Vakar Klaipėdoje vyko Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Klaipėdos savivaldybės diskusija. Tačiau jos metu naujos vadovės moterys nukrypo į teorinius dalykus ir net neužsiminė apie žvejams rūpimus klausimus bei problemas.
Naujoji Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamento direktorė Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė pristatė Europos Sąjungos (ES) dokumentus, reglamentuojančius žuvininkystę. Viena svarbiausių ES gairių - išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas. Draudimas mesti žuvis už borto bus įvedamas laipsniškai. Kol kas pradėta nuo menkių ir lašišų išmetimo Baltijos jūroje, o vėliau bus pereinama prie to, kad visos žuvys turės būti iškraunamos. Ji pasakojo apie daugiamečius žvejybos planus. Pasirodo, Baltijos jūros žvejybos planas jau parengtas ir svarstomas, birželio pradžioje prasidės derybos dėl priėmimo. A. Razmislavičiūtė-Palionienė pasidžiaugė, kad ES gerai vertina Lietuvos perleidžiamų žvejybos teisių sistemą.
Neseniai pradėjusi dirbti Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė papasakojo apie tarnybos tikslus ir uždavinius. Pasigyrė, kad jos atliekama žvejybos kontrolė yra labai gerai vertinama ES. Pasirodo, žvejybos kontrolę reglamentuoja 60 ES teisės aktų ir 50 nacionalinių teisės aktų. Žvejai, be abejo, replikavo, kad greitai nebeturės ko kontroliuoti, nes Lietuvoje nebeliks nei žvejų, nei žvejybos laivų.
Susirinkusieji į diskusiją pagyvėjo, kai Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" pirmininkas Artūras Maželis išvardino praktinius žvejybos Baltijos jūroje sunkumus. Vieni jų objektyvūs, pavyzdžiui, itin prasta žvejybos laivyno būklė, o kiti subjektyvūs, atsiradę dėl netinkamo žuvininkystės sektoriaus valdymo.
Anot jo, reikalavimas 80 proc. menkių pristatyti į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną iškreipė rinką. Žuvų iškrovimo infrastruktūros nėra, perduotas valstybei jau kelerius metus stovi neveikiantis ledo generatorius ir t. t.
Žvejai vėl piktinasi dėl šprotų kvotų paskirstymo.
Anksčiau jie buvo nepatenkinti, kad 70 proc. šprotų kvotos atiteko vienai UAB "Banginis". Pakeistus įstatymą nustatyta, kad viena įmonė negali gauti daugiau nei 40 proc. kvotos, tačiau "Baginis" buvęs padalintas į dvi įmones ir susumavus jam vis tiek atiteko apie 65 proc. kvotos, o kitoms 15 įmonių lieka tik 35 proc.
A. Maželis pažėrė ir daugiau visokių problemų. Beje, jis informavo, kad trys asociacijos jau susivienijo, tad nereikėtų žvejų kaltinti susiskaidymu, tačiau po pranešimų vykusios diskusijos tuo neįtikino.
Visuomeninio jūrų žuvininkystės konsultanto Remigijaus Sako teigimu, būtent dėl Baltijos jūros žvejų susiskaldymo dalis ES paramos iškeliavo į vidaus vandenis. Anot jo, vienintelė Lietuvoje žuvininkystės produktų gamintojų asociacija savo pagrindinės funkcijos neatlieka, nes priversta kovoti už žvejų teises.
Išklausius pranešėjus, kilo audringos diskusijos. Pasak vieno Seimo kaimo reikalų komiteto nario, vėl kiekviena asociacija viską traukė į savo pusę, o apie bendrą problemų sprendimą negalvojama. Seimo nariai juokavo, kad jie jau sotūs tuo kvotų skirstymu. Pasigirdo replika, kad kalčiausia dėl visų problemų yra ŽŪM, o diskusijoje nedalyvavo nei žemės ūkio ministrė, nei viceministrė.
Rašyti komentarą