Laivų statytojai ir remontininkai - vėl už borto

Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis pristatė atnaujintą Klaipėdos uosto 2009-2013 metų investicijų programos projektą.

2011 metais į uosto infrastruktūrą planuojama investuoti 195 mln. Lt, 2012 m. - 333 mln. Lt, 2013 m. - 180 mln. Lt. 2012 m. tiek daug investicijų numatoma todėl, kad bus pradėti įgyvendinti gana stambūs projektai. Šiuo metu daugiausia investicijų numatoma skirti krantinių statybai ir remontui.

Šiemet planuojama panaudoti 130 mln. Lt Uosto direkcijos ir 62 mln. Lt Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. 2012 m. tikimasi nemažai ES lėšų ir planuojama 38 mln. Lt skolintis. Pasak M. Armonaičio, ar bus skolinamasi, ar ne , priklausys nuo to, kaip seksis dirbti Uosto direkcijai. Jeigu visos planuojamos ES lėšos būtų skiriamos, 3 metus skolintis nebūtų poreikio. 2013 m. planuojama panaudoti 140 mln. Lt Uosto direkcijos lėšų. Suskystintų dujų terminalo statybai lėšų nenumatyta.

Prasidėjo "pageidavimų koncertas"

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika, išklausęs pranešimą apie investicijas, susirūpino, kad programoje nė žodeliu neužsimenama apie Malkų įlankos valymą. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža priminė, kad išplėstas grūdų terminalas startuos jau šiemet rugpjūtį, LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška atkreipė dėmesį į dviejų lygių sankryžos reikalingumą, nes dabar bendrovė yra atskirta nuo pasaulio, į ją įvažiuoti neįmanoma. Jūrų krovos kompanijos "Bega" technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus pastebėjo, kad jau 3 metus nesprendžiamas avarinės 68 krantinės klausimas.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas informavo Uosto tarybos narius, kad Arbitražas priteisė mokėti darbus krantinėje atlikusiai UAB "Klaipėdos hidrotechnika", tačiau apgailestavo, kad dėlto pinigų Uosto direkcijos sąskaitose nepadaugės. Pasak uosto vadovo, turint omenyje tiltų, viadukų statybas, be paskolos išsiversti tikriausiai nebus įmanoma.

Bene labiausiai nustebo ir pasipiktino tuo, kad jau patvirtintos investicijų programos, AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Pasak jo, vadinasi, kitų investicijų nebus galima realizuoti greitai, o tai stabdys įmonių plėtrą, naujų technologijų diegimą

Laivai netelpa prie pirsų

Paklaustas, ko labiausiai pasigedo investicinėje programoje, A. Šileika atsakė sužinojęs, kad investicijų, skirtų laivų statybos ir remonto įmonėms, joje apskritai nėra. O infrastruktūros problemų turima ir UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos, ir VLG nuomojamose teritorijose, nekalbant apie tai, kad jau neatsimena, kada čia paskutinį kartą buvo atstatyti projektiniai gyliai.

Šiandien turėdami 174 m ilgio pirsą laivų remontininkai gali panaudoti tik 140 jo metrų, nes toliau akvatorija užnešta. Pagal galiojančias Klaipėdos uosto taisykles, laivas negali išsikišti už pirso, tad VLG negali priimti remontuoti didesnių laivų.

Dar daugiau problemų kils pastačius "Begos" nuomojamoje teritorijoje pirsą, kuris ribos galimybes statyti ir į vandenį nuleisti laivus.

Anot A. Šileikos, nors kalbama apie ateities perspektyvas, naujus krovinių srautus ir naujus uosto pajėgumus, tačiau investicinėje programoje nenumatyta rekonstruoti 139 VLG naudojamą krantinę, kad būtų galima įsisavinti 20 ha iki šiol nenaudotos teritorijos.

Beje, plaukiojančiųjų dokų duobių valymo klausimas Klaipėdos uoste buvo sprendžiamas apie 25 metus. "Pasaulio banko paskolos pinigai buvo skirti užteršto grunto utilizavimo aikštelės statybai, tačiau jie buvo panaudoti kitiems dalykams. Dabar atėjus į Uosto direkciją naujai vadovybei ledai šioje srityje jau pajudėjo. Baigėsi konkursas dėl užteršto grunto aikštelės įrengimo, dabar analizuojami konkurso dalyvių pasiūlymai. Tikimės, kad šiam tikslui numatyti apie 20 mln. Lt pagaliau išspręs užteršto grunto problemą", - sakė A. Šileika.

Sena tvarka

Pasak M. Armonaičio, kiekvienais metais rengiamas uosto strateginis planas trejiems metams. Kadangi investicijų projektas Susisiekimo ministerijai turi būti pateiktas iki lapkričio 1 d., tad kasmet rudenį tvirtinamas ateinančių trejų metų planas. Tokia tvarka egzistuoja jau seniai.

"Visos uosto kompanijos, manau, geriau už mane žino, kad savo siūlymus reikia pateikti bent iki spalio. Nemanau, kad kompanijos piktavališkai burnotų ant mūsų, matyt, vis dėlto to gerai neišaiškinome joms. Iš tiesų nesame padarę savo namų darbo - nenupiešėme joms grafiko. Bet tai, kad 15 metų uoste dirbantys žmonės to nežino, man atrodo keistai. Jokios naujos tvarkos investicijų planavimo požiūriu nėra", - tikino E. Gentvilas.

Prioritetiniai projektai

"Galiu pasakyti, kad aš dar nebuvau pradėjęs dirbti, t. y. 2009 metų balandžio 10 d. vykusiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje 4 objektai buvo įvardinti prioritetiniais, todėl mes ėmėmės jų statybos. Tai yra pradėjome 7-9 KLASCO krantinių, LKAB "Klaipėdos Smeltė" krantinių, UAB Klaipėdos konteinerių terminalo krantinės rekonstrukciją, jūrų krovos kompanijos "Bega" pirso statybą. Visuose šituose objektuose darbai jau vyksta. Vėliau nė viename Uosto plėtojimo tarybos posėdyje nė vienas objektas nebuvo įvardintas prioritetiniu. Mums yra pavesta galvoti apie uosto ateitį, Susisiekimo ministerija tiesiogiai nenurodinėja. Todėl mes ir norime daryti kitokį planavimo procesą - investicijas planuoti dvišalių sutarčių pagrindu", - sako E. Gentvilas.

Be sutarties neinvestuos

E. Gentvilas tiki, kad šiemet nuo liepos 1 d. turėtų būti pradedamos pasirašyti dvišalės sutartys tarp Uosto direkcijos ir uosto naudotojų. "Jeigu kompanija nepasirašys dvišalės sutarties, kurioje būtų tiek jos, tiek Uosto direkcijos įsipareigojimai, tai reikš, kad mes kitiems metams jai investicijų neplanuosime. Pasirašys, tada trauksime į savo investicines programas", - sako uosto vadovas.

Pavyzdžių, kai Uosto direkcija investuodavo valstybės lėšas ir iš to negaudavo jokios naudos, Klaipėdos uoste ne vienas. Bene iškalbingiausias tas, kai buvusioje AB "Laivitė" nuomojamoje teritorijoje, investavus 17 mln. Lt, buvo suremontuotos krantinės, kurios ir šiandien pagal paskirtį nenaudojamos.

Mat "Laivitė" savo pastatus pardavė UAB "Memelio miestas", kuriai iš esmės krantinių uosto veiklai vykdyti nereikėjo. E. Gentvilas mano, kad "Laivitė" gavo daugiau parduodama savo turtą vien todėl, kad Uosto direkcija buvo sutvarkiusi krantines.