Šis laivas atplaukė į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą ir atgabeno šešių vėjo jėgainių dalis. Tai negabaritinis krovinys, kurio bendras svoris - 2800 tonų, o atskiros dalys sveria iki 40 tonų. Jis skirtas vėjo jėgainių parkui Šilutės rajono Čiūtelių gyvenvietėje. Čia iki 2012 metų pradžios planuojama įrengti didžiausią pramoninių vėjo jėgainių parką Lietuvoje. Jame bus pastatyta 17 vėjo turbinų, kurių kiekviena turės po 2,3 MW galios generatorių.
Taigi "E-Ship 1", plaukiojančiame su Vokietijos vėliava, be tradicinio variklio, sumontuoti ir 4 vėjo rotoriai. Ant denio yra 4 dideli cilindrai, kurių skersmuo - 4 m, o aukštis - 27 m. Besisukdami jie vėjo pagalba priverčia laivą judėti į priekį.
Rotorių dėka laivo kuro sąnaudos plaukiant 16 mazgų sumažėja 30-40 proc., jau nekalbant apie tai kad, jis kur kas mažiau teršia orą, nei kiti laivai. Tai naujos kartos laivas, kuris į pirmą reisą su kroviniu išplaukė tik pernai rugpjūtį. Jo korpusas buvo statomas 2009 metais Lindenau laivų statykloje Kylyje, vėliau laivas baigtas statyti Vokietijos Emdeno uosto statykloje "Cassens Werft".
Toks inovatyvus laivas, kurį statant buvo naudojamos naujausios technologijos, priklauso trečiai pagal dydį vėjo jėgainių gamintojai pasaulyje Vokietijos kompanijai "Enercon GmbH". Kompanija pati ir konstravo šį laivą, kad parodytų, kam galima panaudoti vėjo energetiką. Galima sakyti, kad tas laivas - reklaminis produktas, siekiant įrodyti, jog ne tik vėjo malūnai gali gaminti elektros energiją, bet ir tai, kad vėjas gali varyti laivus. Vadinamieji A. Flettnerio rotoriai yra naudojami mažesniuose laivuose, pavyzdžiui, jachtose, tačiau kaip krovininis laivas "E-Ship 1" yra vienintelis pasaulyje.
Jis gali gabenti ir nebegabaritinius krovinius, ir kartu yra ir universalus, galintis plukdyti konteinerius. Laivas turi du galingus 80-120 tonų keliamosios galios kranus, tad gali jūros šelfe atlikti ir krovos, ir montavimo darbus. Vienu metu "E-Ship 1" gali gabenti per 10 tūkst. t krovinių. Šiaip jis nėra itin didelis: ilgis -130 m, plotis – 22 m, grimzlė - 6,5 m.
Klaipėdos konteinerių terminale vėjo jėgainių dalių krova - jau ne naujiena. Per šį terminalą iš Ispanijos gabenamos vėjo jėgainių dalys ir Lenkijai į Suvalkus.
Kadangi po liepos 1 d. naudotų automobilių konteineriuose gabenimas iš JAV sumažėjo 4-5 kartus, dabar jų atvežama labai nedaug, tad, pasak UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos, tokie negabaritiniai kroviniai, kaip vėjo jėgainės, iš dalies atperka terminalui prarastus konteinerius su automobiliais.
NATO konteineriai į šį terminalą plukdomi nuo šių metų pradžios, tačiau kol kas čia perkrautas tik 721 konteineris, ir tai sudaro tik 0,08 proc. visų Klaipėdos konteinerių terminalo kraunamų krovinių. Žinoma, krovos kompanijai svarbus kiekvienas perkrautas konteineris, nes duoda pajamų ir generuoja pelną, be to, papildomų pajamų gauna ir AB "Lietuvos geležinkeliai", tačiau NATO krovinių atžvilgiu terminalui kur kas svarbiau yra prestižas, nei komercinis pelnas. Tai, kad NATO savo kroviniams į Afganistaną gabenti pasirinko šį terminalą, rodo, jog jis yra patikimas ir saugus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą