Viso Klaipėdos uosto informacinių sistemų vystymas reikalauja nemažų investicijų. Į šią sritį numatomų investuoti milijonų litų grąža netiesioginė. Per padidėsiantį uosto patrauklumą, konkurencingumą ir saugumą tikimasi pritraukti į Klaipėdos uostą daugiau krovinių srautų. To dėka turėtų padidėti Uosto direkcijos rinkliavos, kompanijų pajamos. Kokie projektai šiuo metu įgyvendinami mūsų uoste? Apie tai kalbėjomės su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Informacinių technologijų skyriaus viršininku Algimantu Žygumi.
Informacinių technologijų skyrius Uosto direkcijoje įkurtas prieš pusantrų metų, atliekant direkcijos reorganizaciją. Pagrindinis šio skyriaus uždavinys - rūpintis ne tik Uosto direkcijos, bet bendrauostinių informacinių sistemų strateginiu planavimu ir plėtra.
Parengtas strateginis planas
Informacinių technologijų skyrius parengė uosto informacinių sistemų strateginį vystymo planą. Buvo atliktas didžiulis darbas, trukęs ištisus metus.
Susipažinta su tuo, kokios informacinės sistemos naudojamos išsivysčiusiuose užsienio uostuose. Lankytasi kai kuriuose uostuose, dalyvauta įvairiuose forumuose ir konferencijose. Vėliau atlikta užsienio uostų patirties šioje srityje apžvalga. Susistemintos jų informacinės sistemas, išskirti jų tipai. Tikslas - išsiaiškinti kokių informacinių sistemų reikia Klaipėdos uostui vertinant dabartinę jo situaciją informacinių technologijų požiūriu.
Tokiu būdu numatytos sistemos, kurios turėtų būti naudingos Klaipėdos uostui įgyvendinant strategines uosto vystymo kryptis. Turint bendrauostinės sistemos viziją buvo sudarytas konkrečių priemonių planas ir numatyti resursai šiam planui įgyvendinti per 5 metus.
Pradėta eksploatuoti laivo informacinė sistema
Šių metų pradžioje pradėta eksploatuoti pirma bendrauostinė informacinė sistema, vadinamoji laivo informacinė sistema. Vienaip ar kitaip vadinamą tokią sistemą turi kiekvienas uostas. Šia sistema naudojasi įvairios uosto tarnybos, aptarnaujančios laivus Klaipėdos uoste.
Laivo deklaracijų perdavimas internetu
Šiuo metu vykdomas brangus projektas kuriant vadinamąją EDI sistemą, t. y. elektroninių dokumentų apsikeitimo sistemą. Tai Olandijos Vyriausybės finansuojamas projektas pagal techninės pagalbos sutartį tarp Olandijos ir Lietuvos Vyriausybių. Projektą įgyvendina Olandijos kompanija PMC. Jis numato elektroninių laivo deklaracijų, dokumentų perdavimą internetu į minėtą laivo informacinę sistemą. Šiandien dar deklaracijos uoste yra pateikiamos popieriniu pavidalu. Tai turėtų gerokai palengvinti laivus agentuojančių kompanijų darbą, nes jos galės teikti ir gauti jų darbui reikalingą informaciją internetu. Manoma, jog šis projektas gali būti įgyvendintas iki kitų metų vidurio.
Uosto internetiniai vartai
Siekiant efektyviau aptarnauti uosto klientus rengiamas naujas uosto internetinis portalas (internetiniai vartai). Akcentuojant Klaipėdos uosto paslaugų vertę pasauliniame informaciniame tinkle, tikimasi išlaikyti turimus klientus ir pritraukti naujus. Pagrindinė portalo kalba - anglų, bet bus galima pasirinkti ir lietuvių bei rusų kalbas.
Jau parengta techninė uosto portalo kūrimo užduotis ir paskelbus konkursą pasirinktas šios paslaugos teikėjas. Dabar jis atlieka projektavimo darbus.
Visų pirma tai bus ne Uosto direkcijos internetinė svetainė, o viso Klaipėdos uosto portalas. Kiekviena didesnė uosto kompanija turi savo internetinę svetainę, tačiau šis portalas atspindės viso Klaipėdos uosto interesus, tarnaus visų kompanijų poreikiams ir bus uosto naudotojų darbo įrankis.
Vienas iš informacinių blokų bus uosto kompanijų duomenų bazė. Visos su uosto veikla susijusios kompanijos pagal tam tikras kategorijas galės talpinti susistemintą informacija apie save. Siekiama, kad klientas, norėdamas sužinoti apie Klaipėdos uoste teikiamas paslaugas, galėtų nesiblaškydamas rasti visą reikalingą informaciją. Žinoma, portele bus nuorodos į visas uosto kompanijų internetines svetaines.
Manoma, jog kitų metų sausio mėnesį uosto portalas jau turėtų būti pradėtas eksploatuoti. Konkursą laimėjusi kompaniją pateiks sukurtą sistemą, o Uosto direkcija, t. y. portalo administratorius ir redaktoriai atliks didelį organizacinį darbą: surinks informaciją iš uosto kompanijų, ją susistemins, ištaisys klaidas, išvers reikiamomis kalbomis ir sudės į sukurtą sistemą.
Direkcija neturėjo savo svetainės
Uosto direkcija pati iki šiol neeksploatavo internetinės svetainės. Šiuo metu interneto technologijų išplitimas duoda naujas galimybes, kuriomis būtina pasinaudoti. Beje, interneto svetainę www.port. lt arba www.spk. lt, kurioje buvo teikiama informacija ir apie Uosto direkciją, ir apie uostą, eksploatuoja UAB "Hidrosfera". Ar ji liks ir ateityje, spręs "Hidrosfera", šio tinklalapio šeimininkė.
Šiuo metu siekiama turėti uosto svetainę, eksploatuojama būtent Uosto direkcijos, t. y. minėtą portalą. Uosto direkcija savo atskiros svetainės kurti neketina. Visa informacija apie ją bus gana plačiai atspindėta uosto portale, kuriame, be kitų dalykų, bus nušviesta ir uosto valdymo struktūra.
Uosto portale bus įdiegtos naujausios technologinės priemonės. Bus naudojama turinio valdymo sistema, leidžianti portalo redaktorių grupei ir administratoriui patiems keisti informaciją svetainėje. Šį darbą galės atlikti žmonės, turintys minimalių kompiuterinių įgūdžių. Tikimasi, jog uosto portalo administratoriumi bus paskirtas Uosto direkcijos Marketingo skyriaus darbuotojas, kadangi portalas iš esmės turi marketingo tikslus. Beje, bus panaudotos priemonės, kad tas tinklalapis būtų apsaugotas, t. y. kad negalėtų bet kas prieiti ir pakeisti informaciją.
Vartų techninės kontrolės sistema
Vykdant 2001 m. spalio 30 d. uosto plėtojimo tarybos posėdžio sprendimą ir susisiekimo ministro įsakymą Nr.3-139 yra projektuojama uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistema. Ją pradėti diegti planuojama kitais metais.
Uosto direkcija šiuo atveju yra įsakymo vykdytoja, tai nėra vien tik jos projektas, tai bendras uosto projektas, kurio didžiąją dalį turėtų įgyvendinti pačios uosto kompanijos, administruojančios įvažiavimo ar įėjimo į uostą vartus. Jos turi įsirengti automobilių pravažiavimo r pėsčiųjų praėjimo kortelines kontrolės sistemas, vartų vaizdo stebėjimo sistemą ir automobilių numerių nustatymo ir atpažinimo sistemą. Uosto direkcijos vaidmuo - surinkti ir kaupti vienoje centrinėje duomenų bazėje visus duomenis, surinktus iš visų posistemių, kurias įsirengs uosto naudotojai. Duomenų baze galės naudotis uosto kontroliuojančios institucijos, pavyzdžiui, Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai. Uosto direkcija turi parengti centrinės sistemos duomenų saugyklą ir pasirūpinti informacijos saugumu. Vartų techninės kontrolės sistemos duomenų bazė, niekam nebus pasiekiama, išskyrus uosto kontroliuojančių institucijų atsakingus darbuotojus. Pasak A. Žygaus, tai labai jautri informacija, jos saugus panaudojimas yra griežtai reglamentuotas įstatymų, kurių Uosto direkcija laikysis.
A. Žygaus teigimu, toliausiai šioje srityje yra pažengusi AB "Klaipėdos nafta". Projektuojant sistemą atsižvelgiama į tų kompanijų, kurios yra yra šiek tiek pasistūmėjusios į priekį, t. y. į AB "Klaipėdos nafta", AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) patirtį.
Beje, kai kurios uosto kompanijos turi praėjimo kontrolės įrenginius, valdomus identifikacinėmis kortelėmis. T. y. pagal kortelę identifikavus asmenį turniketas arba atsidaro, arba ne. Tačiau tai nėra sistema, turinti duomenų registraciją, kurią reikalaujama įdiegti.
Pagal diegiamai sistemai keliamus reikalavimus visi duomenys - kada kas praėjo, kokia transporto priemonė pravažiavo, kokie jos numeriai, kam ji priklauso ir pan. - turi būti registruojami centrinėje duomenų bazėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą