Misijoje Lietuvos karius lydėjo sėkmė

Operacijoje dalyvaujantys karo laivai Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoja Pasaulio maisto programos laivus, gabenančius paramą Somalio gyventojams, atgraso ir sulaiko piratus, ginkluotus plėšikus operacijos rajone.

"Atalantoje" šiemet dalyvavo ALAG 4 (Autonominė laivų apžiūros grupė) kariai. 11 jų buvo iš Karinių jūrų pajėgų (KJP) įvairių padalinių ir vienas iš Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos. Grupei vadovavo naras išminuotojas, Povandeninių veiksmų komandos vado pavaduotojas kapitonas leitenantas Irmantas Medutis. Jis dėkingas savo vaikinams, operacijos metu parodžiusiems geriausias savo savybes.

ALAG 4 kariams teko kęsti 40 laipsnių karštį, gyvent aštuoniese viename konteineryje.

Kariai pasakojo, jog Somalyje vyrauja chaosas, badas, klesti korupcija. Didžiausi išpuoliai laukė ne laive, o uostuose, kur neretai vyksta sprogdinimai, susišaudymai. Pernai buvo susprogdintas šalia uosto esantis viešbutis, žuvo 300 žmonių.

Operacija "Atalanta" prie Somalio krantų prasidėjo 2008-aisiais, kai buvo labai suintensyvėjęs piratavimas šiame regione, vienu metu buvo užgrobta daugiau kaip 30 laivų, daug jūrininkų paimta įkaitais. Lietuva dalyvauti tose operacijos pradėjo nuo 2011 metų. Pagrindinė misija - saugoti humanitarinės pagalbos laivą. "Rezultatai yra tikrai puikūs, nes prasidėjus "Atalanta" operacijai žymiai sumažėjo piratavimo atvejų. Dabar nebėra jūrininkų, paimtų įkaitais, ir nė vieno užgrobto laivo. Vien tik dalyvaujant Lietuvos ALAG į Somalio uostus yra pristatyta daugiau kaip 12 milijonų kilogramų humanitarinės pagalbos", - sakė 2015 metų ALAG vadas, karo laivo "Žemaitis" vado pavaduotojas Justinas Žukauskas.

VADAS. "Mūsų grupė todėl ir vadinasi autonomine, kad turi sugebėti savarankiškai apginti laivą nuo piratų išpuolių", - sako naras išminuotojas Irmantas Medutis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Tiesioginio susidūrimo išvengta

Operacija truko beveik 4 mėnesius. Grupė išvyko pernai lapkričio 29 d., o grįžo šiemet kovo 25 d. "Pirmiausia operacija prasideda nuo sunkaus pasiruošimo darbo. Buvome iš skirtingų padalinių, reikėjo laiko, kad suvienodintume žinias ir susigyventume. Misijos metu vykdėme nepertraukiamą budėjimą, saugojome laivą. Mūsų grupė todėl ir vadinasi autonomine, kad turi sugebėti savarankiškai apginti laivą nuo piratų išpuolių ir kitų incidentų. Laivas gabeno ir lęšių, ir žirnių, maisto davinių. Somalio gyventojams siunčiamas labai kaloringas maistas. Krovinį paimdavome viename uoste, nugabendavome į kitą, ten jį iškraudavome ir vėl vykdavome kitur", - pasakojo grupės vadas I. Medutis.

Laivas, kuriame dirbo Lietuviai, buvo apie 100 metrų ilgio, plaukiojo su vadinamąja patogia vėliava ir priklausė vokiečių kompanijai. Laivo įguloje, kurią sudarė 15 asmenų, buvo įvairių tautybių žmonių: kapitonas - lenkas, jo padėjėjai - rusas ir ukrainietis. Ispanų laivas vykdė štabo ir viso regiono monitoringo funkciją. Budėti teko ne tik laivui plaukiant, nuolatos stebėti horizontą, bet ir jam stovint uoste.

Tiesioginio susidūrimo su užpuolikais Lietuvos grupei pavyko išvengti, nors šios misijos metu įvyko ne vienas incidentas. Vienas buvo ties Mogadišo uostu, kai buvo užpultas tanklaivis. Laimei, jis turėjo apsaugos grupę, kuriai pavyko apsiginti, ir piratai atsitraukė. Po dviejų savaičių, kai Lietuvos karių saugomas laivas išplaukė iš vieno uosto, jame įvyko sprogimai, pasikėsinta į vietinius uosto apsaugos darbuotojus, buvo sužeistų. Mogadišo uoste buvo nukautas generolas.

Piratai puola prieš saulę

Piratai pirmiausia stebi aplinką, žvalgosi. Pasak I. Medučio, ne kiekvieną laivą jie gali užpulti, nes reikia į jį įlipti. Jeigu jo bortai aukšti, jie nesugeba to padaryti. Labiausiai jiems patinka tanklaiviai ir laivai, kurie gabena brangius krovinius. Piratai turi savo pagrindinį didesnį laivą ir kelis mažesnius katerius su galingais varikliais.

Lietuvių saugomo laivo maksimalus greitis buvo 13 mazgų, o piratų katerių greitis - apie 30 ir daugiau mazgų. Taigi laivas nuo jų negalėtų pabėgti. ALAG 4 vadas pasakojo, kad piratai puola dažniausiai dienos metu ir prieš saulę, nes kai ji spigina kariams į akis, jų matomumas pablogėja. Plaukdami dideliu greičiu piratai priartėja prie laivo, atidengia ugnį, išgąsdina įgulą ir, jeigu laive nėra apsaugos, labai sėkmingai užgrobia laivą, nes įgula neturi priemonių apsiginti. Žinoma, yra numatytos tame rajone įvairios saugumo priemonės, bet jos padeda ne visada. Piratai neretai būna žvejai, todėl atskirti juos gana sunku.

Šūvis sutrukdė Kovo 11-osios minėjimą

NORAS. "Norėjau įgyti naujos patirties, pats pamatyti, kas vyksta Afrikoje", - sakė KJP Logistikos tarnybos vyresnysis leitenantas Darius Dilkas.

25 metų KJP Logistikos tarnybos pirmos kuopos būrio vadas vyresnysis leitenantas Darius Dilkas, paklaustas, kodėl norėjo vykti į šią misiją, atsakė: "Norėjau įgyti naujos patirties, pats pamatyti, kas vyksta Afrikoje."

Viename uoste buvo paleisti atsitiktiniai šūviai iš miesto pusės į laivo, kurį saugojo ALAG 4, pusę. Tuo metu grupė kaip tik minėjo Kovo 11-ąją, žiūrėjo filmą. Atėjo budėtojas ir pranešė apie šūvį. Tuojau buvo nutrauktas filmo žiūrėjimas, su naktinio matymo termovizoriais išžvalgyta visa teritorija aplink laivą, ar į jį nėra iš kur nors taikomasi. Bet uostas buvo tuščias. Iš "Atalantos" štabo buvo gautas pranešimas, kad mieste vyksta neramumai. Buvo pakeistas budėjimo grafikas, kad kariai būtų saugūs.

"Mums šioje misijoje labai sekėsi. Visi incidentai įvykdavo tada, kai išplaukdavome iš uosto. Vietiniame policijos departamente vienas kitą nušovė du karininkai. Antrą kartą atvykus į Mogadišo uostą, "Atalantos" vadovybė pranešė, kad po trijų dienų, kai mes išvykome iš šio uosto, pulkininkas nušovė generolą per 50-100 metrų nuo tos vietos, kur stovėjo mūsų laivas", - pasakojo D. Dilkas.

Lietuvos kariai mieste būdavo be uniformų, su civiliniais rūbais, be ginklų (jie būdavo užrakinami konteineryje, kad, kai atvyks policija, kariai jų neturėtų prie savęs). Jie nešiojosi specialiąsias priemones, t. y. teleskopinę lazdą, antrankius. Tačiau gatvėje juos sutikę žmonės iš karto atpažindavo, kad jie kariai. Vietiniai su jais nekonfliktavo, siūlė pirkti visokių niekučių. Jeigu ko nors reikėdavo, gyventojai atnešdavo parduoti.

"Somalio žmonėms nėra lengva. Mes jiems gabenome humanitarinę pagalbą - maisto produktų, grūdų, aliejaus, specialių maisto papildų - viena pakuotė 500 kilokalorijų. Viename uoste jie turėjo tik vieną krantinę ir joje žmonės dirbo visą laiką - nuo 6 ryto iki 3 valandos nakties", - prisiminimais dalijosi Darius.