Lietuvos jūrininkų sąjungai sukanka 80 metų.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) 80 metų jubiliejus turėtų būti švenčiamas kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Kadangi jis sutampa su tautos švente, jo paminėjimas nukeliamas vėlesniam laikui. Kovo mėnesio pabaigoje, balandžio pradžioje ketinama surengti mokslinę konferenciją, skirtą šiai datai.
Šiuo metu LJS vienija apie 2500 narių. Jos tarybą sudaro 15 narių ir 2 kandidatai į narius. Pagal pakeistus įstatus konferencijos šaukiamos kas dvejus metus, o ataskaitinės-rinkiminės konferencijos - kasmet. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža yra ne tarybos, o visos sąjungos pirmininkas, tad jis įgaliotas atstovauti LJS tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, esant svarbiam reikalui pats vienas gali priimti sprendimą, su kuriuo vėliau supažindina taryba. Per visus tuos 80 metų LJS siekiai ir uždaviniai keitėsi atsižvelgiant į laikmetį. Šiuo metu ši sąjunga įgyja vis didesnį autoritetą, yra sustiprėjusi ir finansiškai.

Įsteigta Kaune

LJS steigėju yra laikomas jūrų kapitonas A. Andžejauskas. 1923 metų sausio 15 d. Klaipėdos kraštas ir uostas buvo prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Jis ėmė įrodinėti, kad jūrininkams specialistams reikia susiburti ir organizuoti Klaipėdos uosto valdymą bei eksploatavimą, steigti prekybos ir karo laivynus, rengti teisės aktus ir jūrininkus. 1923 m. kovo 11 d. S. Banaičio bute Kaune įvyko steigiamasis LJS susirinkimas. Ši data ir yra laikoma LJS įkūrimo data. Pirmuoju LJS pirmininku buvo išrinktas brigados generolas Vladas Nagius - Nagevičius. Svarbiausias LJS tikslas tada buvo ugdyti tautos supratimą apie karo ir prekybos laivyno būtinumą Lietuvai, padėti jos valdžiai kuo greičiau įsteigti laivyną ir jį tinkamai išnaudoti. 1923 m. birželio 15 d. buvo įsteigtas LJS skyrius Klaipėdoje. Jo pirmininku buvo išrinktas locmanų viršininkas jūrų kapitonas Rodtkė. LJS nariai ėmėsi aktyvios propagandos. Jos dėka Lietuvos visuomenė ėmė pritarti jūreivystės vystymuisi. Tačiau pakeisti valdžios ir finansininkų mąstymą buvo labai sunku. Ir vis dėlto buvo nupirkti pirmieji laivai, pradėjo steigtis laivybos bendrovės.

Ištremta į užsienį

1939 m., kai buvo okupuotas Klaipėdos kraštas ir uostas, buvo uždarytas ir LJS Klaipėdos skyrius. 1940 m. buvo uždarytas ir LJS Kauno skyrius. Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos laivai buvo nuskandinti ar užgrobti, vieni jūrininkai ištremti į Rusiją, kiti žuvo, treti pasitraukė į užsienį. 1947 m. gegužės 10 d. Vokietijoje Flensburge buvo atkurta LJS užsienyje. Jos pirmininku buvo išrinktas Povilas Mažeika. Tikslas - suburti ir globoti užsienyje esančius lietuvius jūrininkus, žvejus, padėti jiems išlaikyti glaudžius ryšius, teikti pagalbą. Nuo 1952 m. gruodžio 29 d. LJS centras užsienyje persikėlė į JAV.

Atkurta 1989 m.

LJS atkūrimo iniciatoriumi laikomas Dionyzas Varkalis. 1989 m. kovo 1 d. Kalvystės muziejuje įvykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo 50 jūrininkų, nuspęsta atkurti LJS. Tais pačiais metais gegužės 27 d. Klaipėdos prekybos uosto kultūros rūmuose įvyko visuotinis jūrininkų susirinkimas, priėmęs nutarimą atkurti LJS. Jos tarybos pirmininku buvo išrinktas Juozas Karvelis. Sąjungos tikslas ir uždaviniai - išsaugoti Lietuvoje registruotus laivus, kad jie nebūtų išplukdyti į Rusiją, juose iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą, siekti tautinio laivyno atkūrimo, atstovauti ir ginti Lietuvos jūrininkų profesinius, socialinius ir materialinius interesus, jų pilietines ir žmogaus teises krante ir jūroje.
LJS 1992 kovo 4 d. Lietuvos Teisingumo ministerijoje buvo įregistruota kaip visuomeninė profsąjunginė organizacija. 1995 m. birželio 28 d. LJS kreipėsi į Tarptautinę transporto darbuotojų federaciją prašydama ją priimti nare. 1995 m. lapkričio 24 d. LJS pasirašė pirmą tarptautinę bendradarbiavimo sutartį su Norvegijos jūrininkų profsąjungomis. 1996 m. vasario 1 d. LJS tapo ITF nare.

Yra pastebima

LJS aktyviai dalyvauja įvairiose tarptautinėse konferencijose atstovaudama Lietuvos jūrininkų interesams. Tarptautinė darbo organizacija jūrininkų klausimais yra priėmusi apie 60 konvencijų. Lietuva tėra ratifikavusi tik dvi. LJS rūpinasi, kad būtų ratifikuotos jūrininkams svarbios konvencijos. Ji teikia įvairius pasiūlymus, kai Vyriausybėje svarstomi įstatymų pataisų, galinčių turėti įtakos jūrinių organizacijų veiklai ir jūrininkų darbui, projektai. Nors ne į visus LJS pasiūlymus yra atkreipiamas Vyriausybės dėmesys, tačiau ji, kaip organizacija, yra pastebima, kviečiama dalyvauti, yra išklausoma. LJS aktyviai pasisakė už jūrininkų pajamų neapmokestinimą. Šiuo metu ji siekia, kad ne tik jūrininkų, dirbančių Lietuvos ir Europos Sąjungos laivuose, pajamos būtų neapmokestinamos, bet ir jūrininkų, dirbančių kituose užsienio laivuose.

Gina jūrininkų interesus

Itin didelis dėmesys yra skiriamas kolektyvinių sutarčių jūrinėse kompanijose pasirašymui. Kaip viena iš LJS veiklos krypčių tebėra jūrininkų interesų gynimas tais atvejais, kai darbdaviai nesumoka atlyginimų, nesuteikia jiems privalomų socialinių garantijų ir kt. Šiuo metu LJS jau turi darbo inspektorių, kurio pareigas eina Andrejus Černovas, turinti kur kas platesnius įgaliojimus. Kadangi LJS, kaip ITF narei, dar tenka padėti į bėdą pakliuvusiems Klaipėdos uoste užsienio šalių jūrininkams, būtų gerai, kad ITF skirtų bent vieną inspektorių Klaipėdoje, nes darbo šiame bare gana daug. Beje, jeigu Lietuvos jūrininkai patenka į keblias situacijas užsienio uostuose, jiems taip pat padeda kitų šalių profsąjungos, ITF narės.

Vienam sunkiau

Pasak LJS pirmininko P. Bekėžos, kartais jūrininkai pagaili mokėti 1% atlyginimo LJS nario mokesčiui, nestoja į sąjungą, o paskui nori, kad ji juos gintų. Beje, iki šiol konsultacijos Jūrininkų sąjungoje buvo teikiamos nežiūrint į tai, ar kreipiasi narys, ar ne. Kitose užsienio šalyse tokios konsultacijos ne nariams neteikiamos. Tad ir LJS mąsto apie tai.
P. Bekėžos teigimu, jūrininkams būtina turėti ir finansiškai stiprią profsąjungą, kad esant reikalui būtų galima pasamdyti kvalifikuotus juristus, kad būtų galima važiuoti į Vilnių, ir valdžios koridoriuose ginti jūrininkų interesus. Pasak jo, darbdavys paprastai turi galimybę pasisamdyti gerus juristus, jis remia įvairias rinkimines kompanijas ir turi kur kas daugiau šansų įtakoti sau palankesnių įstatymų priėmimą. Jūrininkai tai turi suvokti ir vienytis, nes po vieną kur kas sunkiau kovoti ir apsiginti.

8 garbės nariai

1940 m. kovo 28 d. LJS visuotinis susirinkimas Kaune pirmuoju LJS garbės nariu išrinko brigados generolą Vladą Nagių-Nagevičių už ilgametį darbą Lietuvos jūrininkystės ir LJS labui. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos jūreivystei ir jos tarptautiniam prestižui suteiktas LJS garbės nario vardas 1996 m. profesoriui Narcizui Prielaidai, jūrų teisės daktarui, LR ambasadoriui prie Jungtinių Tautų būstinės Ženevoje, 1998 m. Povilui Mažeikai, tolimojo plaukiojimo kapitonui, okeanografijos daktarui, šiemet - Juozui Karveliui, tolimojo plaukiojimo kapitonui, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarui, Dionyzui Varkaliui, LJS tarybos nariui, laivo mechanikui, Viliui Pakalniškiui, LJS tarybos nariui, tolimojo plaukiojimo kapitonui, jūrų teisės dėstytojui, Romui Tijūnėliui, LJS tarybos nariui, inžinieriui mechanikui, Aleksandrui Nagiui, LJS vicepirmininkui ir teisininkui, tolimojo plaukiojimo šturmanui, jūrų teisės magistrui.