Kodėl Lietuva ilgai neturėjo jūrų akademijos

Kodėl Lietuva ilgai neturėjo jūrų akademijos

Apie tai, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turėtų tapti jūrų akademija, kalbama jau seniai. Tiek latviai, tiek estai turi, o mums koją pakišo įstatymas. Dabar šalyje planuojama švietimo ir mokslo reforma gali suduoti smūgį Klaipėdos universitetui, tačiau sužibo viltis, kad pagaliau turėsime Lietuvos jūrų akademiją. Deja, tarp reikalingiausių Klaipėdos regionui specialistų jūrininkai nėra įvardijami.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktoriaus profesoriaus Viktoro Senčilos teigimu, pavadinimo keitimo kliūtis buvo ta, kad Lietuvos švietimo įstatyme buvo parašyta, jog tik universitetinio tipo mokykla gali vadintis akademija. Praeitos kadencijos valdančioji politikų dauguma net savo programoje pasižadėjo palaikyti LAJM siekį pakeisti pavadinimą. Pasak profesoriaus, pagaliau įstatyme tokio apribojimo nebėra.

Vasario 9 d. LAJM tarybos pirmininkas, AB "DFDS Seawys" generalinis direktorius Jonas Nazarovas jau pasirašė raštą ir išsiuntė Švietimo ir mokslo ministerijai - naujame statute jau įrašytas naujas mokyklos pavadinimas. Pasak V. Senčilos, jeigu niekas neprikiš liežuvio, ta problema pagaliau bus išspręsta.

Beje, naujoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė jau lankėsi mokykloje, o kovą savo iniciatyva planuoja atvykti ir šalies ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, paprašęs surašyti spręstinas problemas.

Studentų skaičius stabilus

LAJM direktoriaus teigimu, tai, kad prieš dvidešimt metų Lietuvoje gimė žymiai mažiau vaikų, ir, kaip prognozuojama, per 10 metų nuo 2010-ųjų iki 2020-ųjų abiturientų mokyklose sumažės dvigubai, negali neatsispindėti aukštųjų mokyklų studentų skaičiuose.

Šiais mokslo metais LAJM mokosi 1384 studentai. Jų skaičius, palyginti su praėjusiais, sumažėjo daugiau kaip 15 proc. ir, pasak profesoriaus, ateityje, ko gero, dar labiau mažės. Tačiau toks skaičius pastaruoju metu (1993 metais mokykla turėjo tik 282 studentus) gali būti laikomas gana stabiliu, nes Klaipėdos universitete (KU) studentų skaičius sumažėjo 3 kartus. Jame jau nebeliko kai kurių jūrinių specialybių.

Geriausiai studentų skaičiaus atžvilgiu uostamiestyje laikosi Klaipėdos valstybinė kolegija V. Senčilos manymu todėl, kad 28 jos studijų programos atspindi Klaipėdos regiono verslą ir pramonę. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai vardindami, kokių specialistų reikia Klaipėdos regionui, mini logistiką, laivų statybą, maisto pramonę, baldų gamybą, deja, jūreivystės tarp jų nėra.

Mokslo studijų analizės centro prie Vyriausybės duomenimis, pagal studentų įsidarbinimą pirmą vietą užima Vilniaus kolegija, o antroje vietoje yra LAJM.

Specializuota kalvė

LAJM yra specializuota aukštoji mokykla. Ji neturi fakultetų, tarpinio valdininkų sluoksnio. Katedros joje didelės. Pavyzdžiui, uosto ekonomikos ir vadybos katedra turi 350 studentų. Beje, Latvijos jūrų akademijoje katedros vadinamos institutais.

LAJM turi 6 studijų programas (3 laivyno, 3 uosto), iš kurių keturios yra technologijų mokslų programos, o trys priskirtos prie valstybės reguliuojamų programų. Pastarųjų priežiūrą atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) ir Europos saugios laivybos agentūra (EMSA). Pastaroji mokyklą tikrino 2012-aisiais, vėl tikrins 2018-aisiais. Šiemet bus tikrinama Latvijos jūrų akademija. Visas programas prižiūri Studijų kokybės vertinimo centras. LAJM yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, kurios visos programos akredituotos ilgiausiam laikui, t. y. 6 metams.

LAJM studentai, baigę studijas, gali tiesiogiai stoti į magistrantūrą. Profesinis bakalauras mokykloje įgyjamas per 4 metus, o universitetinis - 3,5-4 metus. LAJM studijos yra netgi ilgesnės, trumpinti jų negalima dėl konvencinių reikalavimų.

LAJM yra regioninė aukštoji mokykla. Pernai įvairius kursus joje lankė 5244 žmonės, iš jų tik 1200 studentų.

Mokymo bazei keliami labai aukšti reikalavimai. Mokykla turi daug treniruoklių, o šiuo metu kuriamas dar vienas, kuris atsiras po dvejų metų. LAJM laimėjo tris konkursus ir gaus lėšų įgyvendinti dviem "Interego" ir vienam investiciniam projektui, tad bus gerinama studijų infrastruktūra. Ketinama renovuoti nenaudojamą futbolo aikštę, nes vasarą studentai būna jūroje, ir kurti poligoną. Į jį bus perkelta gaisro gesinimo laboratorija, kurią sudarys du konteineriai, bus ir kliūčių ruožas, ir lauko treniruokliai, ir kt.

Didelis dėmesys praktikai

Studijos LAJM grindžiamos taikomuoju mokslu. Profesinis bakalauras turi turėti savo programoje ne mažiau kaip vieną trečdalį praktikos. Daugiau nei pusė studentų praktiką atlieka per kadetų programas. Daugiausia studentų priima "DFDS Seaways". Pernai joje praktiką atliko 54 studentai. Pasak kapitono Žyginto Gineičio, prieš dvejus metus kelte "Liverpool Seaways" vienu metu buvo net 13 studentų, tad laivas blizgėjo ir atrodė kaip ką tik po remonto.

Pasak V. Senčilos, deja, situacija šioje srityje šiek tiek blogėja. Anksčiau tokios "kruingo" kompanijos kaip "Askoldas", "Gtretimybė" imdavo po 20 studentų, o dabar - tik 2-3, nes darbdaviai taupo lėšas. Tačiau atsirado kitų kompanijų. Pavyzdžiui, bendrovė "Astor Shipmanagement" pernai paėmė į praktiką 21 studentą. Pasak profesoriaus, jie atliko a'superinę" praktiką naujausiuose 1-2 metų amžiaus tanklaiviuose ir konteinervežiuose.

Beje, LAJM pavyko išlaikyti karinį jūrinį rengimą. Tam, kad tai būtų įmanoma, prireikė keisti Karo tarnybos įstatymą. Anksčiau daug kam atrodė, kad tai nereikalingas dalykas. Prieš 5-6 metus ji buvo vienintelė aukštoji mokykla, be Karo akademijos, turėjusi karinį jūrinį parengimą. Viena jo forma - vadų kursų programa, pradėta 1994 metais, kita - papildomas karinis parengimas. Dabar tai 4 metų programa, baigus studijas gaunamas atsargos leitenanto laipsnis, bet tarnyba laivyne nėra privaloma. 2015 metais 5 studentai savo noru pasirašė sutartį 5 metus tarnauti karo laivyne.

Šias studijas finansuoja Karinės jūrų pajėgos. Prie to, kad mokyklai pavyko išlaikyti karinį parengimą, daug kuo prisidėjo admirolas Kęstutis Macijauskas. Nuo 2012 metų LAJM mokosi ir Karo akademijos kariūnai, atvykę po pusės metų studijų akademijoje. Pernai LAJM baigė pirmas toks absolventas laivavedys.

Jūrininkų rengimo sistemos

Nors jūrininkų rengimo konvencija yra viena, jie pasaulyje rengiami pagal įvairias schemas. Įdomu tai, kad žodžio "išsilavinimas" konvencijoje nėra, tai reglamentuoja kiti dokumentai. Pagal standartinį klasifikatorių, kuris nustato išsilavinimo lygį nuo 0 iki 8, LAJM duoda 6 lygį.

Viena sistemų - priimamas studentas, dvi savaites apmokomas būtiniausių dalykų ir išsiunčiamas į jūrą pusei metų. Tie, kurie atlaiko, eina toliau. Tokia sistema buvo Danijoje, Graikijoje, po karo ir Lietuvoje. Pasak V. Senčilos, ši schema yra jau atgyvenusi.

Kita yra vadinamoji sumuštinio tipo schema. Jūrininko rengimas yra padalintas į du lygius - eksploatacinį ir vadovaujamą. Pirmieji Latvijos jūrų akademijos studijų planai buvo sudaryti naudojant šią sistemą. Iš pradžių jie rengė 5 lygio, t. y. technikumo lygio, karininkus, paskui šie grįžę galėdavo baigti mokslus ir gauti bakalauro laipsnį ir teisę tapti kapitonu, vyr. kapitonu. Didžiulis šios schemos minusas - labai didelis studentų nubyrėjimas. Daug kas nespėdavo grįžti laiku į studijas.

Latvijoje iki šiol yra šita sistema. Liepojoje yra jūrinis koledžas, kuris turi 5 lygio programą ir sugeba per dvejus metus parengti budintį karininką. Jis kurį laiką plaukioja, paskui grįžta ir mokosi kursuose. Po metus trukusių kursų jis jau turi galimybę gauti vyr. kapitono arba kapitono diplomą. Pasak V. Senčilos, pagal tokią schemą parengtų jūrininkų yra nemažai, ji naudojama Filipinuose, kurie turi 140 jūrininkų mokymo įstaigų, tarp kurių labai daug privačių. V. Senčilos manymu, tai yra ėjimas pigesniu keliu nesuteikiant tinkamo išsilavinimo.

Kažkas panašaus yra Estijos jūrų akademijoje. Gavęs jūrinį parengimą studentas išleidžiamas akademinių atostogų.

LAJM yra dvi schemos, sujungtos į vieną. Ketverių metų studijų programoje yra numatyta būtina praktika. Jeigu per studijų metus studentas nepanaudoja praktikai skirto laiko, jis neprileidžiamas prie egzamino. Turėdami ir praktinių, ir teorinių žinių, jau jūroje jie semiasi praktinės patirties. Beje, daugelis šalių Europoje naudoja būtent tokią sistemą, t. y. rengia bakalaurus, o vėliau žmonės gali mokytis kur nori ir kiek nori.

Dar yra mišri rengimo schema, kurią naudoja olandai. Jie iš karto rengia karininką, kuris mokomas ir kaip laivavedys, ir kaip mechanikas. Vienos praktikos metu atliekama ir mechaniko, ir laivavedžio praktika. Tačiau Olandija jūriniais klausimais yra stipri valstybė ir gali nepaisyti tarptautinės jūrų organizacijos, EMSA pastabų.

Sidebar placeholder