Antroje spalio mėnesio pusėje Rusijos vandenyse turėtų pradėti žvejoti Lietuvos laivai, kurių vienu metu galės būti 10, o Lietuvos vandenyse - 5 Rusijos laivai. Pastaruoju metu tam aktyviai ruošiamasi.
Šiemet balandžio mėnesį Klaipėdoje vyko Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos bendros komisijos žuvininkystės klausimais sesija. Dar pavasarį buvo susitarta dėl žvejybos mainų Rusijos ir Lietuvos ekonominėse zonose.
Spalio 2-3 dienomis vyko pasitarimas dėl žvejybos tvarkos zonose. Jame dalyvavo du atstovai iš Kaliningrado srities, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos atstovai, Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Klaipėdoje Vaclovas Petkus. Kaliningrado atstovai atvežė dokumentus, kuriuos būtina užpildyti, ir supažindino Lietuvos atstovus su žvejybos taisyklėmis Rusijos zonoje, o jiems buvo paaiškintos žvejybos taisyklės Lietuvos zonoje. Mat pagal balandžio mėnesį pasirašytą protokolinę sutartį turi būti laikomasi tos valstybės žvejybos taisyklių, kurios vandenyse žvejojama.
Svetimuose vandenyse savo kvotos sąskaita
Pavasarį, kai būna šaltas vanduo, labai daug strimelių ir brėtlingių būna Kaliningrado pusėje. Kai vanduo šyla, jos traukiasi į šiaurę, į Lietuvos vandenis. Kaliningradiečiai labai noriai gaudo šias vadinamąsias baltąsias žuvis. Jie jas sūdo, perdirba ir siunčia gilyn į Rusiją, tad yra suinteresuoti jų kuo daugiau pagauti. Lietuvos žvejus labiau vilioja menkės. Taigi Lietuvos laivai rusų zonoje gaudys menkes, kurių galės sugauti 300 tonų, o Rusijos laivai Lietuvos pusėje - apie 3 tūkstančius tonų strimelių ir brėtlingių. V. Petkus atkreipė dėmesį į tai, kad tiek rusai, tiek lietuviai vieni kitų zonoje gaudys savo valstybės kvotos sąskaita. Tai yra, jeigu Rusijos zonoje lietuvaičiai sužvejos 300 tonų menkių, tai Lietuvos vandenyse Lietuvos laivai turės sugauti 300 tonų menkių mažiau.
Reikia pažymos iš Murmansko
Rusijoje, Murmanske yra įkurtas laivų stebėjimo centras, kuris aptarnauja laivus Baltijos jūroje, Atlanto vandenyne - iš viso apie 3500 laivų. Kadangi Rusijos zonoje lietuvaičiams teks žvejoti pagal rusų taisykles, turi būti išpildytas jų reikalavimas, kad ir Lietuvos laivuose būtų laivų stebėjimo sistemos. Tad Lietuvos laivus reikėjo paruošti techniškai, t. y. suderinti jų navigacinę aparatūrą, kad juos matytų Murmansko laivų stebėjimo centras.
Minėtai laivų stebėjimo sistemai būtina įranga Lietuvos žvejybos laivus, žvejojančius Baltijos jūroje, aprūpino valstybė prieš beveik dvejus metus. Tad dabar kiekvienam Lietuvos laivo savininkui tereikėjo kreiptis į Murmansko stebėjimo centrą, kad centras pradėtų stebėti jo laivą. Tik gavus iš Murmansko laivų stebėjimo centro pažymą, kad laivas yra stebimas, rusai duos leidimą žvejoti jų zonoje. Tokia pažyma reikalinga kiekvienam laivui.
Baigiamas pasiruošimas
V. Petkaus teigimu, rusai jau yra pasiruošę žvejoti Lietuvos vandenyse. Lietuvos žvejai ruošėsi šią savaitę: jiems reikėjo susitvarkyti dokumentus, parengti laivų įrangą. Ko gero, šios savaitės pabaigoje paaiškės, kokie Lietuvos laivai jau yra tam pasiruošę. Manoma, kad netrukus bus galima Kaliningradui pateikti laivų, žvejosiančių Rusijos zonoje, sąrašą.
Kaliningrade baigti tvarkyti reikalus - pasiimti žvejybos žurnalus, leidimus žvejoti tereikės vienos dienos. Visiems žvejams važiuoti į Kaliningradą ir tvarkytis dokumentų atskirai nereikės. Tiek asociacija, tiek konfederacija gali įgalioti tai padaryti po vieną žmogų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą