Vidaus vandenys
Susidaro įspūdis, jog lietuviai, palyginti su kaimynais latviais, lenkais, rusais, savo vidaus vandens keliais rūpinasi labiau ir norėtų juos greičiau sujungti su Europos Sąjungos (ES) vandenimis. Lietuvos kelininkų entuziazmą rodo ir jų bandymai Lietuvoje įgyvendinti iš Amerikos parsivežtą idėją - pasitelkti į pagalbą kariškius kanalams kasti.
Į marias - Vilhelmo kanalu
Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pateikė Lietuvos susisiekimo ir krašto apsaugos ministerijoms pasiūlymą - sudaryti sąlygas iš Vihelmo kanalo išplaukti į Kuršių marias. Tam reikėtų iškasti vieno kilometro ilgio kanalą netoli Klaipėdos.
Tokią idėją VVKD vadovas Gintautas Labanauskas ir gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas parsivežė iš Amerikos. Pasak G. Labanausko, tai būtų labai įdomus vidaus vandenų maršrutas, kuriuo žmonės mielai naudotųsi.
Prieš kelerius metus jie lankėsi Floridos institucijoje, atsakingoje už vidaus vandens kelius. Amerikoje jie yra laikomi strateginės reikšmės keliais. Kolegos amerikiečiai kasa ne tik kanalus, bet ir pila salas tam panaudodami karinių žinybų pajėgas. Tad kodėl kariškiai negalėtų padėti iškasti kanalą Lietuvoje?
G. Labanausko teigimu, Lietuvos krašto apsaugos ministerija teoriškai tam neprieštarauja, o Susisiekimo ministerija netgi ėmėsi iniciatyvos šiam klausimui spręsti sudaryti darbo grupę. Pastaroji turėtų nustatyti, kurioje vietoje tas kanalas turėtų būti kasamas. VVKD vadovo manymu, jį reikėtų kasti prieš Klaipėdą, kad niekam nebūtų trukdoma. Suprantama, šis klausimas turėtų būti derinamas su aplinkosaugininkais, su Klaipėdos miesto valdžia.
Lenkai neketina investuoti
G. Labanausko teigimu, Lietuvos vidaus vandens kelius sujungti su ES keliais yra dvi galimybės. Viena - bendradarbiauti su lenkais. Plaukti į Lenkijos vandenis būtų galima per Augustavo kanalą. Pasak G. Labanausko, kolegos lenkai kol kas neskiria tiek daug dėmesio kaip lietuviai savo vidaus vandens keliams. M. Šimkūno teigimu, šiandien Lenkijoje yra tik 1 klasės vandens kelias, tinkantis valtims, baidarėms ir nedideliems motoriniams laiveliams. Lenkus tai tenkina ir jokių investicijų kol kas į Augustavo kanalą jie neplanuoja. Vieni lietuviai dėdami lėšas savo pusėje, nesusitarę su kolegomis, išmestų pinigus į vandenį.
Tikisi susitarti su rusais
Kita galimybė - bendradarbiauti su rusais Kaliningrado srityje, išplaukti per Matrosovkos (Gilijos) upę, Aistmares. VVKD vadovo manymu, klausimai, susiję su Kaliningrado sritimi, turėtų šiek tiek greičiau būti sprendžiami. Žinoma, kur kas mažesnėje nei Rusija Lietuvoje permainos greičiau įgyvendinamos. Beje, šiemet sukanka jau dešimt metų, kai su Rusija nepasirašoma sutartis dėl galimybės lietuviams plaukioti rusiškoje Kuršių marių pusėje, o rusams - lietuviškoje.
Galimybių bendradarbiauti su latviais vidaus vandens kelių srityje atžvilgiu VVKD vadovas nėra optimistiškai nusiteikęs. Pernai Ženevoje vykusiame Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos darbo grupės posėdyje kolega iš Latvijos pranešė, kad bendro projekto su rusais jie nedarys, kad projektas žlugo. Jame buvo numatyta Dauguvos upę sujungti kanalu su viena iš Rusijos upių. Pasak G. Labanausko, toks žingsnis rodo latvių požiūrį į vidaus vandens kelius. Optimizmo teikia tai, jog rusai tame pačiame posėdyje pareiškė, kad latviai turėsią šį projektą įgyvendinti.
Likviduos seklumą
Gilesnis Skirvytės upės farvateris yra Rusijos pusėje, Lietuvos pusėje - sekluma. Paklaustas, kokia galimybė panaudoti turistinei laivybai Skirvytės upę, išplaukti ja į Kuršių marias, M. Šimkūnas atsakė, jog kitų metų strateginiame VVKD plane numatyta pašalinti vieną seklumą ties Skirvytės ir Vytinio santaka. Ją pašalinus turistinė laivyba bus galima.
Šiuo metu, jo manymu, nedidelę grimzlę turintys laiveliai gali išplaukti per Vytinio upę į Skirvytę ir tada į Kuršių marias.
Beje, buriuotojai gali džiaugtis - Kuršių mariose nuo Pervalkos jau garantuojamas 2,5 m gylis, anksčiau buvo tik 1,5 m. Prieš kurį laiką šviečiantis farvateris buvo tik Kuršių mariose, dabar jis eina iki Uostadvario uosto.
Neduoda upių keliams
Pagrindinė vandens kelininkų problema - Rindupės upė nepriklauso Lietuvos vidaus vandens keliams, joje nėra jokio kelio. G. Labanausko manymu, bloga situacija yra ne tik Rindupės, bet ir Vytinės, Šakūnėlio, Pakalnės upėse, kurios nepriskirtos vidaus vandens keliams. Jau antrus metus VVKD bando jas įtraukti į vietinės reikšmės vandens kelių sąrašą, tačiau nesėkmingai, nes šio klausimo nepavyksta suderinti su Aplinkos ministerija. VVKD žada ir toliau bandyti tas upes įtraukti į vietinės reikšmės vidaus vandens kelius ir tikisi, kad galų gale jai pavyks tai padaryti.
G. Labanausko teigimu, farvateriui sutvarkyti tose upėse nereikėtų jokių papildomų lėšų. Rindupė yra kanalinio tipo upė su pakankamu natūraliu 3-4 m, o vietomis ir iki 6 m gyliu. VVKD ėmusis prižiūrėti šias upes, jų pakrantės nebebūtų tokios apleistos, tvarka būtų geresnė.
Uostai yra, įplaukų - ne
Kita problema - nėra priėjimo prie uostelių Kintuose, Drevernoje, Šturmuose. Čia nėra pakankamo gylio, nes neišvalytos prie jų esančios seklumos. Tiems darbams atlikti irgi reikalingas Aplinkos ministerijos sutikimas. Reikia padaryti poveikio aplinkai atranką, vėliau - poveikio aplinkai vertinimą. Viena vertus, tai nemažai kainuos - kelis šimtus tūkstančių litų, kita vertus, iškyla laiko klausimas.
Pasak G. Labanausko, jam suprantamas aplinkosaugos pareigūnų noras išlaikyti čia esančią gamtą pirmykštės būsenos ateinančioms kartoms. Tačiau neeksploatuojami keliai pradeda užželti, pakrančių infrastruktūra negerėja.
Į jūrą nepretenduoja
Šiuo metu VVKD eksploatuoja 902,3 km vidaus vandens kelių. Iš jų vietinės reikšmės keliai sudaro 41 km, perspektyviniai - 40 km, valstybinės reikšmės - 821 km. Pagrindinis vidaus vandens kelias yra nuo Kauno iki Klaipėdos Nemunu ir Kuršių mariomis. Jis yra E-41 tarptautinės reikšmės 4 kategorijos kelias. Kiti valstybinės reikšmės keliai eina Nevėžiu, Nerimi, Trakų, Zarasų ežerais ir kt. VVKD priklauso visi Lietuvos vidaus vandenys, išskyrus jūrą, į kurią ji nepretenduoja.
Dlia BIKAUSKAITĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą