Bendrovėse
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija artimiausiuose savo planuose nenumato gerinti konteinerių krovos infrastruktūros, bet didžiuojasi tuo, kad Klaipėdos uostas yra didžiausias trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos konteinerių krovos uostas.
Konteinerių krova Klaipėdos uoste nuolatos didėja. Šiemet vasario mėnesį UAB Klaipėdos terminalo grupė (KTG), šiuo metu vienintelė konteinerių krovos kompanija Klaipėdos uoste, pasiekė mėnesio konteinerių krovos rekordą per visą uosto istoriją - perkrovė 19 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Kovo mėnesį dėl objektyvių priežasčių konteinerių šiek tiek sumažėjo - perkrauta tik 17 tūkst., o per pirmą šių metų ketvirtį - 52930 TEU.
Konteinerių krova didėja ir kaimyniniuose uostuose, konkurencinė kova tarp jų auga. Pačiame Klaipėdos uoste netrukus konteinerių krovos terminalas turi atsirasti LKAB "Klaipėdos Smeltė". Galbūt todėl Uosto direkcija neskuba pailginti krantinės Konteinerių terminale.
Didins pajėgumą
Klaipėdos terminalo grupė norėdama plėtoti konteinerių krovos verslą pernai metų pabaigoje iš AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nusipirko Konteinerių terminalą.
Kai terminalas priklausė KLASCO, jo pajėgumas, atsižvelgiant į turimą krovos techniką ir terminalo infrastruktūrą, buvo 150 tūkst. TEU. UAB Klaipėdos terminalo grupės generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos teigimu, bendrovė ketina įsigyti naujos krovos technikos, išplėsti konteinerių sandėliavimo plotus ir tikisi, jog terminalo krovos pajėgumas išaugs iki 250 tūkst. TEU.
"Vakarų ekspresas" domėjosi, kaip sekasi naujiems šeimininkams dirbti naujame terminale, su kokiomis problemomis jie susiduria.
Dar nebaigė kraustytis
Pirmiausia reikėjo iš senojo konteinerių krovai nepritaikyto Klaipėdos terminalo grupės terminalo perkelti konteinerių krovą į specialiai konteineriams statytą buvusį KLASCO konteinerių terminalą.
Tai padaryti nenutraukiant darbų buvo gana sudėtinga. Fiderinės laivybos linijos buvo perkeliamos viena po kitos, o ne visos iš karto. Darbus sunkino šiemet šaltos ir ilgos žiemos sąlygos, strigo technika.
Šiuo metu į Konteinerių terminalą jau yra perkeltos 6 linijos. Senajame terminale kol kas liko tik viena kompanijos "Maersk Lines" konteinerių linija, kuriai tenka apie 30 proc. visos konteinerių krovos uoste. Ją į naują terminalą ketinama perkelti po pusantro mėnesio. Tada senasis terminalas taps specializuotu ro-ro ir generalinių krovinių terminalu.
Spartins darbo procesą
Kankina sena problema - autotransporto eilės įvažiuojant į terminalą. Pasak V. Šileikos, darbas terminale gali būti ir labai gerai organizuotas, tačiau procesas užsitęsia ir dėl muitinės bei pasienio kontrolės.
Bendrovė įdiegs automatizuotą konteinerių terminalo valdymo sistemą, kainuosiančią apie 1 mln. litų. Manoma, jog prie jos galės prisijungti ir muitinės darbuotojai, tad procesas galbūt šiek tiek paspartės. Muitinės kontrolė iš esmės ilgiau užtrunka dėl vadinamosios rekontrolės. Paprasčiau pasakius, prie vartų dirbančius muitininkus dar kontroliuoja jų pačių kolegos.
Beje, konteinerių terminalo valdymo sistemos įdiegimas pareikalaus tam tikro darbuotojų pasirengimo dirbti naujomis sąlygomis. Tai yra ir paprasti dokininkai mechanizatoriai turės mokėti ja naudotis.
Ketinama rekonstruoti ir išplėsti terminalo vartus iki 5-6 eismo juostų. Tai turėtų mažinti eiles vadinamosiomis piko valandomis, t. y. 15-16 val. O tolimoje ateityje ketinama vietoj dabartinių gaisrinių vartų įrengti įvažiavimo vartus.
Skundžiasi keliu
Konteinerius gabenančių autotransporto priemonių vairuotojai skundžiasi dėl itin prastos Perkėlos gatvės būklės.
Jeigu artimiausiu metu ši gatvė nebus sutvarkyta, gali nutikti nelaimingų atsitikimų. Beje, į Konteinerių terminalą gabenami ir pavojingi kroviniai. Čia per vieną parą įvežama ir išvežama apie 500 konteinerių.
Perka 2 kranus
KTG jau yra pasirašiusi sutartį su Švedijos kompanija "Kalmar" dėl dviejų ožinių kranų ant pneumatinės važiuoklės (RTG), kurių keliamoji galia - 40 t, įsigijimo. Abu šie kranai bendrovei kainuos daugiau kaip 2 mln. eurų. Klaipėdą jie turėtų pasiekti po 9 mėnesių. Terminale tebėra ir KLASCO turėti du RTG kranai, tačiau jų tokiam konteinerių kiekiui apdoroti artimiausiu metu jau nebepakaks. Naujieji kranai leis žymiai efektyviau panaudoti turimą teritoriją, nes palyginti su naudojamais konteinerių krautuvais "Kalmar", naujieji leis iki 50 proc. daugiau sutalpinti konteinerių viename hektare.
Trūksta sandėliavimo ploto
Dar viena bendrovės problema - trūksta sandėliavimo ploto. Artimiausiu metu ketinama pradėti naudoti ir prie Konteinerių terminalo esančią 8 ha rezervinę teritoriją. Suprantama, mokėti už šios teritorijos 1 kv. m 6 Lt žemės nuomos mokestį ir laikyti ją tuščią bendrovei neapsimoka.
Šioje teritorijoje ketinama įrengti automobilių iškrovimo iš konteinerių aikštelę, nes šis procesas atliekamas terminale trukdo kitiems darbams.
Trūksta gylio
Šiuo metu Konteinerių terminale turimos 450 metrų krantinės norint aptarnauti didesnius konteinerinius laivus jau nebepakanka. Bendrovė dabar vienu metu gali aptarnauti 3 vidutinio dydžio laivus. Dėl krantinės pailginimo kreiptasi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, tačiau čia darbus atlikti numatoma tik 2009 metais. Pasak V. Šileikos, turint omenyje artimiausią konteinerių krovos perspektyvą, reikėtų 750 metrų ilgio krantinės.
Kita problema, norint, kad į Klaipėdos uostą atplauktų didesni konteinervežiai arba kad jie atplauktų iki galo pakrauti, trūksta bent vieno metro gylio. Šiuo metu čia gali atplaukti laivai, kurių grimzlė neviršija 8,5 m.
Dabartiniams Konteinerių terminalo savininkams nesuprantama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, besigiriančios konteinerių krovos didėjimu Klaipėdos uoste, pozicija. Ji orientuojasi į kitus objektus ir nesiima priemonių, kad dirbantis ir didinantis krovą Konteinerių terminalas galėtų toliau plėtoti savo veiklą.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą