Ginti aukciono stoja Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija bei dalis žvejų bendruomenės.
"Nukentėtų žvejai"
Žemės ūkio ministras rugsėjo 17 d. pasirašė įsakymą "Dėl skolininkų, kurie privalo grąžinti neteisėtai gautą ir (arba) panaudotą paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones". Patvirtintame sąraše yra ir UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas. Jis įpareigojamas sugrąžinti 5,64 mln. litų, skirtų pirminio žuvininkystės produktų aukciono įrengimui.
Pasak aukciono vadovo Vaidučio Marcinkėno, analogiškas ankstesnis Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
"Ką padarysi, bet tenka teismuose įrodinėti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra yra neteisi. Juk ji paramą skyrė po to, kai tikrino ir pertikrino visus dokumentus. O dabar kažkodėl atsibudo po kelerių metų. Esminis priekaištas neva rangovas negalėjo pirkti informacinių technologijų, bet buvo nurodyta atlikti viską, kas rašoma techniniame projekte. O jame buvo įrašytos informacinės technologijos. Viešųjų pirkimų tarnyba tikrino ir jokių esminių pažeidimų nerado, tik neesminius procedūrinius netikslumus", - sakė V. Marcinkėnas.
Anot jo, kitas teismo posėdis vyks spalio 18 dieną. Jame jau dalyvaus ir Finansų ministerijos, kuri yra pagrindinė ES paramos skirstytoja, atstovai.
"Jei pralaimėtume šioje instancijoje, kreiptumėmės į Vyriausiąjį administracinį teismą. Blogiausiu atveju paramos tikrai neturėtume iš ko grąžinti, tad aukcionas pereitų Turto banko nuosavybėn. O kam jam aukcionas būtų reikalingas? Tada kelias vienas - privatizacija, o po jos jau privatininkas galėtų diktuoti kainas žvejams. Tad būtent jie labiausiai nukentėtų šioje situacijoje", - teigė aukciono vadovas.
"Skubotas sprendimas"
Pirmadienį posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija aptarė šį svarbų klausimą. Daugumos komisijos narių nuomone, ministras paskubėjo priimti tokį sprendimą. Pasak komisijos pirmininko Benedikto Petrausko, būtų logiška sulaukti teisminio proceso pabaigos ir tik tada priimti sprendimus.
Šiuo metu aukciono paslaugomis naudojasi 116 ūkio subjektų. Pasak B. Petrausko, visi žvejai jau pasisako už tai, kad aukcionas reikalingas. Tokios sumos grąžinti jis neįstengs, vadinasi, eis bankroto link, o paskui bus parduotas.
Jeigu aukcioną būtų leistą privatizuoti patiems Lietuvos žvejams, tai dar pusė bėdos, tačiau jeigu jis bus parduotas užsieniečiams, nėra jokių garantijų, kad jie nesukels žuvies kainų ir dėl to nenukentės Lietuvos žuvies produkcijos vartotojai.
Šiuo metu minėta komisija paruošė pareiškimą prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui ir žemės ūkio ministrui. Jame rašoma, kad aukcionui priskaičiuota grąžintina suma neturi teisinio pagrindo, kad kol kas minimi tiktai galimi paramos sutarties pažeidimai. Taip pat akcentuojama, jog paramos lėšų panaudojimą auditavę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Žemės ūkio ministerijos Audito departamentas, Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba, Klaipėdos apygardos ir Generalinė prokuratūros jokių pažeidimų nenustatė.
Komisija kreipimęsi išreiškė kategorišką nepritarimą Žemės ūkio ministerijos sprendimui ir reikalauja skubos tvarka jį atšaukti.
Šį klausimą ketinama svarstyti ir ketvirtadienį vyksiančiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje.
"Gąsdinimai neturi pagrindo"
Algirdas AUŠRA, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas
Atimti paramą iš aukciono nėra labai geras sprendimas, tačiau gąsdinimai dėl privatizacijos neturi didelio pagrindo. Kiek žinau, kol kas tik Alfonsas Bargaila periodiškai skelbia, jog jo asociacija norėtų valdyti šį aukcioną, daugiau nieko nesu girdėjęs. Nesu matęs, kad kur veiktų privatūs aukcionai, nes jų veiklos pagrindas nėra pelno siekimas, jie turi išsilaikyti iš tam tikro procento pajamų nuo apyvartos. Normalioje visuomenėje, kur įprastas gyventi iš 10-15 procentų siekiančio pelno, gal ir būtų įmanoma, bet juk čia Lietuva, kur pelnas turi siekti 100-200 procentų. Tad vargu ar koks privatininkas susigundytų tokiu objektu.
Tačiau net ir tuo atveju jei ir aukcionas taptų privatus, jokios tragedijos neįvyktų, nes dabar tai yra tik pastatas, o ne aukcionas. Jei iš tikrųjų būtų galimybė parduoti žuvį tam, kas moka brangiau - prancūzui, olandui ar belgui, tai valio, bet dabar to nėra, nes dabartinis aukcionas nėra įjungtas į aukcionų sistemą. Galimos privatizacijos atveju reikėtų užtikrinti, tik tai, kad objektas nekeistų savo paskirties ir veiktų aukcionų sistemoje.
"Didina nepasitikėjimą valdžia"
Alfonsas BARGAILA, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas
Sunku modeliuoti aukciono likimą, tačiau viena yra tikrai aišku - jei ateis privatininkas, jis tikrai norės gauti didelį pelną, o tai pasiekti galima tik mažinant žuvies supirkimo kainas. Taigi žvejai tikrai nukentėtų. O dabar aukcionas jau yra įsivažiavęs, žuvies kainos yra šiek tiek didesnės nei, pavyzdžiui, Danijoje.
Tokie valdžios sprendimai didina nepasitikėjimą ja. Net dvi prokuratūros nerado jokių pažeidimų, tai negi ministrui tai nieko nereiškia? Nesinori galvoti apie akcijas ir piketus, bet gali nebelikti kito kelio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą