Jeigu Suomijos jūros tyrinėtojų prognozės pasitvirtintų ir užšaltų beveik visa Baltijos jūra, tai, pasak Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojo Ričardo Lučkos, užšaltų ir mūsų uostas, kadangi terminių šaltinių neturime. Jis juokauja, kad tada pas švedus į svečius važiuosime rogėmis.
Sakoma, jog pastaruoju metu Suomijos įlankoje leduose yra įstrigusių per 100 laivų. Tarp jų dar tebėra Lietuvos laivas "Mariola", o laivas "Salantai" jau išplaukė Klaipėdos link. Suomijos spauda praneša, kad dabar laivams kelią per ledo lytis skina 7 iš 9 Suomijos turimų ledlaužių, o šią ir kitą savaitę prie jų prisijungs dar du.
R. Lučkos teigimu, kol kas užšalus Suomijos įlankai laivų, kurie plaukdavo į jos uostus, antplūdžio į Klaipėdos uostą nėra. Vakar į Klaipėdą dėl susidariusios situacijos buvo atplaukęs vienas "bananas", laivas gabenantis citrusinius vaisius, iškrovus dalį jo krovinio jis išplaukė į Lenkiją. Iškilus problemoms, kad į kai kuriuos Baltijos jūros uostus be ledlaužio pagalbos laivai negali įplaukti, dviejų agentuojančių kompanijų atstovai jau teiravosi apie situaciją Klaipėdos uoste ketindami čia nukreipti laivus. Vakar išoriniame Klaipėdos uosto reide stovėjo 8 laivai. R. Lučkos teigimu, kai kurie jų laukė tolesnių laivo operatoriaus ar savininko nurodymų, kur jie turės plaukti toliau.
R. Lučka uoste dirba nuo 1972 metų, tačiau tokio įvykio, kad užšaltų uostas neprisimena. Pasitaikydavo, jog esant vakarų vėjui į uostą iš jūros būdavo atnešama sniego ir ledo "košė", kartai jos sluoksnis susidarydavo iki 2-3 m. Tada laivai įstrigdavo uoste, tačiau tai trukdavo 2-3 dienas, o pasikeitus vėjo krypčiai padėtis pagerėdavo. Tačiau, kad laivai būtų įstrigę jūroje pakeliui į Klaipėdą dėl ledų, jis nėra girdėjęs.
Pasak uosto kapitono pavaduotojo, šiandien įdomiausia Klaipėdos uoste yra tai, kad jis dirba, galima sakyti, normaliai. Žinoma, esant žiemos sąlygoms, darbas yra sunkesnis, laivų savininkams siūloma samdyti vilkikus, idant būtų pagreitintos švartavimo operacijos, tačiau didelių problemų dėl laivybos uoste nekyla.
Užšalimas gresia šiauriesiems rajonams
Informacinės agentūros pranešė, jog Suomijos jūrų tyrimų specialistai spėja, kad šią žiemą ledas gali užkloti visą Baltijos jūrą. Taip buvo nutikę 1948 metais, o didelė jūros dalis buvo užšalusi ir 1979-aisiais. Bendras Baltijos jūros plotas - apie 370 tūkst. kvadratinių kilometrų. Jūros tyrinėtojų duomenimis, paprastai ledo dangos plotas Baltijos jūroje žiemą siekia 200 tūkst. kvadratinių kilometrų. Iki 2003-ųjų pradžios ledas jau buvo sukaustęs beveik tokį plotą, tačiau itin intensyviai jis didės iki vasario pabaigos - kovo pradžios. Suomių mokslininkai teigia, kad rytinė Suomijos įlankos dalis padengta beveik pusmetrio storio ledu, nors paprastai jis tebūdavo 20 centimetrų.
ELTA informuoja, jog Lietuvos sinoptikai ramina žvejus ir kitus jūrų verslo sektoriaus atstovus. Jau kitą savaitę mūsų šalyje laukiama ne tokių speiguotų orų. Tiesa, savaitgalį naktimis dar gali paspausti daugiau nei 20 laipsnių šaltis. Vėliau Lietuvos orus lems nuo Atlanto atslinkę ciklonai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys "Eltai" sakė, kad užšalimas gresia ne centrinei ar pietryčių Baltijai, o šiauriesiems jos rajonams.
Sunku Lietuvo priekrantės žvejams
ELTA praneša, jog be darbo šiomis dienomis liko Baltijos jūros priekrantės žvejai. Ties Melnrage žvejojantys priekrantės žvejai jau kurį laiką dėl ledo sankaupų jūroje negalėjo užmesti tinklų, negalėjo į jūrą išplaukti valtimis. Analogiška situacija buvusi visoje Lietuvos pakrantėje. Vakar žvejai tikėjosi, kad ledai bus sumušti prie kranto ir jie vėl galės dirbti. ELTOS duomenimis, besiverčiantieji jūrine žvejyba didesnių problemų dėl šalčių nepatyrė. Uosto kanalą nuo ledų nuolat valo didieji laivai, žvejų botai netrukdomi gali išplaukti į atvirą jūrą. Jie tinklus užmeta maždaug 20- 30 jūrmylių nuo kranto.
ELTOS teigimu, dėl ledų sangrūdų jūroje, arti kranto, dirbti negali apie 50- 60 priekrantės žvejyba užsiimančių įmonių. Sausio - kovo mėnesiai yra vieni žuvingiausių, šiuo laikotarpiu Baltijoje gaudoma viena vertingiausių žuvų - menkė, tad žvejų nuostoliai bus ženklūs.
Estijos žuvininkai praranda darbą
ETA-ELTA žiniomis, jūrai pasidengus ledu, nemokamų atostogų buvo išleisti beveik 3 tūkstančiai Estijos žvejų, o, išsekus žuvų atsargoms, prasidės masiniai atleidimai. Praeitą trečiadienį 230 žvejybos pramonėje dirbančių žmonių buvo išleisti nemokamų atostogų, o 50 buvo atleisti. Be Estijos didžiausios žuvų konservų bendrovės "Maseko" veikia tik viena žuvų konservų bendrovė "Hiiu Kalur". Dviejų bendrovių žaliavų atsargų pakaks dešimčiai dienų. Pagrindinė atleidimų banga prasidės kitą savaitę. Šiuo metu iš apledijusių Estijos uostų negali išvykti apie šimtas tralerių. ETA-ELTA praneša, jog konkuruojančios kaimyninių valstybių žvejybos įmonės bando pasinaudoti sudėtinga situacija Estijos žuvų perdirbimo pramonėje ir perimti jos rinkos dalį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą