UAB "Baltlanta" direktoriaus pavaduotojas laivyno reikalams Bronius Bikulčius minėto protokolo pasirašymą vertina labai teigiamai. "Paskutinį kartą mūsų laivo žvejyba Mauritanijoje nutrūko pernai gruodžio 15 d. Visus metus laukėme to protokolo. Jis - mūsų išsigelbėjimas. Be šio rajono situacija labai bloga. Belaukdami patyrėme daug nuostolių. Nuostolingai dirbome Angoloje, tiesiog laukėme, remontavome du laivus Las Palme. Dabar ketverius metus galėsime ten ramiai žvejoti. Šiuo metu bendrovė deda labai daug vilčių į Mauritaniją", - sakė B. Bikulčius.
Suprantama, šiandien ar rytoj laivai dar negali plaukti į tą žūklės rajoną. Pirmiausia ES turi pervesti Mauritanijai pinigus. Kai ši sutiks, tada bendrovės teiks paraiškas Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos. Ji jas siųs Briuseliui, o šis - Mauritanijai.
Pasak B. Bikulčiaus, tikimasi, jog laivai šiame žūklės rajone žvejoti pradės šiemet dar pirmoje gruodžio dekadoje. Iš pradžių ten plauks "Ieva Simonaitytė" ir "Vincas Kudirka", planuojama, kad po Naujųjų metų prie jų prisijungs ir "Simonas Daukantas".
"Daugiau ten siųsti laivų neapsimoka, nes neužtenka kvotų. Europos bendrija viršyti jai skirtų kvotų negali. Mes galėtume sugauti daugiau žuvų, bet, deja... Jeigu kitos valstybės, gavusios kvotų, nežvejos, tikimės gauti papildomų kvotų, tačiau tai nėra garantuotas dalykas", - aiškino B. Bikulčius.
Žvejybos ateities nemato
Lietuvos UAB "Atlantic High Sea Fishing Company" vadovas Bernardas Krištanavičius nėra itin optimistiškai nusiteikęs. "Pasakysiu atvirai - žvejybos ateities nematau. Visur kvotos vis mažinamos ir mažinamos ir šis procesas niekada nesibaigia, nors aplink Europą žuvų daugėja. Mažinimu suinteresuoti daugiausia vietiniai Europos gyventojai. Jie nori sau atsikovoti kiek galima daugiau žvejybos plotų.
Ir Mauritanijoje nėra jau tokia gera žvejyba kaip anksčiau. Pats ten esu žvejojęs. Dabar, ko gero, ten bėra likęs koks dešimtadalis tų žuvų, kiek būdavo anksčiau. Gaudydavome sardines, sardinėles. Dabar daugiausia ten gaudomos sardinėlės ir truputis stauridžių, kitos žuvys sudaro tik priegaudą, jų sugaunama nedaug, apie 10-12 proc. Daugiau gaudyti neleidžiama, nes nėra žuvų.
Kai žvejoji ir jau gauni šiokių tokių rezultatų, o paskui nežinia kodėl staiga procesas nutraukiamas, kaip atsitiko Mauritanijoje, nuostoliai neišvengiami. Ir dabar realiai šis rajonas dar neatidarytas. Kas kad kažkas kažką pasirašė, leidimų dar niekas neturi. Kol kas viskas dar stovi vietoje.
Sutarties su Mauritanija atnaujinimas gal ir neblogas dalykas. Per kelerius metus praradau informaciją, nebežinau, kas ten darosi. Girdėjau, galimybės yra apkarpytos, zonos pakeistos ir t. t. Bet iš principo kitur ir nėra kur žvejoti.
Mūsų protokolas su Mauritanija neišgelbės. Jai irgi reikia mokėti už kvotas ir beveik tiek pat, kiek mes už jas mokame Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, įsigydami iš olandų. Taip, dalį pinigų Mauritanijai sumoka ES, bet dalį moka ir laivų savininkai. Negana to, kadangi ES yra susitarusi teikti pagalbą, mums privaloma 2-3 proc. žuvų atiduoti tai šaliai nemokamai. Tiesa, nemačiau paskutinio susitarimo protokolo, bet anksčiau būdavo taip", - kalbėjo B. Krištanavičius.
Beje, minėtą bendrovę dėl tų procentų buvo užpuolusi Lietuvos mokesčių inspekcija, esą kaip drįsta taip daryti. "Ji gi nežino tokių susitarimų. Inspektorius vadovaujasi tik Lietuvos įstatymais. Teko samdyti tarpininkus, kad viską išaiškintų Mokesčių inspekcijai", - aiškino bendrovės vadovas.
Bijoma "Margirio" didumo
Mauritanijos zonoje visą laiką žvejodavo "Atlantic High Sea Fishing Company" laivas "Margiris". Kitas jos laivas "Nida" žuvis gaudo tik Šiaurėje. Pastaruoju metu "Margiris" Mauritanijos zonoje nežvejojo jau kelerius metus. Jam būdavo šiek tiek kvotų žvejoti perkama prie Europos, jis dirbdavo ir Ramiajame vandenyne. Pasak B. Krištanavičiaus, geriausiai sekėsi prie Europos, tačiau ir čia iškyla kvotų klausimas - daug kas ten gaudo, Lietuva nebegauna kvotų. Anot bendrovės vadovo, jau jų ir nusipirkti nebeįmanoma. Suprantama, ši bendrovė irgi dairosi į Mauritaniją. Šiuo metu "Margiris" žvejoja prie Airijos, Šiaurės Anglijos krantų, rytiniame Atlanto vandenyno pakraštyje.
"MARGIRIS". Antras pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas "Margiris" per parą gali pagaminti 300 t šaldytų žuvų produkcijos.
Pasaulyje už "Margirį" didesnis yra tik vienas žvejybos laivas. "Baltlantos" laivas per parą gali šaldyti 60-70 tonų šaldytos produkcijos, o "Margiriui" reikia 300 tonų.
"Dėl to didumo ir turime problemų. Žmonės nesupranta, kad jokio skirtumo, ar tą pačią žvejybos kvotą išnaudos vienas didelis laivas, kurio visi bijo, ar 10-15 mažų laivų, nėra. Mes žuvis gaudome civilizuotai, nevagiame. Į jokį uostą nebūtume įleisti iškrauti žuvų, jeigu nors viena tona sugautume daugiau nei galime. Juk yra numatytos didžiulės baudos, labai griežtos ES taisyklės. Manau, tai konkurentų darbas. Jie ir spaudą, ir televiziją pajungia. Eiliniai žmonės juk nesupranta, dėl ko visa tai daroma. Pradeda šaukti per televiziją, kad "Margiris" visas žuvis išgaudys, jie ir tiki. O paskui mums tenka visiems aiškintis. Iš Airijos neseniai gavome paklausimą, ką darome prie jų krantų. Jie, matyt, nežino, kad tai yra ES vandenys, kad yra paskirstytos kvotos. Kai pirkome "Margirį", tokių dalykų nebūdavo, viskas buvo daug paprasčiau. Dabar, kai kvotas pradėjo nuolatos mažinti, prasidėjo problemos. Pernai mes dar gerai pažvejojom, o šie metai jau bus nekokie", - pasakojo B. Krištanavičius.
Kiek kvotų gaus "Margiris", spręs Žuvininkystės tarnyba remdamasi istoriniais duomenimis. Ar tokiam laivui kaip "Margiris" ten užteks kvotos, šiandien B. Krištanavičius dar nežino. Pasak jo, Vilniaus ponai prigalvojo visokių naujų taisyklių, pavyzdžiui, vienai žvejybos kompanijai gali būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. kvotos. Tad neaišku, kiek šis laivas užsibus Mauritanijoje. Bendrovės vadovo teigimu, be jokios abejonės, jis vėl plauks į Ramųjį vandenyną.
Informacija
Praėjusią savaitę pasirašytas naujasis ketverių metų trukmės Europos Sąjungos (ES) ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos protokolas.
ES laivų žvejyba Mauritanijos vandenyse nevyko nuo praėjusių metų gruodžio, kai baigėsi iki tol galiojęs dvejų metų trukmės protokolas. Nesugebant susitarti, derybos dėl kito protokolo buvo sustabdytos, tačiau Europos Komisijai pavyko jas atnaujinti ir pasiekti abiem pusėms priimtinus sprendimus.
Protokolas ypač aktualus Lietuvos žvejams, nes Mauritanijos išskirtinė ekonominė zona yra vienas svarbiausių Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivų žvejybos rajonų. Jame jie žvejoja daugiau kaip 40 metų. Žemės ūkio viceministrės Linos Kujalytės teigimu, mūsų šalis yra labai suinteresuota žvejybos šioje zonoje tęstinumu. Joje sugaunama daugiau kaip pusė visų Lietuvos laivais tolimuosiuose žvejybos rajonuose sužvejojamų žuvų.
Lietuvai aktualiausia pelaginių tralerių-šaldytuvų žvejybos kategorija, pagal kurią ES kasmet gaus 247 500 tonų pelaginių žuvų kvotą. Lietuvai teks apie 58 tūkst. tonų žvejybos kvota. Kiekvienais naujojo protokolo galiojimo metais Lietuvai galėtų būti išduotos 22 žvejybos licencijos.
Naujasis protokolas suteikia galimybę ES žvejybos laivams jau nuo 2016 metų pradžios atnaujinti žvejybą Mauritanijos vandenyse. Protokole nurodoma, kad ES kasmet mokės 59 mln. eurų finansinį įnašą, taip pat 4,1 mln. eurų tiesiogiai parems Mauritanijos žvejybos sektorių, už tai mainais gaudama žvejybos galimybių pagal 7 kategorijas.
Žemės ūkis Mauritanijoje plėtojamas labai vangiai - net 70 proc. šalies teritorijos užima dykuma, kuri dėl nuolatinių sausrų vis plečiasi. Svarbiausios žemės ūkio šakos - gyvulininkystė ir žvejyba. Mauritanijos žuvų ištekliai yra vieni didžiausių pasaulyje, o pajamos iš žuvų eksporto sudaro apie 50 proc. visų šios šalies eksporto pajamų. Nors Mauritanija turi senas žvejybos, ypač pelaginių žuvų, tradicijas, tačiau išvystyta žuvų perdirbimo pramone pasigirti negali.
Rašyti komentarą