Užjūryje
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strategijos direktoriaus Vlado Stūrio teigimu, turint omenyje Europos transporto vystymo projektus, šiuo metu vienas iš didžiausių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uždavinių - siekti, kad būtų gautas finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) fondų privažiuojamųjų geležinkelio kelių tobulinimui.
Švedai pritaria, kad Klaipėdai reikia pagalbos
Dviejų Pietų Švedijos regionų Skones ir Blekingės politiniai vadovai lapkričio 27 d. vyko į Briuselį, į ES Transporto ir energetikos departamentą pristatyti projektą "Baltijos vartai". Projekto pristatyme dalyvauti buvo pakviestas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strategijos direktorius Vladas Stūrys, esantis šio projekto vykdančiojo komiteto narys. Švedai norėjo, kad būtų atstovaujama projekte ir kitai Baltijos jūros pusei.
Europos Komisijoje transporto reikalais užsiima Transporto ir energetikos generalinis direktoratas. Tai, vaizdžiai tariant, yra ES susisiekimo ministerija. Departamentą sudaro 9 direktoratai.
V. Stūrys džiaugėsi turėjęs galimybę susitikti su B direktorato, užsiimančio Europos transporto tinklais, vadovu A. Gonzalesu Finatu. Jis aukšto rango Europos pareigūnui galėjo paaiškinti Klaipėdos uosto geografinę padėtį transporto atžvilgiu, atliktus didelius darbus užuostyje, Klaipėdos uosto reikšmę Rytų valstybėms ir išdėstyti aktualiausias jo problemas.
Klaipėdos uostas įgyvendinant "Baltijos vartų" projektą norėtų koncentruotis į geležinkelio privažiuojamųjų kelių prie uosto problemų sprendimą. V. Stūrio teigimu, mažas geležinkelių pralaidumas yra tas Klaipėdos uosto minusas, kuris neleidžia ES turėti visiškai efektyvų uostą partnerį.
Be abejo, šiai problemai spręsti lėšų skirs ir Uosto direkcija, ir AB "Lietuvos geležinkeliai", tačiau viliamasi tam gauti lėšų ir iš ES fondų.
Beje, Pietų Švedijos vadovybė patvirtino Klaipėdos ir Švedijos uostų sąsajos efektyvinimo būtinumą. Švedai pritaria tam, kad Klaipėdos uostui reikia padėti. Kuo Klaipėdos uostas bus pralaidesnis, tuo jo sąsaja su vidurio žemynu bus geresnė.
Be to, V. Stūrys, priklausydamas projekto delegacijai, kitame G direktorate, kuris rūpinasi jūrų transportu ir intermodaliniais pervežimais, susitiko su vienu iš keturių šio departamento skyrių vadovu Volfgangu Elsneriu. Jam buvo priminta apie Klaipėdos uosto infrastruktūros padėtį, apie tai, kad šiam uostui reikalingas finansavimas.
Greitojo starto programa
Lapkričio 11 d. Europos Komisijos prezidentas Romanas Prodis paskelbė greitojo starto programą. Joje yra numatyti 56 projektai. 31 iš jų skirtas transportui, 17 - energetikai, 8 - moksliniams tiriamiesiems darbams ir didelių greičių tinklams. 38 milijardai eurų bus skiriami transporto tinklams, 10 milijardų - energetikos projektams ir 14 milijardų - didelių greičių susisiekimo komunikacijoms, mokslui ir inovacijoms.
38 milijardai eurų bus skirstomi 29 punktams, kurių vienas ir yra jūrų greitkeliai. Numatyta 1,8 milijardo eurų skirti jūrų greitkelių per Viduržemio, Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinus, koncepcijai realizuoti. Lietuvai svarbūs du projektai, numatyti toje programoje. Vienas jų - numatyta, kad ES finansuos europinių vėžių geležinkelį nuo Talino iki Varšuvos. Kai bus nutiestas šis geležinkelis, iš Paryžiaus ar Amsterdamo bus galima atvažiuoti į Taliną per kelias valandas. Antrasis projektas - keturi jūrų greitkeliai. V. Stūrio teigimu, investicijos skiriamos greitkeliams, gali būti investuotos ir į uostus.
Tarp 29 programos punktų ir tuneliai po Alpių kalnais, ir tuneliai po sąsiauriu tarp Danijos ir Vokietijos, kad būtų galima iš Vokietijos važiuoti automobiliu iki Švedijos pietų.
Greitojo starto programa bus pristatyta ES valstybių vadovų pasitarime, kuris vyks gruodžio 12-13 d. Briuselyje. Šiame pasitarime ji turėtų būti patvirtinta ir pradėti galioti.
Aidas LAIVINIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą