Žuvininkystė
Apie šiuo metu susiklosčiusią situaciją žvejybos sektoriuje kalbėjomės su Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos generaliniu direktoriumi Aidu Adomaičiu. Jis dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamo tyrimo buvo laikinai vienam mėnesiui nušalintas nuo pareigų ir vėl grįžo į darbą.
Kadangi FNTT dar nebuvo baigusi tyrimo, kokie įtarimai yra pareikšti Žuvininkystės departamento vadovui, komentuoti jis negalėjo. "Mes suinteresuoti, kad tyrimas būtų baigtas kuo greičiau, nes tai trukdo panaudoti lėšas, vertinti projektus ir t.t.", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Adomaitis.
Trečiajam šaukimui - 8 mln. Lt
Likusios nepanaudotos Europos Sąjungos (ES) ir valstybės paramos žuvininkystei lėšos, skirtos ne laivams pjaustyti, o kitoms priemonėms įgyvendinti, buvo padalintos į dvi dalis. Viena dalis jų perleista vadinamajam antrajam laivų pjaustymo šaukimui su sąlyga, kad bus pjaustomi Baltijos jūroje žvejojantys laivai. Kita dalis atiteko trečiajam šaukimui. Jam numatyta 8 mln. Lt paramos. ES Komisijai pritarus buvo pakeistas bendrojo programavimo dokumentas ir trečiojo šaukimo metu numatyta teikti prioritetą - Atlanto vandenyno ir Baltijos jūros priekrantės laivams. Kodėl?
Atlante - sudėtinga situacija
Taip pasielgta todėl, kad daugiau nebūtų sparčiai pjaustomi Baltijos jūros laivai. Buvo atlikti moksliniai tyrimai aiškinantis, koks laivynas turi likti Baltijos jūroje, kad būtų išnaudotos Lietuvos kvotos. Pasak A. Adomaičio, jeigu būtų leista pjaustyti laivus visiems, kas tik nori, gali atsitikti taip, kad nebeliks kam žvejoti jūroje.
Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad Atlanto vandenyne situacija yra labai sudėtinga. Čia problemos praktiškai iš esmės nebuvo sprendžiamos. Kai Lietuva įstojo į ES, jai buvo gerokai sumažintos jūros ešerių, giliavandenių žuvų kvotos Atlanto vandenyne. Užtat trečio šaukimo metu numatytas prioritetas Atlanto vandenyno laivams.
Paklaustas, ar visų lėšų "nesuvalgys" vienas Atlanto vandenyno laivas ir nebeliks jų priekrantei, A. Adomaitis atsakė: "Gali taip atsitikti. Tai priklausys nuo to, kaip bus sudėlioti prioritetai. Atlanto vandenyno laivai "valgo" dideles pinigų sumas, nes išmoka skaičiuojama pagal laivo tonažą. Kuo laivas didesnis, tuo daugiau pinigų už jį skiriama. Dar atsižvelgiama ir į laivo senumą, kad būtų nurašomi ne naujesni laivai. Manyčiau, jog seniesiems, kurių nebeapsimoka modernizuoti, turėtų būti skiriamas prioritetas."
Žuvų Baltijoje užteks
Priekrantėje, kurios teturime tik beveik 100 km, žvejoja 104 įmonės. Pasak A. Adomaičio, jos nebeišgyvena dėl to, kad jų yra labai daug. Be to, steigiamos saugomos teritorijos, tad jiems žvejoti skirtas plotas dar labiau mažėja. Todėl 2007-2013 metų laikotarpiu taip pat numatyta prioritetą teikti priekrantės žvejams, norintiems pasitraukti iš verslo.
Pasiteiravus, kaip vertina idėją priekrantę atiduoti žvejams mėgėjams, A. Adomaitis atsakė: "Premjeras sudarė darbo grupę, kuri turėtų išanalizuoti situaciją. Visateisė priekrantės žvejyba atsirado tik Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Sovietmečiu priekrantė buvo pasienio zona ir laisvai žvejoti joje nebuvo galima. Šiuo metu žvejyba čia daugiausia užsiima mažos šeimyninės įmonės, kurios dirba jau 15 metų. Nemanau, kad reikėtų daryti kliūtis toms įmonėms, kurios iš to išgyvena, t. y. naikinti jų verslą ir palikti priekrantę tik žvejams mėgėjams. Nors Baltijos jūroje ir mažėja menkių ištekliai, tačiau man atrodo, kad ir vieniems, ir kitiems žvejams žuvų čia užteks.
Kalbant apie mėgėjišką žūklę, omenyje turimi vidaus vandenys. Čia, o ypač ežeruose, žvejų mėgėjų interesai yra didesni, žuvų ištekliai mažėja, o verslas sparčiai nyksta."
Kodėl skatinami smulkieji?
Pasiteiravus nuomonės apie siūlymą priekrantėje palikti smulkiuosius žvejus, o stambiesiems leisti žvejoti toliau jūroje, nes priekrantėje žuvų mažėja, A. Adomaitis atsakė: "Buvo skaičiuota, kokias pajamas gauna priekrantės žvejai. Didžiosios dalies įmonių pajamos per metus sudaro 20-30 tūkst. Lt. Kaip iš tokių pajamų galima išgyventi? Didžioji dalis priekrantės žvejų pritaria tam, kad išeiti iš verslo būtų skatinamos smulkios įmonės. O stambesnėms įmonėms tokiu atvejų liktų didesnės žvejybos kvotos ir plotai. Mes norime, kad žvejyba priekrantėje būtų kaip tik suinteresuotos stipresnės ekonominiu požiūriu žvejybos įmonės, o mažytėms, be abejo, turi spręsti jos pačios, sudaryti palankesnes sąlygas atsisakyti verslo."
Visiems pinigų nepakaks
Per pirmą laivų atidavimo į metalo laužą ir pasitraukimo iš žvejybos etapą, arba vadinamąjį šaukimą, buvo supjaustyta 20 laivų, kompensacijoms sumokėti 26 mln. Lt.
Antrojo etapo metu nagrinėta 11 paraiškų. Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo išsiaiškinti, ar dviejų laivų savininkai tenkinsis šiek tiek mažesne pinigų suma, mat perskaičiavus norimą gauti kompensacijos už laivą sumą, ji šiek tiek sumažėjo. Visų 11 laivų suvestinę Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo pateikti Projektų atrankos komisijai, sudarytai Žemės ūkio ministerijos įsakymu. Tarp komisijos narių - Žemės ūkio, Finansų ministerijų atstovai. Kuriems laivams bus teikiama parama, įvertinusi prioritetinius balus (atsižvelgiant į daugybę kriterijų, pavyzdžiui, kas gaudo menkes, kas turi kvotas, kokio amžiaus laivas), sprendžia komisija.
A. Adomaičio teigimu, paraiškose nurodytų pinigų suma yra didesnė nei būtų galima skirti kompensacijoms. Buvo likę 6 mln. Lt, dar buvo pridėta iš kitų paramos fondų, kuriais nepasinaudota ir liko, daugiau kaip 3 mln. Lt, tad turima tik 9,5 mln. Lt. Jų pakaks supjaustyti 7-8 laivus, du trys liks. Pasak A. Adomaičio, tų laivų savininkams neužkirstas kelias kitais ar dar kitais metais naudotis 2007-2013 metų parama. Šiemet baigiamas tik 2004-2006 metų finansinis laikotarpis.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą