Kol kas vienintelis Šventosios jūrų uosto direkcijos darbuotojas – jos direktorius

Kol kas vienintelis Šventosios jūrų uosto direkcijos darbuotojas – jos direktorius

Ne vienerius metus aviaciniais degalais prekiavęs palangiškis Arūnas Pranckevičius laimėjo Savivaldybės konkursą Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovo pareigoms užimti. Kokius iššūkius jis regi?

Kokias užduotis jam kelia Savivaldybė? Apie tai – „Palangos tilto“ interviu.

– Kodėl sutikote užimti pareigas?

– Su darbo uoste specifika susipažinau dar 1998 metais, kai teko darbuotis Klaipėdos Laivų remonto įmonėje. Tuo metu ten buvo kuriamas kruizinių laivų terminalas, buvo atnaujintas esamas pramoginių laivų uostas. Tad man teko stovėti prie Klaipėdos kruizinių laivų terminalo kūrimosi ištakų.

Iš žiniasklaidos sužinojęs apie skelbiamą konkursą Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovo pareigoms užimti, sutikau jame dalyvauti. Darbas man pažįstamas, todėl manau kad pavyks įgyvendinti man Palangos miesto Savivaldybės keliamas užduotis.

– Ilgą laiką prekiavote aviaciniais degalais, tačiau 2017 metais verslą pardavėte. Ką veikėte nuo 2017 iki tapimo Šventosios jūrų uosto direkcijos direktoriumi?

– 2017 metais turėjau rimtų sveikatos problemų, kurias, manau, man pavyko išspręsti. Dėl jų ir nusprendžiau parduoti savo buvusį verslą. Šiuo metu jaučiuosi puikiai, manau, kad man pavyks savo patirtį panaudoti vystant Šventosios uostą.

– Kokius pageidavimus suformulavote Palangos miesto savivaldybei, perėmusiai Šventosios jūrų uostą ir surengusiai konkursą jo direktoriaus pareigoms užimti?

– Jokių pageidavimų neformulavau. Susitikęs su Palangos miesto Savivaldybės vadovais, išklausiau jų viziją, padiskutavome apie veiklos ypatumus ir priėjome bendros nuomonės.

Kadangi Palangoje gyvenu nuo 1995 metų ir esu gerai susipažinęs su miesto gyvenimu, manau, kad Šventosios jūsų uostas – reikšmingas, tačiau iki šiol efektyviai neišnaudotas kurortinio Palangos ir Šventosios miesto patrauklumo elementas.

– Kokias užduotis jums suformulavo Savivaldybė?

– Kad ši miesto dalis prisikeltų naujam gyvenimui, Savivaldybė numatė, kad reikia atlikti seriją darbų. Šiuo metu ji jau yra parengusi Šventosios uosto teritorijos detalųjį planą ir uosto infrastruktūros statybos bei gilinimo techninį projektą.

Mano manymu, šis planas turėtų būti Šventosios uosto direkcijos veiklos metmenys – įgyvendinti parengtą mažųjų ir pramoginių laivų uosto, talpinančių apie 500 laivų, koncepciją.

Tai leis Šventajai keistis ir tapti vienu iš turistų traukos centru. Įgyvendinus šiuos projektus, Šventosios uostas taptų viena svarbiausių miesto dalių, kuriame būtų patrauklios viešosios erdvės, traukiančios poilsiautojus ir turistų srautus.

Aš, Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas, įsipareigojau tinkamai organizuoti uosto darbą, stengtis užtikrinti jo funkcionavimą ir konkurencingumą, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą, vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.
– Kalbama, kad su kol kas gautu uosto atstatymo finansavimu – 1,7 mln. euro – galima padaryti tik minimalius uosto infrastruktūros darbus. Ar sutinkate su tokiu vertinimu? Kaip ketinate efektyviai panaudoti turimas lėšas?

– Pilnai atstatyti uosto už tokią sumą tikrai nepavyks. Tai supranta ir Savivaldybė, tai suprantu ir aš. Tačiau, kaip minėjau, Savivaldybė yra parengusi Šventosios uosto teritorijos detalųjį planą ir uosto infrastruktūros statybos bei gilinimo techninį projektą. Vadovausimės šiuo projektu ir planais. Ir pagal finansines galimybes bandysime juos įgyvendinti.

– Ar yra garantijų, kad šiais metais pavyks į uostą pritraukti daugiau lėšų? Iš kokių šaltinių?

– Garantijų niekas nesuteikė. Tačiau šis infrastruktūros objektas yra svarbus ne tik savivaldybės, bet ir visos šalies mastu. Manau, kad Lietuvos Respublikos vyriausybė, pamačiusi, kad Šventosios uostas pradeda vystytis, skirs daugiau lėšų. Taip pat tikimės Europos sąjungos paramos.

Labai aktyviai veikia Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė. Ji jau gavo patvirtinimą, kad Šventosios uoste Žemės ūkio ministerija kartu su Europos Sąjunga skirs lėšų infostruktūrai. Tai labai džiugina. Taip pat išnagrinėsime visus privačių žmonių pasiūlymus investuoti į uosto infrastruktūrą. 

– Kokia yra jūsų komanda? Kiek žmonių dirbs Šventosios jūrų uosto administracijoje? Kokių komandos narių dar ieškote?

– Kol kas esu vienintelis direkcijos darbuotojas. Tačiau prasidėjus statybos ir uosto gilinimo darbams, darbuotojų turėtų padidėti iki dešimties. Kol kas, nesant poreikio, darbuotojų neieškome.

– Kokia yra jūsų Šventosios jūrų uosto vizija trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje?

– Trumpuoju laikotarpiu – atgaivinti Šventosios uostą, kad į jį galėtų įplaukti ir švartuotis pramoginiai kateriai ir priekrantės žvejų laiveliai. Pradžioje – nors sezono metu. Kad atvykę poilsiautojai matytų, jog uostas gyvas ir vystosi. Ilgalaikėje perspektyvoje – pastatyti uostą, kuris galėtų talpinti apie 500 laivų.

Norėtųsi, kad Šventosios uostas taptų viena svarbiausių miesto dalių. Kad, pastačius uostą, atvykę poilsiautojai į Palangą ne tik skubėtų pasivaikščioti Basanavičiaus gatve ar Palangos tiltu, tačiau ir būtinai norėtų aplankyti Šventosios uostą, pasivaikščioti uosto molais.

– Kur bus jūsų ofisas?

– Šiuo metu mūsų ofisas yra Šventosios seniūnijos patalpose. Turime planų artimiausioje ateityje įsikurti Šventosios uosto teritorijoje.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder