Lietuviai, latviai, estai ir rusai rengia bendrą lociją

Buriavimas

Pernai dar prieš Kalėdas buriuotojo Kęstučio Oginsko iniciatyva išleista locija "Buriuotojo vadovas". Tai 40 proc. papildytas ir atnaujintas užpernai pasirodžiusios jo locijos "Šturmano žinynas" variantas. Naujojoje locijoje - Baltijos jūros pakrantė nuo Tarano iškyšulio
Kaliningrado srityje iki Papės Latvijoje. Su K. Oginsku kalbamės apie naują leidinį, tolesnius planus ir opiausius Lietuvos buriuotojams klausimus.

Kuo "Buriuotojo vadovas" skiriasi nuo "Šturmano žinyno"?

Jame atsirado pakoreguoti jūrlapiai ir jau galima sužinoti, kaip konkrečiai iš Klaipėdos reikia plaukti iki Berlyno. Pernai vasarą patys plaukėme iš Potsdamo iki Noteko, apiplaukėme visą vadinamąjį Berlyno mazgą. Detalaus to kelio aprašymo mes kol kas nedarėme. Šiame leidinyje yra Europos vandens kelių sistema - centrinė ir rytinė jos dalys.

Kodėl reikėjo naujos locijos?

Nuo to laiko, kol buvo renkama medžiaga pirmajai locijai, praėjus trejiems metams labai daug kas pasikeitė. Pavyzdžiui, jau visai kita situacija Uostadvaryje, Drevernoje, Šilutėje. O koks fantastiškas pasidarė Pilies uostas Klaipėdoje, man net nesitiki. Tie metai Lietuvos vidaus vandenims buvo derlingi. "Buriuotojo vadove" šiek tiek atspindėtos naujos krantinės, yra nuotraukų, darytų iš viršaus skrendant lėktuvu.

Drevernoje pastatyta puiki nauja prieplauka, tačiau nepagilintas kanalas.

Šiame leidinyje atsispindi ir pastarųjų trejų metų naujovės

Jį galima pagilinti, anokia čia problema. Yra ir kita problemėlė - pati prieplauka šiek tiek per žemai padaryta, ją užpila pakilęs vanduo. Be to, buvo galima kartu rekonstruoti ir šliuzą į kanalą, šiek tiek paplatinti. Manau, jeigu iš tikrųjų atsiras, kaip žadama, didžiausias šiame regione vandens pramogų parkas, tas uostelis visai kitaip žais.

Kas labiausiai nustebino per tuos metus?

Plateliai, nes šiuo metu ten yra geriausias jachtklubas Lietuvoje.

Kaip vertinate "Budžio" klubo pirmininko Kosto Franko iškeltą idėją, kad jachtos neprivalo būti registruojamos valstybiniuose registruose, kad jos turi būti registruojamos jachtklubuose, kad jų valstybiniai inspektoriai neturėtų kontroliuoti, nes saugumas yra jachtos kapitono ar savininko reikalas?

Manau, kad jis teisus, tik pridurčiau, kad tai yra tavo ir tavo draudimo kompanijos reikalas. Aš pats esu laisvo buriavimo šalininkas kaip ir Kostas. Visas pasaulis taip gyvena, tik mes vadovaujamės ypatingais įstatymais. Švedijos Karalystėje laivai iki 12 metrų ilgio, jeigu jie neužsiima komercija, neregistruojami. Jie neturi nei bilieto, nei numerio. Jeigu buriuotojas rizikuoja savo kailiu, savo laivu, tai jo asmeninis reikalas. Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos tarnybos esant reikalui turi gelbėti žmones, jeigu laivas skęstų. Aš geriau investuočiau į gelbėjimo tarnybas. Būtų gerai, kad jos dirbtų profesionaliai. O dabar tai sraigtasparnis negali pakilti dėl oro sąlygų, tai lakūno nėra, t. y. atsiranda visokių kliuvinių. Aš siūlyčiau jais domėtis, o ne tuo, kad eilinis pilietis su savo valtele nori plaukti į jūrą. Tegu plaukia, žinoma, galima jį gaudyti, bet kam to reikia?

Kontroliuojančių, baudžiančių institucijų kiekis ir pastangų intensyvumas tikrai nėra tiesiogiai susijęs su eismo sąlygų saugumu. Jeigu žmogus tikrai norės nusisukti galvą, jis suras būdą, kaip tai padaryti.

Kostas neteisus, mano manymu, dėl vieno dalyko - sausakrūvis laivas "Olga" jachta nepasidarys, kad ir kaip bežiūrėtum. Turi būti tam tikros susivokimo ribos. Negalima 200 m ilgio laivo vadinti jachta, jeigu akivaizdžiai matai, kad jis veža konteinerius.

Kas šiuo metu trukdo buriavimui Lietuvoje tobulėti?

Niekas netrukdo, tik žmogus turi norėti buriuoti. Žinoma, jeigu Kuršių marios Rusijos pusėje būtų atidarytos, tada atsirastų didesnis įdomumas.

Bet juk Lietuva ir Rusija jau pasirašė bendradarbiavimo laivybos Kuršių mariose sutartį. Gal jau greitai laivai su Lietuvos vėliava galės plaukti ir į rusiškąją Kuršių marių dalį?

Manau, kad visi sprendimai yra Maskvos rankose. Susidaro įspūdis, kad laivybą Kuršių mariose ir netgi Aistmarėse Maskva sieja su tranzito problemomis ir laiko tarsi kokią kortą, nors ta laivyba mariose labiau naudinga Rusijai nei Lietuvai. Rusiškas krantas yra patrauklus tuo, kad nėra tiek urbanizuotas kiek Lietuvoje. Šiemet mes tikrai dar neburiuosime visose mariose. Ne tik kad Rybačio gyvenvietėje nėra kontrolinio posto, bet netgi dar nepriimtas sprendimas jį ten statyti. Sprendžiant iš tų tendencijų, kurios yra dabar, nepanašu, kad kas nors ten realiai pajudėtų per artimiausius dvejus trejus metus. Mes kalbame apie deficitinį Lietuvos biudžetą, panaši situacija ir Rusijoje, tad kad būtų skiriama lėšų projektui, kuris rusams ne itin rūpi, nevertėtų tikėtis.

Kokie tavo paties ateities planai?

Dabar mes su kartu su latviais, estais ir rusais leisime "Buriuotojo vadovą", kuriame bus visą pakrantė nuo Lenkijos iki Sankt Peterburgo. Tik nežinau dar, ar suomius priimsime į kompaniją, ar ne.

Kas šio sumanymo iniciatorius?

Aš. Mes visi dirbome savo srityse atskirai, latviai ruošėsi savo buriuotojų vadovus, mes savo ir t. t. Dabar sumanėme sudėti juos visus į vieną krūvą ir išleisti vieną bendrą. Jis turėtų būti anglų kalba. Šis projektas tikrai įdomus.

O kas jį finansuos?

Dalį pinigų jau esame susiradę, kitų ieškome. Svajojame jį išleisti iki šio buriavimo sezono.

Kalbino Aidas LAIVINIS