Nuo kitų metų metų sausio 1 d. norima uždrausti į žvejybą plaukti valtimis, kurios neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Manoma, jog jeigu Lietuvos Susisiekimo ministerija neatsižvelgs į Lietuvos priekrantės žvejų prašymus, tai 116 priekrantės žvejų ir apie 80 Kuršių marių žvejybos įmonių teks uždaryti. Jose vidutiniškai dirba po 4 žmones. Turint omenyje, kad vieno žvejo dėka krante pragyvena dar 5 žmonės, apie 4 tūkstančiai Lietuvos gyventojų netektų pragyvenimo šaltinio.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktorius Viktoras Butavičius, atstovaujantis Palangos ir Šventosios žvejams, mano, kad Lietuvos valdininkai besirūpindami ES reikalavimų vykdymu gerokai perlenkia lazdą. Jo teigimu, tokiomis valtelėmis žvejojama ir Vokietijoje, ir kitose ES šalyse.
Reikia keisti kodeksą
Didžiausias priekrantės žvejų privalumas yra tas, kad jie pristato geros kokybės šviežias žuvis, praėjus dviem trims valandoms nuo jų sugavimo, kartais netgi dar spurdančias. Dar būdami jūroje jie mobiliaisiais telefonais susiskambina su pirkėjais ir šie juos pasitinka ant kranto. Taip elgiamasi ir ES šalyse, tačiau ES kelia didesnius reikalavimus žvejų plaukiojimo priemonėms. Reikalavimai turėti valtyje triumą, tualetą, dušą ir t. t., kai žvejys žvejoja tik dvi valandas ir grįžta atgal, Lietuvos žvejams atrodo absurdiški.
Didžiausia Lietuvos priekrantės žvejų problema ta, kad jie susidūrė su paradoksalia situacija. Nemažai jų turi nusipirkę Latvijos gamykloje pagamintas valtis, kurios pagal savo paskirtį, technines charakteristikas yra žvejybinės. Tačiau jos yra įregistruotos Lietuvos valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijoje kaip sportiniai ir pramoginiai laivai. Todėl jomis plaukiantys žvejai negali užsiimti versline žvejyba. Ant Klaipėdos žvejybos valčių borto yra žymimos raidės KL reiškia, kad tai pramoginis laivas. Iki tol, kol nereikėjo vykdyti ES reikalavimų, tos valtys plaukė į jūrą, žvejai gaudė žuvis.
Registruoti valtis upinių ar jūrinių laivų registre negalima, nes jos neatitinka tiems laivams keliamų reikalavimų. Upinių laivų registre mažiausias galimas registruoti laivas turi būti žvejybos botas. Viso to, kas būna bote, į valtį nesudėsi, nes joje mažai vietos.
Sakoma, jog su valtimis bus leidžiama žvejoti, jeigu jos bus jūroje šalia laivo, į kurį būtų galima krauti žuvį, kuris turėtų ledo. Tačiau Palangos žvejams iškyla problema - jie neturi kur tokio didelio laivo laikyti.
Užsienio šalyse yra žvejybos laivų registras, kuriame registruojamos ir valtys. Lietuvoje tuos dalykus sutvarkyti, rodos, nėra kam. Lietuvos valstybinės vidaus vandenų inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas Bronislovas Bernotas, paklaustas, kodėl žvejybos valtys negali būti registruojamos kaip žvejybos valtys, teigė, jog šis klausimas esąs neišspręstas. Jo teigimu, taip atsitiko todėl, kad 2002 metais LR Vidaus vandenų transporto kodekse padarius kai kuriuos pakeitimus, apibūdinant kas yra vidaus vandenų laivas, žvejybos laivų nebeliko. Pasak jo, jeigu kodeksas nebus pakeistas, situacija nesikeis. O kodekso pakeitimus gali padaryti tik Seimas. B. Bernotas patikino, kad nebus draudžiama žvejoti ir su valtimis, jeigu jos atitiks ES sanitarijos normas.
Taigi taip išeina, kad mūsų žvejai negalės naudotis žvejybos valtimis todėl, kad Lietuvoje neįstengiama tinkamai sutvarkyti visų tai reglamentuojančių dokumentų.
Šį pavasarį vykusiuose susirinkimuose žvejai buvo raminami, kad perdėtų ES reikalavimų nereikės vykdyti. Tačiau vasarą vykusiame susirinkime jie buvo įspėti, kad žvejybos laivuose turės būti triumas, tualetas, kajutė, kur žmogus galėtų pailsėti, pavalgyti ir t. t. O valtyje, kaip žinia, viso to nepadarysi.
Prieš porą mėnesių priekrantės žvejai parašė raštą Lietuvos Susisiekimo ministerijai ir paprašė leisti žvejoti su turimomis valtimis. Kol Klaipėdos žvejų uostelyje nesutvarkyta infrastruktūra, kol neatstatytas uostas Šventojoje, Lietuvos žvejai neturi galimybių vykdyti visų ES reikalavimų.
Tačiau iki šiol jokio atsakymo žvejai iš ministerijos negavo. Žinia, vasara - atostogų metas, nebuvo kam reaguoti į jų problemas. Jie vėl ketina kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl žvejybos valčių registravimo. Jeigu ir vėl negaus atsakymo, bandys kreiptis į Seimo narius.
Kodėl slepiamas laivų sąrašas?
Visų žvejų turimų plaukiojimo priemonių registrą turėjo sudaryti Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas. Tačiau bendro registro nėra iki šiol. Tiesa, žvejai gavo anketas, tačiau, kadangi į kai kuriuos jų klausimus buvo galima pateikti kelis atsakymus, jie liko neatsakyti.
Beje, Klaipėdoje yra Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus. Tačiau, kai kurių žvejų manymu, jis vienas visų darbų nudirbti neįstengia, o į Vilnių važinėti žvejai nėra pajėgūs. Tad yra nepatenkintų Žuvininkystės departamento skyriaus Klaipėdoje darbu. Manoma, kad jame turėtų būti du trys darbuotojai. Šiame skyriuje žvejai turėtų būti informuojamai ir apie lėšų, gautų iš ES, paskirstymą.
Beje, sakoma, jog didžiųjų žvejybos laivų registras jau yra sudarytas. Žvejai kreipėsi į Žuvininkystės departamentą prašydami pateikti jiems tų laivų sąrašą, tačiau buvo nurodyti tik Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos laivai, patekę į tą sąrašą.
V. Butavičius teigimu, pagal ES reikalavimus Lietuva gali turėti 70 didesnių žvejybos laivų, o realiai ji turi 58 laivus, žvejojančius Baltijos jūroje. Pasak jo, tie 12 laivų yra tarsi mirusios sielos, tad su jais galima daryti ką nori. Niekas nežino, ar jie įtraukti į tą sąrašą, ar ne. Jau yra sudarytas laivų, kurie bus supjaustyti kaip metalo laužas, sąrašas. Kadangi registras slepiamas, žvejams kyla įtarimų, kad į jį norima įtraukti draugelių laivus, už kuriuos jie gautų pinigų. Tai esanti niša nešvariems darbeliams, tad žvejai nori kontroliuoti. Jie mano, kad jeigu sąrašas būtų oficialiai paskelbtas, nebebūtų galima į jį vėliau įtraukti kitų laivų.
Žvejai sako iš patirties žiną, kad jeigu tik kas nors slepiama, reikia laukti kokios nors šunybės. Paties Žuvininkystės departamento direktoriaus Vytauto Vaitiekūno paklausti apie esą slaptą laivų sąrašą nepavyko, nes jis tik pirmadienį grįš iš komandiruotės.
Klaipėdos uoste nėra vietos
Vadovaujantis ES reikalavimais būtina užtikrinti sugautų žuvų kokybę, normalias žvejų darbo sąlygas ir žmonių saugumą. Norint įgyvendinti tuos reikalavimus, Lietuvos priekrantės žvejams reikėtų įsigyti didesnius laivus. Tačiau, net jeigu jie ir įstengtų juos įsigyti, nebūtų kur jų laikyti, nes priekrantės žvejai uostų neturi. Daugelis jų savo valtis laiko namų kiemuose ir atsiveža ant jūros kranto. Kaip jiems reikėtų nusivežti botus, jeigu vienas jų sveria 7-9 tonas?
Sakykime, jie galėtų savo botus laikyti Klaipėdos uoste. Tačiau iš jo Palangos žvejams nuplaukti per dieną iki Nidos ar Latvijos sienos apie 40-50 km ir grįžti atgal būtų sunku. Visų pirma būtų sugaišta labai daug laiko. Antra, reikėtų labai daug žuvų sugauti, kad vertėtų to imtis. Didiesiems laivams, kurie plaukia žvejoti savaitei, tai apsimoka, o mažiukams - ne.
Vis dėlto Klaipėdos uoste bazuojasi per 20 priekrantės žvejų laivelių. Vieni jų viename, kiti kitame uosto kampe glaudžiasi. Tačiau bent dalies vienos krantinės, skirtos mažiesiems žvejybos laiveliams, kad būtų galima kurti jiems būtiną infrastruktūrą, čia nėra.
Anksčiau buvo kalbama, kad, kai Klaipėdoje, Smeltalės upės žiotyse, bus pastatytas žvejų uostelis, visos žvejų problemoms būsiančios išspręstos. Tačiau jį pastačius paaiškėjo, kad jis talpina tik dalį didžiųjų žvejybos laivų, o apie mažiukų švartavimą čia jau net nekalbama.
Be to, Klaipėdos žvejų uostelyje mažiesiems laiveliams yra per aukštos krantinės. Kadangi jie neturi gervių, jiems būtų per sunku iškrauti žuvis, žvejybos įrangą. Jie turėtų būti prišvartuoti prie didesnio laivo, kad per jį galėtų būti iškrauti. Tačiau vietos uostelyje ir taip trūksta.
Beje, kol kas ir Klaipėdos žvejų uostelyje dar nėra jokios infrastruktūros. Kas iš to, kad stovi ledo generatoriaus, tačiau ledo jis vis dar negamina. Manoma, kad padėtis šiuo klausimu bent jau iki Naujųjų metų nepasikeis. Dėžių plovimo įrangos čia taip pat nėra. O ką jau bekalbėti apie žuvų rūšiavimo, išsiurbimo iš triumų mašinas. Be to, rytinėje žvejų uostelio krantinėje ilgą laiką nebuvo elektros, žadėta ją pajungti rugsėjo 15 d.
Taigi priekrantės mažųjų žvejybos laivelių žvejai vėl lieka be nieko: be jokios infrastruktūros, t. y. be ledo, be vietos iš jūros atgabentoms žuvims iškrauti, be dėžių plovimo įrangos ir t. t.
Nukišti į toliausią kampą
Seniai žadama atkurti Šventosios uostą. Beje, Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Smailys liepos 1 d. baigė Šventosios uosto studiją. Tačiau, jeigu šio uosto atkūrimas ir bus įtrauktas į valstybės planus, tai tik kokiais 2006-2007 metais, o kol uostas bus pastatytas, ateis ir 2015-ieji. Tačiau ES reikalavimus vykdyti reikalaujama jau dabar.
Šventosios žvejai įkūrė žvejų kooperatinę bendrovę. Vyriausybė jai skyrė Šventojoje 8,5 aro žemės. Pasirodo, ji skirta ne toje vietoje. Detaliajame plane nurodyta vieta neatitinka veterinarijos tarnybos keliamų reikalavimų. Netoli tos vietos, kur iškraunama žuvis, negali būti privažiavimo kelio ir kt. Tačiau netoli tos vietos numatytas yra molo aptarnavimo punktas, ir kavinė, ir toliau jūros link prie krantinės bus švartuojami laivai. Prie visų šių objektų reikės privažiuoti, tad čia bus ir privažiavimo keliai, kuriais vyks nemažas judėjimas. Veterinarijos tarnybos atstovai, pažiūrėję projektą, iš karto pareiškė, jog bus problemų jį derinant. Profesoriaus V. Smailio, atlikusio studiją, nuomone, žvejams skirta žemė esanti labai blogoje vietoje.
Kitas dalykas, kad tame pietiniame Šventosios uosto gale, žiemą labai greitai užšąla vanduo. Visame pasaulyje, maži žvejybos laiveliai bazuojasi kuo arčiau jūros, kad galėtų plaukti ir dirbti visą sezoną. O Lietuvoje priešingai - nukišti į patį toliausią kampą. Jame galėtų bazuotis sportiniai ir pramoginiai laiveliai, kurie žiemą neplaukia, o žvejams reikia būti arčiau jūros. Kitas dalykas, to skirto ploto žvejams neužtenka. Norint įvykdyti visus veterinarinius reikalavimus, reikia apie 40 arų žemės ploto.
Šventosios žvejai kreipėsi į Palangos savivaldybę, kuri turėtų kreiptis į Vyriausybę, kad jiems būtų skirta žemės kitoje vietoje.
Žvejai grįžę su žuvimis turi įnešti jas į vėsią patalpą ir ten iškrauti. Tokių sąlygų šventojiškiai neturi. Jie žuvis iškrauna lauke šviečiant saulei, tad dalis jų sugenda. Atsiranda problemų dėl mokesčių mokėjimo. Kyla klausimas, kodėl laivo žurnale nurodyta, jog žuvies sugauta daugiau, o pagal sąskaitas išeina mažiau.
Taigi kol kas Šventosios kaip ir kiti Lietuvos priekrantės žvejai neturi sąlygų vykdyti visų ES reikalavimų. Atrodo, Lietuvos Vyriausybė užuot jiems padėjusi, eina lengviausiu keliu - paliks juos už borto kaip nereikalingus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą