Paklaustas, kaip būtų galima suprantamai paaiškinti žmogui, kokia jo profesija, M. Žilius atsakė: "Esu tyrėjas, mėginantis išsiaiškinti, kaip būtų galima spręsti problemas, kad vanduo Kuršių mariose būtų švarus, kad jose būtų galima maudytis. Buriuotojams sakau, kad mes, mokslininkai, bandome atsakyti į klausimą, ką reikia daryti, kad vanduo mariose nežydėtų, kad dumbliais neapkibtų jų jachtos."
Taigi mokslininkai, kurie šiais laikais yra vadinami tyrėjais, bando išspręsti vandens žydėjimo Kuršių mariose problemą. Kuršių marios yra unikali sistema Europoje - tai didžiausia lagūna. Visų aplink Baltijos jūrą esančių valstybių vyriausybės įsipareigoja mažinti maistmedžiagių kiekį, patenkantį su vandeniu.
M. Žiliaus teigimu, tyrimai parodė paradoksalų dalyką - vasarą ne Nemunas yra pagrindinis šio žydėjimo sukėlėjas, o dugno nuosėdos, t. y. jose susikaupusios maisto medžiagos. Dabar tyrėjai aiškinasi, kaip apskritai dugno nuosėdos nulemia vandens žydėjimą, kokią įtaką tai daro žuvų gausumui, nes dėl žydėjimo formuojasi deguonies stygius priedugnio sluoksnyje, ar tai gali negrįžtamai pakenkti marioms.
Kitas dalykas, Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą (ES), privalo laikytis jos direktyvų dėl vandens kokybės gerinimo, išleisti milijonus litų, siekdama sumažinti jo taršą. Kyla klausimas, ar ji turi išleisti tiek pat, kiek ir Vokietija, Lenkija, Latvija ar Danija? Į šį klausimą bus atsakyta, kai M. Žilius su savo grupe atliks taikomuosius tyrimus, susijusius su vandens kokybe, ir pateiks rekomendacijas.
Biogeochemija - nauja šaka
Dar vaikystėje dėdė Mindaugui prognozavo, kad jis tapsiąs mokslininku. Mat vaikinukas visą laiką praleisdavo prie vandens, klajodavo aplink upelius. Jo požiūris į gamtą, į ekologiją jau tada buvo kitoks nei daugelio žmonių. Baigęs mokyklą norėjo stoti į mediciną, bet atsitiktinės aplinkybės lėmė, kad Klaipėdos universitete pradėjo studijuoti ekologiją, įgijo bakalauro laipsnį, vėliau - magistro. Būdamas bakalauras, vėlgi susiklosčius palankioms aplinkybėms, atsidūrė Lietuvos jūrų muziejuje kaip savanoris ir po kurio laiko pradėjo dirbti su koraliniais akvariumais.
NUODAI. Į kiekvieną mėgintuvėlį įšvirkščiama nuodų, kad jie nužudytų bakterijas ir jos neiškvėpuotų deguonies.
Buvęs kolega prikalbėjo pabandyti stoti į doktorantūrą. Pavyko. Tiesa, jam buvo iškelta sąlyga padaryti pakeitimus savo doktorantūros tyrimų projekte, tai buvo gana didelis iššūkis. Mat nebuvo daug žmonių, kurie galėtų konsultuoti, nebuvo jokios įrangos, su kuria būtų galima atlikti tuos naujus tyrimus. Tačiau M. Žiliui užsispyrimo netrūko, tad pamažu Lietuvoje pradėjo sparčiai vystyti mažai kam žinomą mokslo šaką - biogeochemiją. Tai trijų mokslo šakų sandūra. Ši sritis yra labai populiari pasaulyje, o Lietuvoje jai tik penkeri metukai, kai intensyviai plėtojama. Kol kas mūsų šalyje M. Žilius yra lyderiaujantis biogeochemikas.
Neužsidaro laboratorijoje
Pasak M. Žiliaus, anksčiau niekas Lietuvoje netyrinėjo pačių biogeocheminių procesų Kuršių mariose - kodėl ir kaip susidaro deguonies trūkumas, kaip apsivalo vanduo arba priešingai - kaip jis praturtinamas maistmedžiagėmis. Pirmuosius žingsnius jam šioje srityje parodė užsienio mokslininkai, išmokė daugelio dalykų ir dabar jis jau dirba savarankiškai, tyrinėja procesus, vykstančius dumble arba smėlyje dėl mikroorganizmų ar bakterijų, arba kitus savaime vykstančius procesus. Į šią mokslo sritį jis jau įtraukė ir kai kuriuos savo kolegas, tad pastaruoju metu dirba nebe vienas, turi savo grupę. Žinoma, ir toliau mokomasi iš į Lietuvą atvykstančių mokslininkų, be to, jie patys važinėja semtis patirties į kitus mokslo centrus Europoje.
Ko gero, daugelis mūsų įsivaizduoja, kad tyrėjas yra baltą chalatą apsivilkęs pakvaišęs mokslininkas, užsidaręs savo laboratorijoje. Pasak M. Žiliaus, taip tikrai nėra. Šiuolaikinis tyrėjas pats važiuoja susirinkti mėginių. Pavyzdžiui, tirdamas deguonies stoką mariose, jis rinko vandens mėginius iš skirtingo gylio siurbdamas savo paties pasigamintu prietaisu vandenį iš po Kuršių marių ledo.
Kitas etapas - mėginių analizė. Didžioji dalis mėginių, kurie buvo paimti po ledu Kuršių mariose šiemet žiemą, buvo išanalizuoti savo laboratorijoje, likusi jų dalis išsiųsta į Italiją, nes Jūrų mokslų ir technologijų centras neturi visos reikalingos įrangos. Beje, kai kurie mėginiai analizuojami Danijoje ir netgi Amerikoje. Tai susiję ir su jų specifiškumu, o kartais tai yra tiesiog mokslininkų bendradarbiavimas.
PRIETAISAS. Tirdamas deguonies stoką mariose, Mindaugas Žilius rinko vandens mėginius siurbdamas vandenį iš skirtingo gylio po Kuršių marių ledu savo paties pasigamintu prietaisu. Kartu su juo dirbo doktorantė chemikė Irma Lubienė.
Tos analizės - krūva skaičių, kurie paprastam žmogui visiškai nieko nesako, o mokslininkai juos iššifruoja ir paaiškina visas vykstančias tendencijas. Pastaruoju metu M. Žiliaus grupė Kuršių marių funkcionavimo tyrimus atlieka lyginamuoju principu Danijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje. Mūsų mokslininkai moka dirbti su visa Europoje turima gana sudėtinga įranga. Kartais dalis tyrimų ar analizių atliekama kitų šalių mokslinėse institucijose, nes tai daryti jiems būna tiesiog pigiau ir paprasčiau dėl to, kad ten patys gali atlikti reikalingus tyrimus. Be to, būtina susitikti su kolegomis, dalintis patirtimi.
Tyrėjo atlikti tyrimai ir sukaupta patirtis turi būti pristatomi tiek Europoje, tiek kituose žemynuose. Be to, jis turi mokyti jaunesnius kolegas, perduoti jiems savo patirtį, privalo viešinti savo darbus, savo tyrimus ir tai padaryti visuomenei suprantama kalba. Mindaugo manymu, šiuolaikiniam tyrėjui labai svarbu yra mobilumas. Jis labai daug keliauja, ir ne tik imti mėginių iš įvairių vietų. Turi tobulintis ir tai paprastai daro užsienio šalių mokslo centruose. Taigi svarbi šiuolaikinio mokslininko savybė - tarptautiškumas ir komunikabilumas.
Pradžia buvo garaže
Šiuo metu Klaipėdos universiteto Jūrų mokslų ir technologijų centras turi ir savo laboratoriją Kuršių marių tyrimams, vienoje patalpoje atliekami eksperimentai, o kitoje - analizės. Tai dabar jau turima įranga, matomi rezultatai, o iki tol buvo labai sunkus kelias.
"Viena iš tyrėjo savybių - nenumaldomas noras kažką pažinti ir atrasti. Svarbu kantrybė, kūrybiškumas, siekiamybė. Reikia turėti didelį norą ir vidinę motyvaciją, ko šiandien pasigendu iš jaunesnių kolegų", - sako M. Žilius.
Prieš penkerius metus, kai jis pradėjo intensyviai vykdyti savo tyrimus, vadinamojoje laboratorijoje tebuvo tik pora stalų. Pirmuosius savo tyrimus ir eksperimentus M. Žilius atliko savo garaže - reikėjo vėsesnės patalpos, tamsos. Tada deguonies kiekis buvo nustatomas naudojant paprasčiausią stiklinę pipetę, o dabar jau su pačiomis naujausiomis technologijomis - optodais (optiniai jutikliai). Pirmą eksperimentinę įrangą sukonstravo pats, o dabartinė jau sukonstruota dalyvaujant ir firmai. Įsigyti analitinę įrangą padėjo "Baltijos slėnio" programos.
Tačiau daugybę prietaisų eksperimentiniams tyrimams teko susikonstruoti patiems. Pasak M. Žiliaus, taip yra visame pasaulyje - prietaisus konstruoja patys tyrėjai. Tad tyrėjas turi būti kūrybingas ir netgi turėti tam tikrų konstruktoriaus įgūdžių tiek mechanikos, tiek elektronikos srityse. Dabar atėjusiems dirbti su Mindaugu jau lengviau, nes yra ir laboratorija, ir būtiniausia įranga.
"Iš pradžių, kai daug ko neturėjome, teko prisigalvoti visokių triukų. Dabar jau naudojamės naujausiais išradimais šioje srityje. Padaryta didžiulė pažanga, nes dirbame su šiuolaikinėmis technologijomis, kurios atsirado mūsų laboratorijoje. Žinoma, jos nenukrito iš dangaus. Ir dabar dar yra ką įsigyti, pavyzdžiui, prietaisą, kuris padėtų nustatyti, kaip Kuršių marios galėtų aktyviai apsivalyti, t. y. prietaisą azotui, kuris susidaro šio apsivalymo proceso metu, matuoti, tačiau neturime tiek pinigų. Bet aš optimistas, tai tik laiko klausimas", - kalbėjo M. Žilius.
MĖGINIAI supilami į daugybę mėgintuvėlių.
Mokslas - gyvenimo būdas
Tyrėjo profesiją renkamasi ne todėl, kad būtų galima daug uždirbti. Taip nėra, kad mokslininkas turėtų nuolatinį etatą ir galėtų krapštytis prie ko nors metų metus ir už tai gauti nuolatinį atlyginimą. Vieną mokslininko atlyginimo dalį sudaro suma, kurią skiria Lietuvos mokslo taryba, gaunanti lėšų iš valstybės ir ES, kitą - pinigai, gauti atliekant užsakomuosius tyrimus. Pavyzdžiui, Vyriausybė nori išsiaiškinti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad mariose vanduo būtų švarus. Kol kas pastaruoju metu M. Žilius su savo grupe daugiausiai dirbama šia linkme. Jis uždirba įgyvendindamas projektus, už juos jam mokama.
"Mokslas - gyvenimo būdas, jo nevertinu vien pinigais. Pirmiausia viena iš žavingiausių tyrėjo gyvenimo akimirkų yra atradimai ir pažinimo jausmas, antra, nemokomos kelionės, į kurias nuolatos privalu leistis. Todėl tenka aplankyti daugybę šalių. Esi priverstas būti dinamiškas, mobilus ir atkalus. Visas tavo gyvenimas - šuoliai nuo vieno akmenuko ant kito, įkrisi į vandenį - tavo problema. Pinigų turi prasimanyti. Šiais laikais niekas jų neduoda. Jeigu nori kur nors važiuoti semtis patirties, turi sugebėti užsidirbti pinigų. Ir mokslo pasaulyje galioja rinkos dėsniai. Norėdamas užsidirbti, privalai būti geras mokslininkas, pasiekęs tam tikrų akivaizdžių rezultatų", - sakė M. Žilius.
Be to, jis dar turi ir hobį, už kurį jam moka ir kuris padeda šiek tiek pagerinti finansinę padėtį - įrengia jūrinius akvariumus ir konsultuoja. Yra turtingų žmonių, norinčių turėti gražius koralinius akvariumus, tad jie jį susiranda ir prašo pagalbos. M. Žiliaus patirtis šioje srityje - jau 10 metų.
"Akvariumuose irgi viskas tas pats, kaip mariose, ir vanduo žydi. Šioje srityje irgi reikia išmanyti chemiją, fiziką ir biologiją. Tokio mokslo kaip akvariumistika Lietuvoje nėra. Pagrindinių principų, kaip reikia prižiūrėti koralinius akvariumus, išmokė šios srities pradininkas Lietuvoje Sauliaus Karalius. Vėliau pats tuo domėjausi, labai daug skaičiau. Akvariumas - gana trapus dalykas. Ypač koralai, kurie atgabenami iš už tūkstančio kilometrų. Ir tai tikrai nėra labai pigus malonumas, bet labai gražus dalykas", - mano Kuršių marių tyrėjas.
PAGALBA. Mokslininkams tyrimus Kuršių mariose atlikti padėjo pasieniečiai su laivu ant oro pagalvės "Viesulas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą