Kodėl įstrigo žuvų aukciono statyba Klaipėdoje

Žuvininkystė

Dėl Vilniuje užsitęsusių valdininkų diskusijų ir žuvų aukciono kaip kokios nors uosto infrastruktūros dalies ar krano prilyginimo gamybos objektui prarasti ne tik trys iš dvylikos jo statybai skirtų mėnesių, bet ir beveik 10 proc. Europos Sąjungos paramos - apie 300 tūkst. Lt, kuriuos jau reikės mokėti iš Respublikos biudžeto.

Pradėti statyti žuvų aukcioną Klaipėdoje, Smeltalės upės žiotyse esančiame žvejybos laivų uostelyje, planuota dar šiemet gegužės mėnesį. Klaipėdos žvejai piktinasi, kad iki šiol tai nepadaryta. Kodėl įstrigo šio svarbaus objekto Klaipėdos kraštui statyba, teiravomės specialiai jam valdyti įkurtos UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus Vaido Marcinkėno.

Privaloma procedūra

Šiemet balandžio 1 d. Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai Vilniuje paraišką 6 mln. 483 tūkst. Lt vertės finansinei paramai aukciono statybai gauti. 58,3 proc. šių pinigų turėjo būti skirti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, 41,7 proc. - iš Lietuvos biudžeto.

Kol paraiška patvirtinama, atliekama daugybė procedūrų. Pirmiausia ją agentūroje turi įvertinti 2 vertintojai. Tada ji siunčiama į Žemės ūkio ministeriją, į Projektų atrankos komitetą. Jame balsavimo tvarka sprendžiama, ar parama turi būti skirta, ar ne, ir rašomas protokolas. Esant teigiamam sprendimui žemės ūkio ministras turi parengti įsakymą, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra per 10 dienų pasirašytų sutartį dėl paramos skyrimo.

Vertino 5 mėnesius

Paraiškos vertinimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, užuot trukęs du mėnesius, tęsėsi net penkis - iki rugpjūčio 31 d. Šiame procese dalyvavo net 4 vertintojai. Pasak V. Marcinkėno, kaltinti agentūrą vilkinimu būtų neteisinga, nes tokių paraiškų analogo Lietuvoje nebuvo, reikiamos praktikos neturėta. Daug konsultuotasi su Finansų ir Žemės ūkio ministerijomis, kitomis institucijomis, mokslininkais, pavyzdžiui, Kaune su Lietuvos žemės ūkio universiteto profesoriumi Juliumi Ramanausku.

Dalykas tas, kad vadovaujantis bendromis tokių paraiškų vertinimo gairėmis, kurios šių metų vasario 23 d. buvo patvirtintos žemės ūkio ministro įsakymu, Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas privalėjo įvykdyti 6 ekonominio gyvybingumo rodiklius, t. y. grynojo pelningumo, vidutinio turto pelningumo, skolos, likvidumo, vidinės grąžos ir pagaliau atsiperkamumo normos rodiklius.

Bendrovė turėjo sukurti tokį verslo planą, kuris atitiktų visus tuos ekonominius rodiklius, kitaip jos paraiška būtų buvusi atmesta. Atsižvelgdama į tai VšĮ "Eurosfera" parengė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono finansinės veiklos planą.

Aukcionui netiko gairės

Dar vasario mėnesį buvo atkreiptas Žemės ūkio ministerijos dėmesys, kad žuvų aukcionui tokie ekonominio gyvybingumo rodikliai negali būti taikomi. Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas yra tik tarpininkas tarp žvejų ir žuvies perdirbėjų ar pirkėjų. Jis gamybine veikla neužsiima, tad negali planuoti pelningumo.

Aukcionas turi išgyventi iš 6,5 proc., gaunamų nuo parduotos žuvies kiekio, pajamų: 3 proc. mokės žvejai už teikiamas tam tikras paslaugas (ledą, dėžes, žuvų rūšiavimą ir t.t.), 3,5 proc. - pirkėjai arba perdirbėjai, gausią kokybišką, visus būtinus sertifikatus turinčią žuvį. Tad aukcionas gali garantuoti tik teigiamą buhalterinį balansą, t. y. savęs išlaikymą be dotacijų. Tai įrodyta verslo plane. Numatyta, jog aukcione dirbs 26 žmonės: 5 administracijoje, kiti - aptarnaujantis personalas. Kol kas jis teturi tik direktorių, pavaduotoją ir buhalterę.

Tie 5 mėnesiai prarasti, kol įrodyta, kad aukcionas negali įvykdyti numatytų ekonominio gyvybingumo rodiklių. Pavyzdžiui, pagal tuos rodiklius apskaičiuota, kad atsiperkamumo norma per 15 metų neturi viršyti 25 proc., aukcionas ją viršytų. Tokiu atveju jam ES paramos dydis būtų ne 58,3 proc., o 50 proc. Vadinasi, aukcionas prarastų beveik 10 proc. paramos, t. y. 0,3 mln. Lt.

Buvo parengti net 4 verslo plano variantai bandant "pritraukti" jį prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintų paramos gavimo vertinimo gairių. Vėliau veiklos planas buvo perdarytas dar 4 kartus.

Kreiptasi į ministrę

Pagaliau spalio 13 d. V. Marcinkėnui susitikus su žemės ūkio ministre Kazimira Prunskiene, nutarta, kad minėtas gaires, reikalaujančias 6 ekonominio gyvybingumo rodiklių, būtina perdaryti atsižvelgiant į aukciono darbo specifiką, o ne taikant jas kaip bet kuriam kitam gamybos subjektui.

Tikimasi, jog dabar, kai šios problemos sprendimą ėmėsi kontroliuoti pati ministrė, viskas bus daroma labai greitai. Finansų ministerijos yra paprašyta skubos tvarka patvirtinti realesnes gaires, t. y. kitus ekonominio gyvybingumo rodiklių skaičius. Tada jos bus pateiktos Žemės ūkio ministerijai, kad ministro įsakymu būtų leista patvirtinti. Po to Žemės ūkio ministerijoje turės būti organizuojamas antras kvietimas teikti paraiškas paramai gauti. Tada, praėjus maždaug trim savaitėms, Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas, pakeitęs tam tikrus skaičius savo verslo plane, antrą kartą teiks paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Aukcionui bus skirta ta pati pinigų suma, tačiau iš ES lėšų bus finansuojama 50 proc., o likę 50 proc. jau iš Respublikos biudžeto.

Žada pastatyti laiku

Kad nebūtų gaištamas laikas, kol Nacionalinė mokėjimo agentūra vėl įvertins paraišką, Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui pavyko susitarti su rangovu, statysiančiu aukciono pastatą, t. y. su AB "Klaipėdos hidrotechnika", kad darbai bus pradėti be avansinio mokėjimo. Direktorius atmetė prielaidą, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra vėl gali vertinti paraišką 5 mėnesius.

Jeigu Žemės ūkio ministerija įgalios V. Marcinkėną pasirašyti darbų sutartį su rangovu, po jos pasirašymo bus kreipiamasi į Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją, kad duotų leidimą atlikti žemės darbus. Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas jau turi leidimą statyti tokį objektą, su AB "Senoji Baltija" yra pasirašęs žemės, reikalingos aukciono pastatui statyti, subnuomos sutartį. Jeigu neatsiras kokių nors papildomų kliūčių, jeigu Vilniuje vėl kas nors nenutiks, aukciono pastatas galėtų būti pradėtas statyti maždaug po dviejų trijų savaičių.

V. Marcinkėno teigimu, jeigu statybos darbai būtų pradėti lapkričio pradžioje, tai kitų metų rugsėjo pradžioje aukcionas turėtų būti pastatytas ir nuo rusėjo 15 d. prasidėjus žvejybos sezonui pradėtų veikti.

Žuvų aukcioną planuota statyti 12 mėnesių, tačiau dėl minėtų priežasčių teko sumažinti darbų atlikimo grafiką iki 9 mėnesių. Su AB "Klaipėdos hidrotechnika" iš naujo suderintas darbų grafikas, bendrovė mano spėsianti tai padaryti laiku.

Dalia BIKAUSKAITĖ