Jūrinės žuvininkystės laboratorija Kopgalyje prie Delfinariumo oficialiai bus atidaryta tik šiemet birželį. Tačiau jau seniai girdisi kalbos, esą vėjais paleisti 2,2 mln. eurų. Darbo valandomis nepatekę į laboratorijos vidų, jos reikalingumu suabejojome ir mes. Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė neigia gandus ir džiaugiasi, kad pagaliau Lietuva turi modernią laboratoriją ir žuvininkystės mokslinių tyrimų srityje neatsiliks nuo kitų Europos šalių.
Žuvininkystės tarnybos (ŽT) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovė I. Šidlauskienė stebisi, kad priekaištaujama dėl išleistų milijonų moderniai laboratorijai, bet nutylima, kiek pinigų išleista moksliniams tyrimams, kurie tiesiog guli stalčiuose, t. y. įvairiems moksliniams darbams. Tos sumos dvigubai ar net trigubai didesnės. Keliamas klausimas, kurioje srityje labiau švaistomi pinigai.
Pernai balandžio 23 d. ŽT pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM dėl finansinės paramos projektui "Jūrinės žuvininkystės laboratorijos įkūrimas".
Įgyvendinant projektą buvo nugriauti avarinės būklės pastatai Kopgalyje ir jų vietoje pastatyti nauji, rekonstruotas vienas senas pastatas. Dabar ten jau visas pastatų kompleksas, kuriame įrengta Jūrinės žuvininkystės laboratorija. Projektas baigtas šiemet vasario pabaigoje. Taigi ŽT jau turi vienintelę Rytų Baltijos šalyse modernią eksperimentinės žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją, atvirą tiek mokslininkams, tiek studentams, tiek verslui.
DURYS. Pasibeldus į šias duris darbo dieną, niekas jų neatidarė.
Laboratoriją sudaro dvi pagrindinės dalys: jūrinės akvakultūros ir eksperimentinės ekologijos. Be to, įrengta auditorija, skirta studijų procesams, darbo vietos mokslininkams ir tyrėjams.
Vyksta intensyvus darbas
ŽT direktorė I. Šidlauskienė apgailestavo, kad žmonės, net nebuvę laboratorijos viduje ir nematę naujosios įrangos, imasi vertinti nuveiktus darbus. "Kritika yra trumparegiška. Pirmiausia reikia pamatyti, kas padaryta. Viduje įrengti didžiuliai mezokosmai, kuriuose sukuriamos tam tikros sąlygos organizmams augti. Juose galima reguliuoti šaltį, šilumą, srovių greitį, druskingumą. Apsilankiusieji pastatų viduje sako, kad mes padarėme unikalų dalyką", - kalbėjo ŽT vadovė.
Ji patikino, kad laboratorijoje dirba 17 žmonių. Tačiau šiuo metu atliekamas monitoringas, laivas su keliais mokslininkais yra išplaukęs į jūrą, kiti mokslininkai yra išvykę pas žvejus susirinkti mėginių tyrimams. "Darbas vyksta. Nereikia įsivaizduoti, kad laboratorijoje mokslininkai sėdi 24 valandas ir žiūri į mikroskopą. Dirbama intensyviai pagal slankųjį grafiką. Rūsyje jau yra paleistos uždarosios sistemos, jau auginamos žuvytės. Mūsų žmonės vyksta į konferencijas, kalbasi apie būsimus projektus, pasirašome bendradarbiavimo sutartis. Mūsų darbas ne visada sėdimas, jis būna ir mobilus", - aiškino ŽT direktorė.
PASTATAI. Milijonai išleisti ne tik pastatų rekonstrukcijai, bet ir unikaliai įrangai supirkti, kuri yra viduje.
Kodėl išaugo projekto vertė?
Pasak I. Šidlauskienės, tai, ką matome iš išorės, t. y. žiūrėdami tik į pastatus, yra tik labai maža dalis atliktų darbų. Visos pagrindinės technologijos yra suleistos į žemę.
ŽT ne kartą buvo kaltinama ir dėl išaugusios šio projekto vertės. Priminsime, kad Klaipėdos miesto savivaldybė tos teritorijos, kurioje yra laboratorija, detalųjį planą derino ne 1,5 metų, kaip buvo sutarta, o 4 metus. Be to, buvo patvirtintas ne 3 aukštų pastatas, koks buvo siūlomas galimybių studijoje, bet dviejų. Todėl reikėjo keisti technologinės dalies projektą ir spręsti įrenginių sutalpinimo 2 aukštų pastate klausimą. Teko kastis gilyn į žemę ir gilinti rūsį. O teritorija Kopgalyje išskirtinė - ten smėlis. Žemės darbai nemažai kainavo, nes jie yra vieni iš brangesnių.
Pradėjus kasimo darbus pastebėtas ir senojo pastato pamatų netvirtumas, teko juos stiprinti. Be to, per ketverius metus įtakos turėjo ir infliacija.
Pasak I. Šidlauskienės, kainą nustatė ne ŽT, o projektuotojai. Be to, ŽT, norėdama užsitikrinti, kad tai reali kaina, samdė ekspertus. Konkurse dėl statybos darbų dalyvavo 8 potencialūs rangovai. Laimėjo pasiūlęs mažiausią kainą.
Siūlys ką nors unikalaus
"Šiais laikais visi supranta, kad verslas be mokslo neturi perspektyvų. Ir Europos Sąjungos (ES) strategija nurodo, kad verslas privalo bendradarbiauti su mokslu. Mūsų laboratorija yra unikali ir orientuota į mokslo naujoves. Savo žuvininkystės atstovams norime pasiūlyti geriausius variantus, kokias žuvis ir kaip galima auginti, kaip jas reikia šerti, kokias sąlygas sudaryti, kad augtų greitai ir turėtų geriausias maistines savybes. Šiuo metu mūsų akvakultūros įmonės rinkai tiekia daugiau kaip 90 proc. karpių. Jos skundžiasi didžiule konkurencija, tuo, kad sunku parduoti savo produkciją. Bet gal galima pasiūlyti rinkai ir gėlų vandenų krevečių? Norime pasauliui, Europai ir mūsų šalies vartotojams pasiūlyti ką nors išskirtinio, kokius nors unikalius savo maistinėmis savybėmis produktus", - sakė ŽT vadovė.
Naujoje žuvininkystės laboratorijoje yra galimybė dirbti tiek su gėlo vandens, tiek su jūros žuvimis. Lietuvos akvakultūros atstovų manymu, jūrinių žuvų auginti neverta. "Bet pasaulis juda to link, kad reikia ne semti žuvis iš jūros, bet stengtis patiems jų užsiauginti" - sako I. Šidlauskienė.
Ir sau, ir kitiems
Kitas dalykas, ES didelį dėmesį skiria duomenų rinkimui. Tai daro šalių atstovai, tarp kurių ir Lietuvos specialistai. "Duomenis rinkti reikia, kad būtų galima įvertinti, kokia yra dabartinė žuvų išteklių būklė, kokios stebimos tendencijos ir pan. Norint tai daryti, būtina turėti tam tikrą įrangą. Manau, naujoji laboratorija padės mūsų mokslininkams efektyviau ir sėkmingiau rinkti tuos duomenis. ES iš mūsų reikalauja pateikti kokybiškus duomenis ir laiku. Be to, ir Lietuva nori žinoti, kokia jos vandens išteklių būklė, kaip keičiasi žuvų išteklių gyvenimo sąlygos, ko galima tikėtis ateityje", - sakė ŽT vadovė.
I. Šidlauskienė patikino , kad ŽT nenori apglėbti milijonus kainavusios laboratorijos ir laikyti jos tik savo glėbyje. ŽT jau dabar glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu. "Jo mokslininkai, studentai spindinčiomis akimis žiūri į mūsų turimą įrangą ir ruošiasi pradėti daryti tyrimus. Kai kurie mokslininkai jau dabar dirba mūsų laboratorijoje", - sakė ŽT direktorė.
Be to, bendradarbiaujama su užsienio partneriais. Pasak I. Šidlauskienės, jie pastebi, kad sukurta unikali laboratorijos infrastruktūra. Tam tikrų naujovių pasiūlyti tikimasi ne tik Lietuvos žuvininkystės sektoriui, bet ir visai ES.
"Laboratorija padės Lietuvai neišskristi iš šalių, vertinančių perspektyvą, gretų. Už tuos pinigus mes padarėme didžiulį darbą, kuriuo naudosimės ne tik patys, bet ir visos šalies mokslininkai, studentai. Gauti rezultatai duos naudos tiek žuvininkystės sektoriaus atstovams, tiek pačiai visuomenei. Tie 2,2 ml. eurų išleisti ne tik pastatų statybai, bet ir visai būtinai įrangai supirkti, laboratorijai įrengti", - mano ŽT vadovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą