Klaipėdos uostą jau daug metų kankina problema - nuo pat dokų pastatymo jų duobės niekada nebuvo valomos ir yra jau seniai praradusios projektinius gylius. Nevalyta todėl, kad nebuvo kur dėti per keliasdešimt metų jose susikaupusio užteršto grunto, nes aplinkosaugininkai neleido jo išvežti į dampingą Baltijos jūroje. Žinia, uostas iki šiol neturi užteršto grunto sandėliavimo aikštelės, nors ją statyti ruošiamasi jau daugiau nei dešimtmetį. Nekalbant apie gamtosauginį šios problemos aspektą, svarbu ir tai, kad laivų statytojai bei remontininkai, gyvenantys aršios konkurencijos sąlygomis, patiria tam tikrų nuostolių, nes negali statyti į dokus didesnių laivų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mušeckienės teigimu, pagaliau iš mirties taško pajudėjo užteršto grunto aikštelės statybos projektas. Jį įgyvendins Latvijos bendrovė "BGS", su kuria sutartis pasirašyta pernai birželį. Konkurse dėl dokų duobių išvalymo ir užteršto grunto aikštelės įrengimo dalyvavo trys bendrovės. BGS pasiūlyta kaina - per 22 mln. Lt. Kitos dvi kompanijos šiuos darbus būtų sutikusios atlikti už 32 ir 35 mln. Lt. Taigi konkursą laimėjusi BGS turės išsiurbti užterštą gruntą iš dokų duobių, jį išvalyti taip, kad sustiprintą atitinkamomis medžiagomis būtų galima naudoti naujų krantinių statybai ir perduoti Uosto direkcijai.
Be to, šiuo metu rengiamas detalusis Smeltės pusiasalio planas, pagal kurį nemaža teritorija vandenyje šalia nebaigtos statyti vadinamosios valčių prieplaukos turės būti užpilama ir formuojama nauja uosto teritorija. Jai ketinama panaudoti ir išvalytą gruntą iš dokų duobių.
"Užterštas dokų duobių gruntas - vienintelis taškas Klaipėdos uoste, kuris netenkina aplinkosaugos standartų. Įveikę šią problemą, mes išspręsime ir aplinkosaugos problemas. Kitas dalykas, mes galėsime efektyviau naudoti Malkų įlankos akvatoriją ir teritoriją", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Siurbs vamzdynais
Bus valomos visų dokų duobės - tiek trijų AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) dokų prie 139 krantinės, nuo kurių tikimasi pradėti darbus, tiek UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla" prie 65A, tiek abiejų UAB "Klaipėdos laivų remontas" prie 58 krantinės. Visais atvejais gruntas bus siurbiamas tik vamzdynais. Dokų duobės turės būtų išvalytos tiek, kad jose būtų pasiektas projektinis gylis. VLG dokuose projektinis gylis - 15-16 m, "Vakarų Baltijos laivų statyklos" doko švartavimo vietoje - 4,5 m, doko gramzdinimo duobėje - 15 m, "Klaipėdos laivų remonto" - 10 m.
Iš minėtų bendrovių dokų duobių planuojama išsiurbti apie 200 tūkst. kub. m grunto ir nuosėdų. Siekiant kuo mažiau teršti aplinką gruntas į užteršto grunto aikštelę bus transportuojamas vamzdžiais. Bendras 315 mm diametro plastikinių vamzdžių ilgis sudarys apie 8 km. Dalis vamzdyno eis po vandeniu, dalis uždaru būdu - ir po žeme.
Grunto valymui parinkta tokia technologija, kad nereikėtų dokų patraukti iš duobių. Esant reikalui patraukti doką, konstrukcijas bus galima išardyti, kad dokas galėtų dirbti, o paskui vėl jas surinkti.
Gruntas bus konsoliduojamas
Užteršto grunto sandėliavimo aikštelei įrengti planuojama panaudoti 6 ha teritoriją nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje. Gruntas bus susiurbiamas technologiniu vamzdynu per flokulianto dozavimo stotį, kurioje atitinkamai bus dozuojamas ir pilamas flokuliantas.
Aikštelėje vamzdynu atkeliavęs gruntas bus pilamas į geosintetinius konteinerius, dedamus dviem aukštais, juose nusausinamas, konsoliduojamas. Konsolidacijai bus naudojama visiškai gamtai nekenksminga technologija. "Užteršto grunto nereikės vežti į kokius nors deginimo katilus. Jis gali būti deponuojamas užteršto grunto aikštelėje. Naudojant tam tikrą technologiją visos kenksmingos medžiagos "surišamos" su grunto dalelėmis ir užkonservuojamos taip, kad nebegalėtų pasišalinti. Tas procesas vadinamas konsolidacija. Beje, ir Italijos Genujos uoste yra taikoma panaši grunto "surišimo" technologija", - aiškino E. Gentvilas. Panaši technologija taip pat taikoma ir Švedijos bei Rusijos uostuose.
Jeigu iš maišų ištekėjęs vanduo nebus užterštas ir leis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, jis bus išpilamas į marias, priešingu atveju bus gabenamas į valymo įrenginius. Maišuose likęs gruntas bus užpilamas 20 cm storio smėlio sluoksniu ir laukiama kito pavasario. Pasak R. Mušeckienės, gruntas maišuose būtinai turi šalti vieną sezoną, tik tada jį galima išleisti iš maišų. Praėjus bent vienam šalčio ciklui smėlis bus nustumiamas. Išardžius maišus gruntas vėl bus užpilamas 20 cm storio smėlio sluoksniu ir paliekamas. Toje vietoje, kur bus supiltas konsoliduotas gruntas, ateityje bus formuojama nauja krantinė.
Du statybos etapai
Užteršto grunto aikštelės projektą kartu su projektavimo darbais ir dokų duobių išvalymu bendrovė "BGS" planuoja įgyvendinti per 1,5 metų.
Užteršto grunto aikštelės statybos projektas yra suskirstytas į du darbų etapus, kurių kiekvienam reikės gauti atskirus statybos leidimus.
Per pirmą etapą bus įrengtas drenažas, privažiavimo į užteršto grunto aikštelę keliai, technologinė įranga, dalis vamzdyno, taip pat aikštelė trims kontroliniams geosintetiniams konteineriams. Be abejo, aikštelė bus išklota specialia plėvele, kad teršalai nepatektų į vandenį. Vėliau bus imami ištekėjusio iš maišų vandens mėginiai užterštumui ištirti.
Per antrą etapą bus baigiama įrengti likusi statybos aikštelės dalis, montuojamas technologinis vamzdynas, kuriuo gruntas bus pumpuojamas į užteršto grunto aikštelę.
Tikimasi realius statybos darbus pradėti šiemet gruodį. Pirmo etapo projektas jau atiduotas ekspertams. Ekspertizės išvadas planuojama gauti dar rugsėjį. Tada projektas bus perduotas Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai dėl statybos leidimo gavimo. Pastarąjį gauti tikimasi per 45 darbo dienas. Šiuo metu rengiamas statybos aikštelės projektas. Kai bus gautas statybos leidimas aikštelės pirmam etapui, aikštelė bus įrengta per 30 dienų. Kitais metais tikimasi turėti ir pagrindinę aikštelę.
Gruntas ištirtas
Uosto direkcijos vadovai tikina, kad užterštas gruntas dokuose yra tirtas, ir ne vieną kartą. Tai buvo padaryta dar 1998 metais, nes Uosto direkcija buvo gavusi Pasaulio banko paskolą užteršto grunto aikštelės statybai, kuri vėliau buvo panaudota uosto gilinimui.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad ankstesnė Uosto direkcijos vadovybė nepanaudojo Pasaulio banko pinigų užteršto grunto aikštelės statybai, E. Gentvilas atsakė: "Blogai, kad tie pinigai nebuvo panaudoti, dabar tenka išleisti savus."
Atliekant poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras VLG užsakymu buvo atlikti grunto mėginių tyrimai, gruntas esantis dokų duobėse pakartotinai ištirtas jau ir įgyvendinant šį projektą bendrovei "BGS". E. Gentvilo teigimu, viskas, kas privaloma, padaryta. "Aišku, kad dokų duobės yra užterštos, bet jas galima išvalyti tuo būdu, kurį pasiūlė rangovas", - sakė E. Gentvilas.
Revoliucija Malkų įlankoje
Sovietmečiu trys VLG dokai buvo pastatyti gana erdviai vienas kito atžvilgiu. Technologiniai procesai nereikalauja taip plačiai išdėstyti dokų. Šiuo metu jau pasirašyta techninė užduotis naujam 139 krantinės techniniam dokų duobių sujungimo projektui. T. y. visi trys dokai bus sustumti arčiau vienas kito ir realiai užims tik dviejų dokų erdvę. Tam reikia ne tik išvalyti dokų duobes, bet ir iškasti tarpus tarp dokų bei padaryti bendrą duobę. Kadangi trijų dokų duobės bus išvalytos ir pasiektas projektinis gylis, jis jau bus didesnis nei pačioje Malkų įlankoje, tad dokai galės panerti giliau. VLG planuoja įsigyti naują 100 mln. Lt vertės doką, kuriam reikia tokio gylio, kad būtų galima remontuoti ir "Panamax", ir "Postpanamax" tipo laivus.
Be to, bus rekonstruojamos 139-140 krantinės ir dalis 139-osios galės būti naudojama krovai. Taigi toje pačioje vietoje bus išplėstos laivų remonto galimybės ir atlaisvinta erdvė krovai. Beje, šiemet labiausiai auganti krovos kompanija yra UAB "Vakarų krova", tad manoma, kad artimiausiu metu jai reikės naujų erdvių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą