būti atlikti tyrimai. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą dėl galimybės naudotis nuline krantine, atsižvelgusi į ekspertų išvadas, priims Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
J. Aušros teigimu, užtektų, kad prie šios krantinės būtų pastatytas pirsas, prie kurio būtų galima krauti nedidelius, 30-35 tūkst. t talpos, tanklaivius. Nulinėje krantinėje būtų kraunama žalia nafta, benzinai.
Sausio-rugpjūčio mėnesiais "Klaipėdos nafta" perpylė 4,432 mln. t naftos produktų. Tai sudaro net 31,1 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.
Nepaisant to, kad rugpjūtį terminale buvo perpilta 417,3 tūkst. t naftos produktų, t.y. beveik 5 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį, bendri šių metų krovos rezultatai kol kas vis dėlto yra kiek mažesni nei praėjusiais metais.
Pasak įmonės generalinio direktoriaus J. Aušros, krovos mažėjimą lėmė vasarą daugiau nei du mėnesius vykęs "Mažeikų naftos" ir dabar prasidėjęs vienos Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos remontas.
Krovinių iš Baltarusijos sumažėjo dar ir dėl to, kad šiai šaliai ruošiantis žiemai, mazutas buvo pradėtas kaupti vidaus rinkai, o eksportuoti jo leista tik apie 30 proc.
"Klaipėdos nafta" neišvengė ir karo Irake pasekmių. Mat prieš karą pirkėjai neskubėjo pirkti naftos produktų laukdami, kol nukris jų kainos, o po karo - atvirkščiai, naftos pardavėjai delsė ir laukė kol kainos ims kilti.
Nepaisant nedidelio krovos sumažėjimo, įmonė ir toliau dirba pelningai ir netgi viršija apyvartos planus.
Per aštuonis šių metų mėnesius "Klaipėdos nafta" uždirbo 19,8 mln. Lt ikimokestinio pelno, jos apyvarta siekė per 100 mln. litų, t.y. beveik 39 proc. daugiau nei planuota.
Per visus praėjusius metus įmonė buvo uždirbusi 44,475 mln. litų audituoto grynojo pelno.
J. Aušros vertinimu, šiuo metu bendrovė dirba stabiliai. Per jo vadovavimo laikotarpį "Klaipėdos naftos" vieno lito nominalios vertės akcijų kaina biržoje nuo 0,19 Lt pakilo iki 1,15-1,20 Lt.
Šiuo metu valstybei priklauso 66,94 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų, kurios nebus privatizuojamos, nes pernai įmonė buvo pripažinta strategine. Likusią dalį valdo per 800 privačių akcininkų.
Stabili veikla "Klaipėdos naftai" leidžia paspartinti kreditų, paimtų įmonės rekonstrukcijai, grąžinimą.
Pagal paskolų gražinimo grafiką, šiemet bendrovė turi grąžinti per 23 mln. Lt. Beveik 20 mln. Lt iš šios sumos jau grąžinta. Tačiau, J. Aušros teigimu, atsiradus galimybėms, iki metų pabaigos iš viso planuojama grąžinti apie 32 mln. Lt ir taip viršyti grafiką, papildomai grąžinant 10 mln. Lt.
Iš viso rekonstrukcijai, po kurios Klaipėdos naftos terminalas tapo vienas moderniausių Europoje, buvo paimta 104,5 mln. JAV dolerių paskolų, iš jų - 72,1 mln. dolerių su valstybės garantija. Bankams jau grąžinta 55,8 mln. JAV dolerių paskolų.
Visos paskolos - apie 155,8 mln. Lt (arba 48,7 JAV dolerių) - turi būti grąžintos iki 2007 m.
Neseniai pasirašiusi sutartis su trimis didžiausiais Lietuvos bankais dėl iš Olandijos banko "ABN Amro" doleriais paimtų paskolų perfinansavimo, "Klaipėdos nafta" teigia dėl to sutaupysianti per milijoną litų.
Pasak J. Aušros, visų pirma, perfinansuojant paskolas buvo pakeista jų valiuta iš JAV dolerių į eurus, ir bendrovė tapo nebepriklausoma nuo dolerio svyravimo.
Kita vertus, šiuo sandoriu buvo gerokai sumažintos palūkanos: vienos paskolos palūkanos sumažėjo nuo 8,1 proc. iki maždaug 3,26 proc., kitos - iki maždaug 4,11 proc.
Šias dvi beveik 25 mln. JAV dolerių paskolas, gautas su valstybės garantija, perfinansavo Vilniaus bankas, "Hansabankas" ir bankas "Nord LB Lietuva".
Dar dėl 8,4 mln. JAV dolerių paskolų, taip pat gautų su valstybės garantija, perfinansavimo jau irgi deramasi su bankais.
Įgyvendindama terminalo raidos perspektyvinį planą, bendrovė vykdo ir griežtą aplinkos taršos prevenciją bei kontrolę.
"Vakarų eksprese" jau rašėme, jog žaliai naftai krauti pritaikomuose rezervuaruose montuojami plaukiojantys stogai neleis patekti į aplinką naftos garams.
Be to, netrukus įmonė pastatys apie 6,3 mln. Lt kainuojančius nuotekų biologinio valymo įrenginius, kurie leis priimti balastinius bei lijalinius vandenis iš visų laivų, atplaukiančių į Klaipėdos uostą.
Galiausiai, Klaipėdos naftos terminalas vienas pirmųjų Europoje jau šiemet pastatys užteršto oro valymo, t.y. naftos produktų garų deginimo, įrenginį, kuris sudegins iki 98 proc. garų, surinktų iš atplaukusių tuščių tanklaivių tankų.
Angliavandenilių garų deginimo įrenginys kartu su garų kondensato drenavimo ir garų surinkimo laivuose įranga bendrovei kainuos dar apie 1,85 mln. Lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą