Laivų kapinės - vis dar neišspręsta problema

Ekologija

Seno uosto veiklos palikimo - sovietmečiu įkurto laivų kapinyno išvaldymo klausimas iki šiol nepajuda iš mirties taško.

Tikslių duomenų apie šį sąvartyną nėra, tad baiminamasi, kad jis gali kelti pavojų aplinkai. Tačiau tiek miesto, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovai sako, jog kapinynu nebus pasirūpinta ir artimiausiu metu.

Baiminamasi ekologinės grėsmės

Laivų kapinynas įkurtas šeštajame dešimtmetyje Kuršių mariose, Smiltynės pusėje, priešais laivų krovos bendrovę "Klaipėdos Smeltė".

Šioje vietoje laivai buvo laidojami maždaug nuo 1952 iki 1970 metų. Iškasus apie 1 mln. kubinių metrų smėlio, buvo išrausta 320 metrų ilgio ir 140 metrų pločio duobė, kurioje laivų remontininkai nuskandino seną doką. Vėliau duobėje buvo skandinami nebenaudojami nedideli žvejybiniai laivai. Kiek jų ten yra palaidota, tiksliai nežinoma.

Nors liudytojai teigia, jog laivai buvo skandinami išpumpavus iš jų kurą ir išėmus pavojingas medžiagas, baiminamasi, kad šis kapinynas gali kelti ekologinę grėsmę gamtai.

Tiki direkcijos geranoriškumu

Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, šiuo metu ši problema išties nėra sprendžiama, nes savo eilės laukia svarbesni klausimai.

"Laivų kapinyno tikrai niekas nepamiršo. Žinoma, kad šis sąvartynas turi būti išvalytas", - pažymėjo meras.

Anot jo, sėkmingai išspręsti šią problemą, be kita ko, trukdo teisiniai dalykai. Įlanka, kurioje yra laivų kapinynas, priskirta miestui. Tad teisiškai jis šiuo sąvartynu ir turėtų pasirūpinti.

"Tačiau laivų kapinynas - ne miesto, o uosto veiklos pasekmė. Mano nuomone, būtent KVJU direkcija ir turėtų pasirūpinti savo palikimu. Tikiu direkcijos geranoriškumu ir manau, kad anksčiau ar vėliau šis sąvartynas bus išvalytas", - sakė meras.

Nėra pinigų

Pasak KVJU direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, artimiausiu metu laivų kapinyno likimas tikrai nebus sprendžiamas.

"Viskas priklauso nuo pinigų. Lėšos jau paskirstytos, o kapinynui išvalyti jų nenumatyta. Svarbesnių darbų šiuo metu turime ir mes. Pavyzdžiui, artimiausiu metu ketiname iškelti nuskendusių laivų nuolaužas, esančias prie uosto vartų", - pasakojo infrastruktūros direktorius.

Beje, anot A. Kamarausko, išties nėra aišku, ar laivų kapinynu turėtų rūpintis direkcija, o ne miestas, kurio teritorijoje šis sąvartynas ir yra.

"Jei miesto vadovai mąsto kitaip, jie tada turėtų kreiptis į Uosto plėtros tarybą, kuri ir nuspręstu, ar skirti lėšų šiai problemai išspręsti", - sakė direkcijos atstovas.

Atliko tyrimus

Pasak Klaipėdos regiono aplinkosaugos departamento direktoriaus Kęstučio Šiliausko, KVJU direkcija ištyrinėjo laivų kapavietės gruntą ir nustatė, kad jis nėra užterštas.

Tiesa, apie šios tyrimus teigia nieko negirdėję nei R. Taraškevičius, nei A. Kamarauskas.

"Ir nors, atrodo, laivų kapavietė itin didelės ekologinės grėsmės nekelia, šios problemos taip palikti negalima. Kiekvienas sąvartynas yra potencialus taršos šaltinis. Ir mes, aplinkosaugininkai, turime siekti, kad jis būtų panaikintas", - teigė K. Šiliauskas.

Anot jo, atliekant kapinyno valymo darbus, būtų išvalytas tik paviršutinis grunto sluoksnis, nes, baiminantis kranto šliaužimo, giliau kasti negalima.

Albertas BARAUSKAS