Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos vadovas Algirdas Aušra papasakojo, kad iš ketvirtadienio į penktadienį šiai asociacijai priklausantys laivai "Gilija" ir "Mingė" praleido prie Latvijos pakrantės - slėpėsi nuo audros. Penktadienio ryte audrai nurimus buvo susiruošta plaukti į žvejybos rajoną. Visgi nerimą pasėjo keisti latvių veiksmai - radijo ryšiu inspektoriai pradėjo uždavinėti klausimus, laivus lydėjo pasieniečiai, o galiausiai po 3 val. buvo įsakyta "eiti" į Ventspilio uostą patikrinimui.
"Tai - precedento neturintis atvejis. Jei inspektoriai taikos metu nori tikrinti taikius žvejybos laivus, jie tai daro vietoje priplaukę. Ant borto užlipa inspektorius ir jis patikrina tai, ką reikia patikrinti", - sako A. Aušra.
Latviai tokio poelgio motyvus esą aiškino tuo, kad jiems užkliuvo, kad buvo stovima prie jų krantų, nors štormų metu pasitraukti į užuovėją yra įprasta praktika. Vėliau neva pradėta aiškinti, kad lietuviai žvejojo Latvijai priklausančioje 12 mylių zonoje, nors su tuo metu turėta įranga to paprasčiausiai buvo neįmanoma daryti.
ĮTARIMAI. Žvejai įtaria, kad laivus "Gilija" ir "Mingė" Ventspilyje iki paskutinio siūlo iškratę latviai turėjo ketinimų juos areštuoti bei apkaltinti brakonieriavimu. Marinetraffic.com nuotr.
"Tris valandas lydėjo Latvijos pasieniečiai su inspektoriumi ant borto ir nepateikė jokių pretenzijų. Darau išvadą, kad tuo metu Rygoje buvo sprendžiama, ką daryti", - sakė A. Aušra.
Visą parą Ventspilyje užlaikyti žvejų laivai buvo kratomi nuo viršaus iki apačios - matuojama, tikrinami dokumentai, tačiau taip ir nepavyko prie ko nors "prisikabinti". A. Aušra laivams gelbėti buvo išsikvietęs advokatus, tačiau jų neprireikė.
"Tai tiesiogiai sieju su Seime svarstomu Žuvininkystės įstatymu. Vasarą įvykęs 5 procentų nacionalinės kvotos pardavimas iš aukciono parodė, kad ją nupirko Latvijos ir Estijos verslininkai, anksčiau įsigiję Lietuvos žvejybos įmones. Jie dalyvavo aukcione ir "nunešė viską", nes pagal užstatų sistemą už žuvį jie buvo pasiruošę mokėti po 32 euro centus už kilogramą, kai ji kainuoja 20 centų. Tos kvotos buvo ne žvejybai, tie vyrai turi didžiulius finansinius resursus bei įtaką valdžioje", - sako A. Aušra.
Jis baiminasi, kad tokiais veiksmais buvo siekta padaryti įtaką seimūnams, kurie svarsto Žuvininkystės įstatymo pataisas.
"Manau, kad šis patikrinimas buvo plano dalis. Esmė ta, kad jei jie kažką būtų atradę, laivai būtų areštuoti. Tada atsirastų straipsniai apie brakonieriškas kompanijas ir brakonieriškus laivus. Seimo nariai balsuodami į tai atkreiptų dėmesį, kad didžiausi Lietuvos žvejai, pretendentai į kvotos dalį, brakonieriauja, o tai lemtų jų sprendimą", - svarstė verslininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą