Pernai gruodį Vyriausybė, nepaisydama daugybės kilusių diskusijų, Klaipėdos miesto savivaldybės nepritarimo, patvirtino pirmą kartą istorijoje parengtą uosto bendrąjį planą, numatantį didžiulę uosto plėtrą tiek šiaurinėje, tiek pietinėje uosto dalyje. Žinoma, kai tokie planai buvo rengiami, dar nebuvo kalbama nei apie artėjančią ekonomikos krizę ir juo labiau apie koronaviruso pandemijos pasekmes šalių ekonomikai. Ar ambicingi Klaipėdos uosto plėtros planai jau dedami į stalčių? Kokių projektų šiandien ketinama atsisakyti?
Apie dabartinę situaciją investicijų atžvilgiu kalbamės su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriumi, jau beveik metus laikinai einančiu ir generalinio direktoriaus pareigas Vidmantu Paukšte. Jis sako, kad šiemet į uosto infrastruktūrą numatyta investuoti 50 milijonų eurų, ir tiki, kad investicijų planas bus įgyvendintas. Kol kas nė vienas investicinis projektas nėra sustabdytas.
Patiriama laikinų nepatogumų
Kokią įtaką Klaipėdos uosto plėtrai padarys koronaviruso pandemija?
Kadangi karantinas dėl koronaviruso trunka dar palyginti trumpai, didelis poveikis projektams įgyvendinti nėra juntamas. Šiuo metu darbai vyksta visu pajėgumu. Žinoma, jeigu karantinas užsitęstų ilgiau, poveikis didėtų.
Šiandien būtų galima kalbėti tik apie vieną kitą atskirą atvejį, kai projekto įgyvendinimas gali šiek tiek vėluoti, nes vėluos kai kurių užsakytų medžiagų pristatymas.
Tokių indikacijų turime. Kol kas procesas yra valdomas, darbai iš esmės vyksta pagal planą, tad traktuoti, kad uosto veikla yra apsunkinta, tikrai negalėčiau.
Norite pasakyti, kad dėl karantino uostas nesusiduria su jokiais sunkumais?
Žinoma, tam tikrų laikinų nepatogumų yra. Kyla šiokių tokių problemų dirbančioms užsienio įmonėms, norinčioms įsivežti darbuotojus. Bendradarbiaujame su Susisiekimo ministerija ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, siekdami sudaryti sąlygas įmonėms keisti darbuotojus. Šiuo metu yra ribotos laivų įgulų, pavyzdžiui, žemsiurbių, pasikeitimo galimybės. Bet, manau, situaciją suvaldysime.
REKONSTRUKCIJA. Rekonstruojama bendrovės Malkų įlankos terminalo krantinė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Gavo 68 mln. eurų paskolą
Ar viešieji pirkimai vyksta normaliai ir šiomis sąlygomis? Gal pastebite, kad darbų kainos mažėja, o gal didėja?
Dėl kainų kol kas nieko negaliu pasakyti. Tik kai kurie galimi paslaugų teikėjai prašo nukelti pasiūlymų konkursui pateikimo terminus, nes jiems jau esą sunkiau gauti komercinių pasiūlymų iš medžiagų gamintojų užsienyje. Bet kad tai būtų masinė problema, nepastebėjau. Spręsdami iš dabar vykstančių konkursų nejaučiame sumažėjusio rangovų dėmesio. Netgi, priešingai, sakyčiau, rangovų dėmesys mūsų skelbiamiems konkursams yra padidėjęs. Manyčiau, kad gana protinga dabar, kai neaiški ateitis, dalyvauti konkursuose, užsitikrinti kelias darbų sutartis ir būti garantuotam, kad gausi pajamų.
Rangovai tikisi, kad Uosto direkcija išliks moki?
Ir mes to tikimės. Matote, ir bankas mus taip vertina. Priešingu atveju turbūt nebūtume gavę paskolos tokiomis sąlygomis.
Uosto direkcija skolinasi iš Šiaurės investicijų banko 68 mln. eurų. Kam numatyta skirti šiuos pinigus?
Tai nereiškia, kad visi tie pinigai bus paimti vieną dieną. Paskola bus paskirstyta laiko atžvilgiu. Skolinsimės atsižvelgdami į tai, kokie bus mūsų poreikiai. Nebus taip, kad viską pasiskolinsime ir iš karto išleisime. Esame sutarę, per kiek laiko turėsime tą paskolą panaudoti. Tai tęstinis procesas. Galima sakyti, kad atsidarėme tam tikrą kredito liniją, kurią sudaro dvi dalys po 34 milijonus eurų. Iš pradžių panaudosime pirmuosius 34 mln. eurų, o paskui tarsimės dėl likusių pinigų.
Ar sunku buvo gauti tokią paskolą šiuo laikmečiu?
Šio banko sprendimas skirti paskolą Klaipėdos jūrų uosto tobulinimo projektams rodo, kad esame patikimas partneris, o mūsų įgyvendinami projektai turi potencialo. Labai svarbu, kad net ir įsivyraujant sudėtingam ekonominiam laikotarpiui galėsime užtikrinti nenutrūkstamas investicijas į plėtrą.
Šiemet investuos 50 mln. eurų
Tikitės įgyvendinti šių metų investicijų planą? Kiek šiemet planuojate investuoti į uosto infrastruktūrą?
Manau, investicijų paną įgyvendinsime. Šiemet numatoma investuoti apie 50 mln. eurų, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio. Manome, kad strateginį planą esame pajėgūs įgyvendinti. Bet vertinsime situaciją. Jeigu matysime, kad rinkoje labai pinga statybos darbai, gal imsimės įgyvendinti ir daugiau projektų. Žinoma, jeigu karantinas užsitęs iki gruodžio, visko gali atsitikti. Aš čia kalbu apie investicijas. Turint omenyje Uosto direkcijos pajamas, labai sunku dar prognozuoti, koks bus karantino poveikis.
BANGOLAUŽIAI. Didžiausias Uosto direkcijos rūpestis šiuo metu - konkursas dėl bangolaužių rekonstrukcijos. Tai pagrindinis šio laikotarpio projektas, kuris ir finansiniu požiūriu yra labai didelis, ir strateginiu požiūriu labai svarbus. Jis turi būti įgyvendintas iki 2023 metų vidurio.
Bet juk Uosto direkcija, kaip ir uosto įmonės, šiuo metu dirba.
Daugelis administracijos darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Šiemet, kaip nujausdami, perėjome prie skaitmeninių dokumentų, popierinių jau turime tik minimaliai. Ir įmonės dirba, ir rangovai - visi, kurie gali, dirba vadovaudamiesi bendromis karantino taisyklėmis. Be abejo, dėl to buvo labai daug papildomų organizacinių rūpesčių. Kol nėra užsikrėtusių žmonių Uosto direkcijos kolektyve, pas rangovus, tol galime dirbti. Žmonėms susirgus iškiltų sunkumų. Mūsų pajamos priklausys nuo krovos apimties. Jeigu ji išsilaikys - gerai, o jeigu kris gerokai - žiūrėsime. Strateginiame plane numatyti įvairūs scenarijai, bet kol kas apie juos kalbėti anksti.
Ar šiemet skelbsite konkursus rangos darbams atlikti?
Taip, planuojame tai daryti. Bet pirmiausia baigsime bangolaužių rekonstrukcijos konkursą.
Strateginis proveržis - bangolaužių rekonstrukcija
Koks projektas jums dabar rūpi labiausiai?
Labiausiai rūpi konkursas dėl bangolaužių rekonstrukcijos. Tai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas. Būtina sėkmingai organizuoti konkursą ir įgyvendinti projektą iki 2023 metų vidurio. Tai pagrindinis projektas, kuris ir finansiniu požiūriu yra labai didelis, ir strateginiu požiūriu labai svarbus.
Bangolaužių rekonstrukcija - strateginis Klaipėdos uosto proveržis. Tai leis ne tik pagerinti uosto navigacinį saugumą, bet ir ateityje pradėti uoste gilinimo iki 17 metrų darbus.
Mano prioritetas šiuo metu yra bangolaužiai. Jau vyksta procedūros, iškyla labai daug klausimų. Daug darbo, kuris fiziškai nėra pamatuojamas.
Žinoma, šiemet mes rengiame ir uosto gilinimo projektus. Šių metų pabaigoje skelbsime konkursą ir tikiu, kad turėsime rangovą, pagilinsiantį uosto akvatoriją puse metro pietinėje uosto dalyje. Manau, kad 2021 metais jau būsime visiškai pagilinę pietinę dalį. Jau turime ES numatytų lėšų tiek bangolaužių rekonstrukcijai, tiek pietinei daliai gilinti puse metro. Abu šiuo projektus būtina įgyvendinti iki 2023 metų vidurio. Jau rengiame ir šiaurinės uosto dalies gilinimo darbų iki 17 m projektą. Kada bus pradėtas įgyvendinti šis projektas, priklausys nuo finansavimo galimybių.
Krantinių rekonstrukcija
Kiek šiuo metu uoste įgyvendinama projektų?
Šiuo metu įgyvendinami šeši didesni krantinių rekonstrukcijos projektai, nemažai mažesnės apimties projektų, įskaitant ir geležinkelių remontą.
Kokie projektai jau eina į pabaigą?
10-11 krantinių, kuriomis naudojasi "Klasco", rekonstrukcija jau baigta, 67-68 krantinės (jūrų krovinių kompanija "Bega") baigiamos. Nemažai krantinių rekonstruojama Malkų įlankoje: 139-140 krantinėse (UAB "Vakarų krova") darbų jau liko nebedaug, 137-138 krantinės (AB Vakarų laivų gamykla), 142 krantinė (UAB Malkų įlankos terminalas), 143A krantinės (UAB Klaipėdos konteinerių terminalas) pirmo etapo darbai bus baigti gana greitai. Centriniame Klaipėdos terminale ilginamas pirsas. Šiemet nemažai baigsime krantinių rekonstrukcijos darbų ir tikimės nemažai pradėti naujų.
Jau pradėti 1 krantinės, kuria naudojasi AB "Klaipėdos nafta", tvirtinimo, t. y. rekonstrukcijos, pirmo etapo darbai. Buvo išardyta senoji krantinė, iškasta tranšėja naujai fasadinei sienai įrengti. Statybvietėje smulkinami tetrapodai, iš kurių gaminama skalda, reikalinga krantinės statybai. Nuo balandžio 10 d. pradėti krantinės fasadinės sienos kalimo darbai. Deja, kai kalami poliai, mieste girdisi. Tikimės šiuos darbus gana greitai atlikti. Jeigu nebus trikdžių, poliai bus sukalti per kelis mėnesius.
Ar poliai bus įgręžiami, ar įkalami?
Priklausomai nuo to, kokios technologijos pasirenkamos, poliai gali būti vibruojami ir paskutinius metrus baigiami įkalti. Deja, ne visada pavyksta išvengti kalimo, kartais ir kliūčių pasitaiko. Darbai bus atliekami laikantis visų reikalavimų. Tikiuosi, kad gyventojai, jeigu ir pajus nepatogumų, tai truks labai neilgai.
Kokių objektų baigiamieji darbai vėluoja?
Kokio nors didesnio darbų vėlavimo negalėčiau išskirti. 139-140 krantines rekonstruojantis rangovas deda daug pastangų, manyčiau, kad galų gale jis baigs vykdyti tą projektą. Vėluojama tada, kai priežastys nebūna pateisinamos. O pas mus buvo gana daug nepalankių meteorologinių sąlygų. Žiema šiemet buvo gana audringa, buvo nemažai dienų, kai nebuvo galima dirbti.
Koks jums pačiam iš Klaipėdos uoste įgyvendinamų projektų yra įdomiausias?
Vakarų laivų gamykloje įgyvendinamas netipinis projektas - rengiame vietas dokams, reikalingiems laivams statyti.
Mane džiugina darbai Malkų įlankoje. Ten nieko nebuvo daroma daugiau nei dešimt metų. Infrastruktūros parametrai buvo net ne šio tūkstantmečio.
O ten labai daug teritorijos, labai daug darbo vietų. Būtent tos teritorijos išvystymas man dabar iš atliekamų darbų yra prioritetas. Vienas etapas baigiasi, prasidės kitas. Negalime iš karto uždaryti visų krantinių. Malkų įlankos terminalas naudojasi 141 ir 142 krantinėmis bei tomis, prie kurių mažas gylis. Taikomės prie sezoniškumo, kad darbus padarytume kiek įmanoma greičiau.
Malkų įlankoje jūs dar valote ir užterštą gruntą. Kiek jo jau išvalyta ir kada vėl pradėsite valymo darbus?
Užteršto grunto kasimo ir sandėliavimo darbai buvo atliekami ties bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" krantinėmis ir Malkų įlankos akvatorijoje. Didžioji dalis grunto yra jau iškasta ir susandėliuota užteršto grunto aikštelėje. Dar planuojame papildomai nusiurbti apie 50 tūkst. kub. m grunto akvatorijos dalyje prie 139-140 krantinių ir dar prie vieno doko. Valymo darbai bus pradėti artimiausiu metu. Nuo kitų metų reikalavimai užterštam gruntui bus dar griežtesni nei dabar, bus iššūkių. Tikimės, kad išvalius Malkų įlanką ekologinė situacija pagerės. Remdamiesi užsienio šalių praktika norime ateityje tą gruntą panaudoti tikslingai naujoms teritorijoms formuoti.
Kurioje jūsų didžiųjų planų dalyje yra miestui pažadėtoji mažųjų laivų ir valčių prieplauka?
Šiemet jai tikrai dar nebus skiriama dėmesio. Uostui šiuo metu labai trūksta teritorijų. Turime labai daug paruošiamųjų darbų dėl pietinės uosto teritorijos plėtros. Šiais metais planuojame rengti projektinius pasiūlymus, reikės vertinti naujai suformuotos teritorijos perspektyvas, atlikti navigacinių sąlygų tyrimą, poveikio aplinkai procedūras. Konkretūs teritorijos formavimo darbai dar kokius dvejus metus nebus pradėti. Popieriniai darbai neretai trunka ilgiau nei fiziniai. Jeigu kokį nors terminalą galima pastatyti per dvejus metus, tai rengiant dokumentus reikia pasėdėti ir penkerius.
Kada bus sutvarkytos AB "Smiltynės perkėla" krantinės?
Tai nedidelės apimties darbai, bet jautrūs ir visuomenės matomi. Mes visada stengiamės darbus atlikti ne sezono metu, kad jam prasidėjus būtų galima jomis naudotis. Manau, ir šiemet darbus pradėsime po sezono rudenį.
Informacija
Uosto direkcija artimiausiais metais daugiausia lėšų ketina skirti uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams bei akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams. 2020-2023 metais į Klaipėdos uosto plėtrą numatoma investuoti apie 350 mln. eurų. Direkcija vidutiniškai per metus į uosto infrastruktūrą investuoja apie 32 mln. eurų, o verslas į suprastruktūrą - 66 mln. eurų.
Labai svarbu, kad net ir įsivyraujant sudėtingam ekonominiam laikotarpiui galėsime užtikrinti nenutrūkstamas investicijas į plėtrą.
Vidmantas PAUKŠTĖ, laikinai einantis Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą