Atėjusiųjų į susitikimą manymu, tiek mažai žmonių susirinko todėl, kad apie tai buvo per mažai informuota.
Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas pristatė direkcijos planus ateičiai. Paaiškino, kad jeigu išorinis uostas nebus pažymėtas rengiamame uosto bendrajame plane dabar, tai po 2025 metų, kai pagal prognozes uostas nebegalės daugiau priimti krovinių, bus per vėlu pradėti diskutuoti apie išorinio uosto galimybę. Mat tokių objektų planavimo darbai visuose Europos uostuose trunka apie 10 metų.
Bet kuriuo atveju sprendimą dėl išorinio uosto vis dėlto priims Vyriausybė. Jau yra sudarytas Uosto plėtros priežiūros komitetas, panašus į tą, kuris vykdo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priežiūrą. Tarp to komiteto narių yra ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Pasak A. Drungilo, jeigu neatsiras investuotojo į šį uostą, vargu ar jis bus pradėtas statyti.
Realios Klaipėdos uosto plėtros galimybės yra dvi - pietinėje dalyje iki "Natura 2000" teritorijos, šiaurinėje dalyje - jūroje. Be minėto išorinio uosto, kurio plotas būtų 130 ha, pietinėje uosto dalyje ketinama užpilti vandenyje 80 ha teritoriją. Anot A. Drungilo, visi uosta, esantys miestuose, savo plėtrą numato jūroje.
Jeigu pavyktų įgyvendinti numatytus planus tiek šiaurinėje, tiek pietinėje uosto dalyje, Klaipėdos uosto teritorija padvigubėtų, krovos apimtys taip pat padvigubėtų. Šalies biudžeto pajamos uosto sąskaita per metus išaugtų 677 mln. eurų ir sudarytų 1 milijardą 362 mln. eurų.
Situacija uoste sparčiai keičiasi. 2003 metais pastatytas Kruizinių laivų terminalas anksčiau galėdavo priimti 3 laivus, o dabar tik vieną - laivai didėja. Nepaisant to, kad kruiziniai laivai švartuojami Centriniame Klaipėdos terminale, kai atplaukia keli kruiziniai laivai per dieną, tenka juos švartuoti ir krovos zonoje, "Klasco" teritorijoje. Problema - trūksta krantinių kruiziniams laivams.
Kas naujo dėl kvapų?
Žmonės Uosto direkcijos atstovams pateikė įvairių klausimų, net teiravosi dėl sklindančių gandų, esą kruizinių laivų tualetų turinys išpilamas jūroje. A. Drungilui teko paaiškinti, kad visos šiukšlės iš laivų yra surenkamos, kad užterštus vandenis draudžiama išpilti jūroje ir t. t.
Domėtasi ir kvapų klausimu. Pasirodo, ir Miško kvartalo gyventojai poilsio dienomis jaučia naftos kvapą. Pasak A. Drungilo, dėl jo neretai būna kalti tanklaivių kapitonai, išleidžiantys perteklinį dujų kiekį, ir jie už tai būna baudžiami.
Kvapas iš išorinio uosto Miško kvartalo gyventojų neturėtų pasiekti. Visų pirma, išorinis uostas bus jūroje, 700-1000 metrų nuo kranto. Antra, tame uoste planuojama statyti konteinerių terminalus. Jeigu bus statomi naftos terminalai, tai nafta į juos keliaus vamzdynais.
Interesantai domėjosi, ar nesvarstoma galimybė iškeldinti žmones, kuriems trukdo uosto veikla, ar nereikėtų plėsti Klaipėdos miesto ribų. A. Drungilas pateikė pavyzdį, kad statant Centrinį Klaipėdos terminalą dalies gyventojų turtas buvo išpirktas. Pasak jo, statant objektus uoste didelis dėmesys skiriamas tam, kad jie darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai, gyventojams. Jo manymu, tas ruožas iki Girulių būtų labai tinkamas apgyvendinimui.
Kitas klausimas, kokią dalį pelno Uosto direkcija skiria Klaipėdos miesto savivaldybei. Uosto įstatymas neleidžia direkcijai investuoti lėšų į objektus, nesusijusius su uosto veikla. Tačiau privažiuojamiesiems keliams mieste ji jau išleido ne vieną milijoną eurų. Nuo 2000 iki 2015 metų Uosto direkcija miesto poreikiams jau yra skyrusi 53 mln. eurų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad uostas yra valstybinės reikšmės objektas, duodantis naudos ne tik miestui, Klaipėdos regionui, bet ir visai Lietuvai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą