Viešoji įstaiga Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla vienintelė Lietuvoje turi unikalią mokymo priemonę - tikrą laivą. Nors praėjo jau dveji metai, pamokos jo denyje iki šiol nevyksta. Mokykla paskendusi skolose, vadovybė iki ausų įklimpusi į konfliktinę situaciją su dalininke UAB "Vakarų
santechnika", tad ne laboratorija laive jai dabar svarbiausia.
Pirmadienį l. e. p. mokyklos direktorė Laimutė Musonė išsiuntė raštą Švietimo ir mokslo ministerijai. Juo prašoma artimiausiame VšĮ dalininkų susirinkime pakoreguoti įstaigos įstatus taip, kad iš dviejų dalininkų vieno balsas būtų lemiamas. Be to, kadangi neatsižvelgta į mokyklos bendruomenės reikalavimus didinti dalininkų skaičių priimant dalininkėmis tris stambias Klaipėdos uosto įmones, mokyklos bendruomenės atstovai registruojasi priėmimui pas švietimo ir mokslo ministrą.
Gyvena iš biudžeto
VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla buvo įkurta prieš dvejus metus - 2006-aisiais. Toks statusas jai leidžia imtis papildomos veiklos ir užsidirbti pinigų, garantuoti ūkinį savarankiškumą pasitelkiant socialiniais partneriais privačius verslininkus, galinčius padėti ir finansiniu atžvilgiu.
Mokykla galėtų teikti daugiau paslaugų, išnaudoti laisvas patalpas, pavyzdžiui, didelėje valgykloje įrengti kavinukę, aktų salėje organizuoti šokių pamokas ir t. t. Tačiau nieko nedaroma, papildomų lėšų neuždirbama, mokykla išsilaiko tik iš biudžeto skiriamų lėšų. Taigi kol kas jai tas VšĮ statusas apčiuopiamos naudos neduoda.
Pasak L. Musonės, taip yra todėl, kad mokyklos dalininkai Švietimo ir mokslo ministerija bei UAB "Vakarų santechnika" visuotiniame dalininkų susirinkime nepatvirtino paslaugų teikimo įkainių.
Nesutariama su dalininku
Laikinosios direktorės manymu, situacija pasikeistų iš esmės, jeigu dalininkėmis taptų tokios stambios įmonės kaip AB Vakarų laivų gamykla (VLG), AB "Baltijos" laivų statykla ir AB "Klaipėdos laivų remontas", kurios itin suinteresuotos šioje mokykloje rengiamais specialistais. Pasak L. Musonės, šios įmonės ir taip labai daug kuo padeda: duoda ne tik finansinės naudos, mokymo priemonių, pavyzdžiui, ir metalo, ir suvirinimo dujų, ir t. t., bet yra mokyklos socialiniai partneriai, garantuojantys moksleiviams tiek praktiką, tiek darbo vietas ateityje, kas itin svarbu šiuo sunkiu laikmečiu.
Mokykla gavo ES lėšų ne tik patalpų remontui ir mokymo priemonėms įsigyti, bet ir naujai specialybei - pastatų inžinerinių sistemų, oro vėdinimo sistemų montuotojams rengti. Pasak L. Musonės, dalininkė "Vakarų santechnika" kol kas nepadeda įgyvendinti šios mokymo programos. "Realių dalininkės pagalbos veiksmų mes dar nematome, tiesa, atliekant statybos darbus mokykloje jos žmonės buvo montuotojai. Kol kas jos atstovai tik kuria problemas, į mūsų klausimus, ko jie siekė tapdami dalininkais, kokią realią pagalbą ketina mums teikti, neatsako", - sakė L. Musonė.
Pasak "Vakarų santechnikos" direktoriaus M. Prialgausko, nesutarimai su mokyklos vadovybe prasidėjo todėl, kad buvo pareikalauti dirbti naujoviškais metodais, ataskaitų ir t. t.
Ministerija susirišo rankas
Beje, iki šiol neįminta mįslė, kodėl iš trijų įmonių - VLG, UAB "Vakarų santechnika" ir UAB "Baltijos santechnika" ministerija dalininke pasirinko būtent "Vakarų santechniką", turinčią 20 darbuotojų, o ne VLG, kurioje dirba apie 1500 darbuotojų.
Be to, rengiant VšĮ įstatus nebuvo akcentuota, kurio iš dviejų dalininkų balsas balsuojant yra lemiamas. Esą ministerijos, kaip steigėjos, balsas buvo lemiamas tik tada, kol nebuvo antro dalininko. Dabar abu dalininkai tarpusavyje nesutaria, vienam balsuojant už, kitam prieš, niekas nesprendžiama, negali būti padidintas ir dalininkų skaičius. Patinė situacija - supančiotos net ministerijos rankos.
Mokyklos bendruomenė buvo įspėjusi dalininkus, jog jeigu jie per mėnesį, iki balandžio 4 d., nesusitars tarpusavyje ir minėtos trys įmonės netaps dalininkėmis, bus kreipiamasi į švietimo ir mokslo ministrą.
Pavadintas anūko vardu
Beje, "Vakarų santechnikos" atstovams įtarimų sukėlė žvejybos laivo "Karolis" atsiradimas mokyklos kieme ir tai, kad jis iki šiol "neapskaitytas".
Iš pradžių ES gairės griežtai reikalavo, kad nurašomi laivai, kurių savininkams už pasitraukimą iš žvejybos verslo mokama kompensacija, būtų supjaustomi. Tačiau po ilgų diskusijų ši nuostata buvo pakeista ir leista daugiau nebežvejosiančius laivus ne tik utilizuoti, bet ir panaudoti kokiai nors ne pelno siekiančiai veiklai. Taip buvęs žvejybos laivas "Karolis" buvo perorientuotas į švietimo veiklą.
Buvęs jo savininkas Romas Žeknys už "Karolį" gavo ir ES, ir valstybės kompensaciją - daugiau kaip 388 tūkst. Lt. Jeigu kaip kiti jo kolegos būtų atidavęs savo laivelį supjaustyti, dar būtų gavęs papildomai pinigų už metalo laužą. Paklaustas, kodėl atidavė savo laivą mokyklai, R. Žeknys atsakė, jog tuo metu baigėsi laivo registro dokumentų galiojimo terminas, pratęsti jo nebuvo galima, reikėjo kelti laivą ant kranto, remontuoti, o paskui pjaustyti. Be to, laivas pavadintas jo anūko vardu, tad buvo gaila likviduoti. Suprantama, mokyklai tai puiki dovana - visai kitas dalykas, kai mokiniai turi galimybę pačiupinėti realų laivą.
Kelionė į mokyklą
"Karolis" mokyklos kieme buvo pastatytas dar užpernai vasarą. VLG, nusprendusiai prisidėti prie geresnio specialistų rengimo, vien tik laivo iškėlimas, nes prireikė plaukiojančiojo krano, ir atgabenimas į vietą kainavo apie 35 tūkst. Lt.
Pirmiausia jis buvo atplukdytas į VLG, nes ten jį buvo patogiausia iškelti. Paskui visą savaitę buvo ruošiamas kelionei - tvirtinamas prie platformos ir t. t. Be to, reikėjo gauti leidimą gabenti negabaritinį krovinį miesto gatvėmis. Kadangi buvo 30 laipsnių šilumos, laivas buvo vežamas vakare, kad kuo mažiau spaustų asfaltą. Priešais platformą kelis kilometrus pėsčiomis ėjo žmonės ir skaičiavo kiekvieną duobutę kelyje. Mat iškelto laivo ir dar uždėto ant platformos aukštis didelis, jeigu ratas būtų pakliuvęs į duobutę, galėjo visaip nutikti.
Trūksta pinigų
"Karolyje" mokymo laboratorija dar neįrengta iki galo. Tam, kad pamokos galėtų vykti ant denio, kad mokinai galėtų matyti visą laivo sandarą, pasak l. e. p. mokyklos direktorės L. Musonės, paprasčiausiai trūksta pinigų.
Tačiau visą tą laiką vyko praktinis mokymas. Mokykla rengia laivų korpusų surinkėjus ir remontininkus. Jie remontavo ir tvarkė tą laivą, nudažė korpusą. Be to, reikėjo atstatyti antenas, portalą. Ties VLG yra aukštosios įtampos laidai, kuriais tiekiama elektros energija į Nidą. Todėl reikėjo nupjaut portalą, nuimti antenas. Mokyklos auklėtiniams teko gerokai paplušėti, kol laivas įgavo tokią būklę, kokios buvo, kai plaukiojo. Darbavosi ir būsimi elektros ir radijo montuotojai, nes reikėjo sudaryti sąlygas laivui gauti elektros energijos, kad veiktų kai kurie prietaisai. Žinoma, jis plaukti neplauks, tačiau laive galima uždegti šviesas, veikia jo aparatūra.
Šiuo metu yra paskirtas vienas profesijos mokytojas, rengiantis visą būtiną dokumentaciją, kaip tas laivas atrodys tapęs mokymo priemone. Bus padarytas patogus įlipimas į jį, atidarytos angos, jau pradėti jo vidaus įrengimo darbai, dar reikia užtikrinti saugumą.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą