Kompensacijos
Lietuvos žvejai, kurie neteko darbo dėl laivo žvejybinės veiklos nutraukimo visam laikui, 2007-2013 metais gaus didesnes vienkartines kompensacijas, siekiančias 34 tūkst. litų.
Tokioms kompensacijoms 2004-2006 metų laikotarpiu jiems buvo skiriama tik po 17 tūkst. litų, be to, žvejai įsipareigodavo metus nebedirbti šiame versle.
Beje, latviai, netekę darbo dėl laivo atidavimo į metalo laužą, ir 2004-2006 m. gavo po 34 tūkst. litų vertės vienkartines kompensacijas. Lietuvos žemės ūkio ministerija taip pat galėjo besibaigiančiu laikotarpiu mokėti tokio dydžio kompensacijas. Todėl mūsų šalies žvejams kiek keista atrodo esanti savų valdininkų pozicija. Nors jie privalo rūpintis žmonėmis, tačiau, priešingai nei kaimynai latviai, nutarė mokėti mažesnes kompensacijas. Be to, ir dabar Lietuvos ministerija siūlo gavusiems kompensacijas ilgesnį draudimo dirbti žvejybos laive laikotarpį. Nors ministerija turi veiksmų laisvę, kuri papildomai nekainuoja, tačiau šia galimybe nesinaudoja.
Beje, ir patys Lietuvos žvejų atstovai neturi vieningos nuomonės šiuo klausimu. Kai kurie jų teigia, jog pakanka ir 17 tūkst. litų paramos, nes, be jos, žmogus gauna dar išeitinę kompensaciją ir naują darbą netrunka susirasti.
Baigiamoje rengti Lietuvos 2007-2013 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programoje Žemės ūkio ministerija numato ne tik mokėti didesnes kompensacijas, bet ir pailginti įsipareigojimo nebedirbti žvejyboje laiką iki 2 metų. Taip ji bando pateisinti du kartus išaugusią paramos sumą. Žvejai, norintys gauti minėtą kompensaciją, turi būti dirbę žvejybos laive, kurio veikla buvo nutraukta visam laikui, ne mažiau 12 mėnesių per pastaruosius 2 metus.
Tačiau aptariant minėtą veiksmų programą žvejų atstovai vis dėlto išsikovojo, kad ministerija svarstytų galimybę galutiniame dokumento variante sutrumpinti įsipareigojimo nebedirbti žuvininkystės sektoriuje laiką. Jei nuostata bus pakeista, žvejai galės į laivą sugrįžti praėjus metams.
Pasitraukiantys iš sektoriaus žvejai iš tikrųjų yra geri specialistai, kurie kitą darbą netrunka susirasti. Praėjus metams, anot darbdavių, dar tikėtina sulaukti jų sugrįžtant, tačiau po dvejų - jau vargu.
Ministerijos siūlomi pakeitimai žvejų darbdavių netenkina, nes jie investuoja į žmonių paruošimą, mokymą, juos "užsiaugina". Asmeniui visam laikui palikus žuvininkystės verslą pinigai būtų išleisti perniek.
Be kita ko, pati ministerija 2007-2013 metų žuvininkystės sektoriaus nacionaliniame strateginiame veiklos plane numato, jog Europos žuvininkystės fondo parama taip pat turi būti investuojama ir į žmogiškuosius išteklius - keliama darbuotojų kvalifikacija, pritraukiami jauni žmonės.
Imantas PALIAKAS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą