Apsvarsčiusios Susisiekimo ministerijos siūlymą kurti Lietuvos jūrininko garbės ženklą, iš esmės jam pritarė visos institucijos, išskyrus Lietuvos laivų savininkų asociaciją (LLSA).
Praeitą penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje dirbęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pakvietė Lietuvos jūrininkų Sąjungos (LJS), LLSA, Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA), Lietuvos jūreivystės kolegijos, Uosto direkcijos atstovus išsakyti nuomonę dėl minėto pasiūlymo. Pasak jo, pagerbimo idėja gimė susisiekimo ministrui Zigmantui Balčyčiui per š. m. sausio pabaigoje Klaipėdoje vykusią jūrinio verslo kompanijų apdovanojimo ceremoniją "Anatolijus 2002". Ministras pajuto tą jūrinę dvasią, kurią pajusti duota ne kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Nepriimtini ženkleliai
LLSA vykdantysis direktorius Gintautas Kutka sakė, jog pavadinimas Jūrininko garbės ženklas reiškia, kad jis turėtų būti įteiktas tik jūrininkui. Kadangi jūrininkų, dirbančių Lietuvos laivuose, yra tik beveik 2 tūkstančiai, tai esanti per siaura sritis. Kiekviena bendrovė turinti pati spręsti, ką ir kaip apdovanoti. Be to, jūrininko garbės ženklas neturįs istorinio pagrindo.
LLSA manymu, procesas yra skubinamas be pagrindo. Dabar didžiausios laivybos kompanijos išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Pasak G. Kutkos, tas ženklelis nebūtų toks vertingas, kad juo būtų galima didžiuotis. Ženklelių sistema egzistavo sovietmečiu, Lietuvos nepriklausomybės laikais jų nebuvo. Dabartinei naujajai kartai, turinčiai kitokį požiūrį, ženkleliai nėra priimtini.
Klaipėdos uosto kapitoną Viktorą Lukoševičių jau ne pirmą kartą stebina LLSA požiūris į savo darbuotojus, kurie jiems uždirba duoną, neva globalus jos vadovų mąstymas. Jūrų kapitonų klubo sumanymą išleisti kapitonų albumą, kuriame būtų apie 300 žmonių nuotraukų ir trumpos darbo biografijos, LLSA vertina kaip neturintį išliekamosios vertės. Uosto kapitono manymu, apie pagarbos ženklą reikėtų kalbėtis su jūrininkais, o ne su laivų savininkais, sėdinčiais kabinetuose. Pasak V. Lukoševičiaus, kritikuoti ir neigti yra lengviausia. Jis pasigedo konkrečių LLSA pasiūlymų, jūrinio mentaliteto. LLSA atstovas teigė buvęs neteisingai suprastas: LLSA ne prieš jūrininkų pagerbimą, o prieš ženklelį.
Koks tai būtų ženklas?
LLSA atstovo manymu, galėtų būti įsteigta jūrų kapitono Liudviko Stulpino nominacija. Beje, jis buvo ir pirmas Klaipėdos uosto direktorius. Ši istorinė asmenybė skatintų domėtis visu jūriniu kompleksu.
Uosto direkcijos direktorius bendriesiems reikalams Algirdas Dulkė manytų, jog L. Stulpino ženklu galėtų būti apdovanojami tik jūrininkai, tačiau galėtų būti ir kur kas platesnį ratą žmonių apimantis Susiekimo ministerijos apdovanojimas. Jūrininkas galėtų gauti ir vieną, ir kitą. Pasak A. Dulkės, reikėtų padirbėti pasikviečiant į pagalbą specialistus ir sukurti tokį ženklą, kurį nešioti būtų didelė garbė.
Lietuvos jūreivystės kolegijos direktoriaus Viktoro Senčilos manymu, turėtų būti Lietuvos jūrininko garbės ženklas. Dėl L. Stulpino yra kilę diskusijų, kodėl, labiausiai pagerbiamas jis, o ne, sakykime, kapitonas A. Daugirdas. Pasak V. Senčilos, ženklo svarbą tai šiek tiek menkintų. Anot jo, jūrininkas - ne profesija, o gyvenimo būdas, jam reikalingas ypatingas dėmesys ir ugdymas. Direktoriaus manymu, kadangi prieškario Lietuvoje medaliu buvo apdovanojami verslininkai už nuopelnus, garbės ženklas jūrininkams galėtų būti tradicijų tąsa.
LSLA direktoriaus pavaduotojas Robertinas Tarasevičius teigė, kad administracijai neaiškūs kriterijai, už ką reikėtų apdovanoti jūrininkus. LSLA neturi duomenų apie tai, kaip jie dirba laivuose.
Uosto direkcijos direktorius strategijai Vladas Stūrys mano, kad vertėtų pagalvoti ir apie tai, ką ateityje toks ženklas galėtų duoti konkrečiam jūrininkui. A. Vaitkus pritarė tam, jog vertėtų pagalvoti apie ženklo suteikiamas kokias nors lengvatas. V. Stūrio manymu, jūrininkai tikrai yra išskirtiniai, o lietuviams patriotizmo reikėtų pasimokyti iš amerikiečių.
V. Lukoševičiaus teigimu, uosto kapitono pareigas einant Nikolajui Severinčikui buvo sukurtas uosto kapitono ženklas, bet jis liko neįteisintas. Beje, sovietmečiu tolimojo plaukiojimo kapitono ženklą ir diplomą būtinai įteikdavo ministras. Jį atsiimti reikėdavo važiuoti į Maskvą. Diplome būdavo įrašomas ženklo numeris, ir to nebuvo galima nusipirkti. Tai buvo taip pat savotiškas to laikmečio jūrinės profesijos atstovų pagarbimas.
Kada būtų teikiamas?
LJS pirmininko Petro Bekėžos manymu, tokie ženklai galėtų būti įteikiami jūrininkams per Jūros šventę, nes jie iki šiol nesulaukia tinkamo dėmesio. Pasak jo, garbės ženklu galėtų būtų apdovanojami ir uostininkai, pavyzdžiui, krovos kompanijų darbuotojai, kurie yra susieti su jūrininkais. Pasak jo, prieškarinėje Lietuvoje jūrininko garbės ženklo nebuvo, tačiau jūrinė atributika buvo, pavyzdžiui, Jūros savaitės, Jūros šventės ženklai.
LLSA atstovas priminė, kad yra "Anatolijaus" prizų įteikimo ceremonija. Jo manymu, dvi apdovanojimų įteikimo ceremonijos tokiam nedideliam uostui kaip Klaipėda būtų per daug. Pasak jo, reikėtų padirbėti prie "Anatolijų", nustatyti aiškius apdovanojimo kriterijus, nes dabar jų žmonės nesupranta, ir pakaktų vieno renginio.
Uosto kapitono manymu, "Anatolijaus" apdovanojimai turi savo niša, tačiau tai nėra jūriniai apdovanojimai, tai prizai verslininkams. Per šią ceremoniją tik pernai prisimintas vienintelis jūrinės profesijos atstovas - locmanas. P. Bekėžos manymu, nereikėtų jūrininkų apdovanojimo susieti su "Anatolijais". Buvo išsakyta nuomonė, jog apdovanojimai galėtų būti teikiami ir prie L. Stulpino kapo.
Jau žengtas pirmas žingsnis
A. Vaitkus atkreipė dėmesį į tai, kad siūloma idėja neapsiriboja vien tik jūrininkų apdovanojimu. Jo manymu, kompanijos turi teisę apdovanoti ką nori ir už ką nori, tačiau turi būti ir valstybiniai apdovanojimai. Jis pateikė pavyzdį, jog viena JAV kompanija buvo įsteigusi 10 tūkst. JAV dolerių prizą geriausiam darbuotojui. Tačiau pastebėjus, kad prizas nesukelia teigiamų emocijų, nuspręsta kitaip pagerbti darbuotojus. Pasirodė, kad striukė su užrašu "Geriausias darbuotojas" sukėlė kur kas daugiau emocijų nei pinigai.
Sekretorius pasidžiaugė tuo, jog daugelis pritaria idėjai, paprašė LLSA dar kartą apsvarstyti šį klausimą. Beje, jo manymu, ir kapitonų albumas diskutuotinas klausimas. A. Vaitkus patikino, kad ministerija sudarys darbo grupę, ieškos būdų idėjai įgyvendinti, finansavimo šaltinių. Beje, visi, neabejingi jūrininkų pagerbimo klausimui, kviečiami pamąstyti, kas kuo galėtų prisidėti prie šios idėjos įgyvendinimo, siūlyti žmones, galėsiančius dirbti komisijoje, teikti pasiūlymus. Taigi pirmas žingsnis jūrininkų ir uostininkų pagerbimo link jau žengtas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą