"Pagrindinis Lietuvos jūrininkų sąjungos galvos skausmas šiandien tebėra netobuli įstatymai. Teisinė valstybės sistema dirba labai lėtai ir kartais ne jos naudai. Kas mums draudžia pakeisti įstatyminę bazę taip, kad visi gautume naudos?", - klausia šios sąjungos pirmininko pavaduotojas Andrejus Černovas.
Per ilgą procedūrą laivas nuvertėja
Gegužę savo atkūrimo 25-metį švenčiančios Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko pavaduotojas teigia, kad per 10 metų situacija dėl laivų vaiduoklių iš esmės nepasikeitė, tik tiek, kad dabar laivus, kuriuose nemokami atlyginimai jūrininkams, jau galima areštuoti. Lietuva ratifikavo tarptautinę konvenciją dėl laivų arešto, bet jos pačios įstatymai liko nepakeisti, todėl yra labai daug painiavos.
Jūrininkai, negaunantys atlyginimų, sudaro atstovavimo sutartį su advokatu, šis jų vardu kreipiasi į teismą, ir laivas areštuojamas. Tačiau jeigu savininkas bankrutuoja, jo laivas Klaipėdoje gali likti ilgam. A. Černovo teigimu, Lietuvoje teisminis procesas yra labai ilgas ir sunkus. Kartais prieinama iki absurdų. Pavyzdžiui, teismas reikalauja informuoti atsakovą, kuris egzistuoja tik formaliai kaip kokia nors ofšorinė kompanija, tarkime, Panamoje. Tai kaip jam galima įteikti pranešimą?
NUVERTĖJO. Laivas "Marion K" daugiau kaip metus stovėdamas Klaipėdos uoste gerokai nuvertėjo. Šiuo metu už jį kaip už metalo laužą siūloma tik 50 tūkst. eurų.
Laivas "Marion K" jau daugiau kaip metai - nuo 2012-ųjų lapkričio - stovi AB Vakarų laivų gamykloje (VLG) prie krantinės ir yra areštuotas. Jo savininkas užsakė remonto darbus, su VLG pasirašė sutartį, o kai laivas buvo suremontuotas, paaiškėjo, kad savininkas neturi pinigų susimokėti. Suprantama, kad Lietuvos bendrovė patyrė nuostolių. Negavo nė cento už atliktą laivo remontą, kuris kainavo ženklią pinigų sumą. Be to, šio laivo įgulai nebuvo sumokėti atlyginimai, tad kreiptasi į teismą. Pasak A. Černovo, laivo savininkas - vokiečių kompanija, - bankrutavo ir jo nebėra. Kitas jo laivas "Solweig K" stovi Vokietijoje, jo istorija tokia pati.
Anot A. Černovo, norėtųsi, kad visi klausimai būtų sprendžiami greičiau, nes laivo vertė krenta, o skolos ne tik išlieka tos pačios, bet netgi auga, pavyzdžiui, mokestis už laivo stovėjimą prie krantinės. Šiuo metu už "Marion K" kaip už metalo laužą siūloma tik 50 tūkst. eurų, o laivo skolos dabar kartu su jūrininkų reikalavimais - 150 tūkst. eurų. Šis laivas buvo suremontuotas, ir jeigu tiek ilgai nebūtų stovėjęs, jį tikrai būtų buvę galima anksčiau brangiau parduoti. O dabar skolininkams bus atlyginta 30-40 proc. mažiau, vadinasi, VLG mažiau sumokės mokesčių į biudžetą.
"Dėl to nukenčia ir jūrininkai, ir uosto įmonės, su kuriomis neatsiskaityta. Tą klausimą reikia spręsti labai greitai, kad laivas nenuvertėtų ir nesudarytų pavojaus Klaipėdos uostui. Tai ne vien tik jūrininkų, bet ir Klaipėdos uosto, ir Lietuvos valstybės problema. Bent keli teisėjai galėtų įsigilinti į jūrinę teisę. Reikia supaprastinti pačią laivo arešto ir pardavimo procedūrą, pažiūrėti, ką rodo tarptautinė praktika, ir taisyti įstatymus. Pavyzdžiui, Gibraltare ar Olandijoje, Roterdame, tokį laivą parduoda per tris mėnesius. Beje, norinčių atsiskaityti bankrutuojančių įmonių laivai susirenka Gibraltare. Savininkai žino, kad per tris mėnesius laivai bus parduoti, su visais atsiskaityta, ir viskas. Galim imti pavyzdį net iš Pietų Afrikos Respublikos. Kaimyninėje Latvijoje jau gana normaliai vyksta tie procesai, nes latviai kartu su Maltos teisininkais pakeitė savo jūrinę įstatyminę bazę, jie turi Jūrinį kodeksą, o mes iki šiol turime tik Prekybos laivybos įstatymą. Vienas įstatymas negali reguliuoti tiek daug klausimų. Reikėtų visiems susėsti ir susitarti, kaip keisti įstatymus. Tada ir uostas, ir teismai turėtų instrumentą, kaip tai reikia daryti", - sakė A. Černovas.
Probleminių laivų - ne vienas
Probleminių laivų, vadinamųjų vaiduoklių, Klaipėdos uoste yra ne vienas. Anksčiau UAB "Memelio miestas" nuomotoje teritorijoje stovi du laivai - "Alexandra S", į Klaipėdą atplaukusi 2004 metais (buvęs laivas "Ice Wind", kuris būdamas areštuotas buvo parduotas) ir "Tifany S", atplaukusi į Klaipėdos uostą 2010 metais. Abu jie priklauso savininkui iš Graikijos. Atsirastų įmonė, kuri galėtų nupirkti tuos laivus kaip metalo laužą ir supjaustyti, tačiau įvairūs teisminiai procesai neleidžia to daryti, nes įstatyminė bazė nėra pritaikyta.
Tarp probleminių yra laivas "Ieva", priklausantis UAB "Baltijos žuvys". Šios bendrovės bankrotas jau paskelbtas, tad tikimasi, jog bankroto administratorius pasirūpins laivu.
Norvegijos laivas "Euro Trans" atplaukė 2013 m. lapkritį. Kompanija bankrutavo, laivas areštuotas, nes laivo įgulai nesumokėti atlyginimai. Iš pradžių jis stovėjo UAB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR). Kadangi prasidėjo kruizinių laivų sezonas, bendrovė paprašė, kad jį laikinai priimtų kita kompanija.
Pasak A. Černovo, šiame laive buvo pasilikę du jūrininkai ir jį prižiūrėjo, tikėdamiesi, kad jis greitai bus parduotas. ITF atstovai Lietuvoje turėjo du mėnesius aprūpinti juos maistu. Pats A. Černovas važiavo su virėju į parduotuvę, pirkdami maisto dviem savaitėms išleido 400 Lt.
Laivas "Beam" buvo areštuotas šiemet kovą Klaipėdos uoste dėl įgulos prašymo, nes savininkas nemokėjo atlyginimų. Iš pradžių laivas buvo remontuojamas VLG, dabar jis yra atplukdytas į KLR. Pasak šios bendrovės generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus, su įgula klausimas jau išspręstas, tęsiamas šio laivo remontas.
"Yra laivų savininkų, kurie išspaudžia visą naudą iš laivo iki paskutinio lašo, pridaro jam skolų ir pameta kuriame nors uoste. Sakyčiau, kad Klaipėda tokiems labai puiki vieta. Atvaro laivą su 20 įgulos narių, iškraunamas paskutinis krovinys, jis gauna už tai pinigų ir dingsta - išjungia telefoną. Įgulai nesumokėtas atlyginimas, ji neturi maisto. Pagal Lietuvos įstatymus nesvarbu, ar įgulos nariai ES piliečiai, ar ne, vis tiek po 90 parų jie bus išprašyti iš Lietuvos, jeigu laivo agentas nesikreips ir nebus pratęstas leidimas jiems būti. Agentas, kuriam už darbą irgi nemokama, to nedarys. Įgulos nariai išvykimui neturi pinigų, vadinasi, juos deportuos, įtrauks į juodąjį sąrašą ir jie negaus Šengeno vizų. Bet kuo kalti jūrininkai? Tuo, kad pas mus tokie įstatymai. LJS būdama ITF narė bando padėti, bet kodėl visa tai turi būti tik profsąjungos galvos skausmas, o ne valstybės, kuri priėmė tokius įstatymus. Apie tai kalbame jau daugybę metų. Tiesa, žadama, kad artimiausiu metu bus priimti įstatymo pakeitimai, ir laivo įgula galės būti laive tol, kol jis stovi uoste", - kalbėjo A. Černovas.
Užtenka nurodyti kitą darbdavį
Kaip netobulų įstatymų pavyzdį A. Černovas pateikė laivo "Global 1" istoriją, kai jūrininkai kovojo dėl nesumokėtų atlyginimų ir pralaimėjo. Šis laivas plaukioja su Lietuvos vėliava, priklauso Klaipėdoje registruotai bendrovei "Baltijos grupė", įgula buvo formuojama Lietuvos uostamiestyje, bet užteko bendrovei nurodyti kitą darbdavį, esantį Londone, ir Lietuvos teismas iškart pakėlė rankas į viršų. Ne jo galvos skausmas, kad tokia įmonė egzistuoja tik formaliai, kad Londone ją norėta išbraukti iš sąrašų.
"Viską valdė mūsų "Baltijos grupė", bet Lietuvos teismai to nepripažino, tad laivo jūrininkai pralaimėjo. Netgi skelbiant jos bankrotą įgulos nariai nepateko į kreditorių sąrašą. Laivas "Global 1" dirba iki šiol (dabar yra Viduržemio jūroje) ir duoda pelno. Jame ir vėl dirba mūsų jūrininkai. Savininko pažadai tie patys - kai grįš iš reiso, bus atsiskaityta. Kyla klausimas, kas gauna pelną iki šiol, nes kompanija bankrutuoja, yra paskirtas administratorius. Kur žiūri mūsų teisėsaugos organai, Mokesčių inspekcija ir visi kiti?" - klausė A. Černovas.
Tikimės, kad problema bus išspręsta
Arnoldas ŠILEIKA, AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius
Problemų yra, bet Klaipėdos uostas šioje srityje nėra koks nors išskirtinis. Tikrai nemanau, kad kas nors rinktųsi jį tam, jog galėtų palikti laivus likimo valiai. Tos problemos yra laivybos sektoriuje vykstančių procesų pasekmė. Ne paslaptis, kad laivybos sektorius buvo paveiktas ekonominės krizės ir dabar išgyvena tam tikrus pokyčius. Iš tikrųjų dalis laivų savininkų, nebegalėdami išlaikyti laivų, juos tiesiog palieka.
Problema ta, kad toks laivas ne tik užima švartavimosi vietą, bet dažnai paliekamas be priežiūros, be įgulos, tad kelia grėsmę aplinkai, saugumui. Reikalinga jo priežiūra, gelbėjimo operacijos, kai skęsta, iškyla apmokėjimo klausimas. Rūpesčių turi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nepasakyčiau, kad daug, bet vienas kitas toks laivas per metus pasitaiko.
Šiuo metu esanti teisinė aplinka nėra itin tobula tam, kad būtų galima operatyviai šalinti iš uosto akvatorijos pamestus laivus. Labiau išsivysčiusiose šalyse arba turinčiose ilgametę patirtį valstybėse įstatyminė bazė yra tobulesnė.
Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija prieš kelis mėnesius pateikė Uosto direkcijai pasiūlymų dėl Uosto įstatymo keitimo, tarp jų ir tokių, kaip būtų galima pagerinti situaciją dėl pamestų laivų. Mūsų teisininkai rengia pasiūlymus Jūrinės prekybos įstatymo bei Civilinio kodekso pakeitimams, kad būtų galima tokius laivus greičiau utilizuoti. Tikimės, kad šita problema bus išspręsta.
O kol kas mes tiesiog daugiau dėmesio skiriame laivų, savininkų finansinių galimybių vertinimui, bandome drausti sutartis tam, kad pas mus neatsirastų pamestas laivas.
Sunku pripažinti bešeimininkiu
Juozas SAUDARGAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros tarnybos vyriausiasis uosto priežiūros inspektorius
Už laivą, stovintį uoste, atsako laivo savininkas, kapitonas, pagal laivybos taisykles - krantinės naudotojas, pas kurį jis stovi. Suprantama, atsakomybės naštą laivų agentai nori nusimesti, bet mes neleidžiame jiems to daryti - jeigu apsiėmei, padaryk viską iki galo arba perduok kitam.
Labai sunku yra pripažinti laivą bešeimininkiu. Per visą tą laikotarpį vienintelis laivas "Omaras" buvo pripažintas bešeimininkiu. Kai jis nuskendo 2003 metų pradžioje, mes turėjome jį iškelti ir supjaustyti kaip metalo laužą. Suprantama, dėl to patyrėme išlaidų. Turėtų būti šiam atvejui labiau pritaikyta įstatyminė bazė. Jeigu laivas yra kelis mėnesius paliktas be priežiūros, nemoka rinkliavų, turėtų būti "paleistas į adatas", ir viskas. O dabar turime ieškoti savininkų, spaudžiame agentus.
Trumpai sakant, tikras vargas su tokiais laivais. Jų priežiūra - tikrai ne mūsų prievolė. Gerai būtų, jeigu būtų sutvarkyta įstatyminė bazė, mes lengviau atsikvėptumėme. O dabar, kai tik baigiasi žiema, ateina pavasaris, tuoj žvalgomės, kuris laivas pakryps. Kad ir kaip būtų, mes vis tiek nuolatos turime tikrinti tų laivų būklę, patys kiekvieną "pačiupinėti".
Kai kuriose valstybėse - specializuoti teismai
Regina DERKINTYTĖ-KAUPIENĖ, advokatų kontoros AVERUS partnerė
Nepaisant to, jog Lietuva yra ratifikavusi 1952 m. konvenciją dėl jūrų laivų arešto, problemų prašant teismo areštuoti laivą, kaip ieškinio užtikrinimo priemonę, vis dar pasitaiko. Remiantis konvencija, ieškovui pakanka turėti konvencijoje įtvirtintą jūrinį reikalavimą, jog laivas būtų areštuotas. Konvencija nekelia reikalavimų nei dėl ieškinio sumos, nei dėl prastos atsakovo finansinės situacijos. Tuo tarpu pasitaiko atvejų, kai teismai atsisako areštuoti laivą motyvuodami tuo, jog ieškovo reikalavimas lyginant su laivo verte yra mažas arba ieškovas nepateikė dokumentų apie nestabilią atsakovo (dažniausiai - ofšorinės kompanijos) finansinę padėtį.
Tai yra ne vieninteliai kritikuotini pavyzdžiai: laivų arešto procedūrai Klaipėdos uoste taikomi bendri LR civilinio proceso kodekse nustatyti terminai - nutartį dėl laivo, kaip ir dėl bet kurio kito turto arešto, teismas turi priimti per 3 darbo dienas. Bet kuriuo kitu atveju šis terminas atitinka protingumo kriterijus. Deja, ne laivo arešto atveju - laivas gali bet kada išplaukti iš uosto.
Paprastai pažangiose jūrinėse valstybėse laivo areštas taikomas per maksimaliai trumpus terminus, nereikalaujant procesinių dokumentų vertimo ir detalių įrodymų, pagrindžiančių turimą reikalavimą (visa tai galima pateikti vėliau). Pavyzdžiui, Olandijoje teisėjai skubius klausimus dėl arešto taikymo sprendžia ir ne darbo valandomis bei savaitgaliais. Kai kuriose valstybėse jūrinius ginčus nagrinėja ir areštą taiko specializuoti jūriniai teismai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą