Lietuvos jūreivystės kolegija įsigijo integruoto laivo valdymo tiltelio treniruoklį su vizualizavimo sistema, kuriuo netrukus bus pradėta naudotis. Jame sudaromos labai artimos sąlygos toms, kokios yra šiuolaikiniame laive. Jis įsigytas įgyvendinant bendrą Lietuvos jūreivystės kolegijos ir Krašto apsaugos ministerijos projektą, kurį finansavo abi šios institucijos. Įrengiant treniruoklį jau išleista apie 700 tūkstančius litų, tačiau tai dar ne visos jam reikalingos lėšos. Prie šio projekto įgyvendinimo šiek tiek prisidės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Treniruoklis jau įrengtas, visiškai sumontuotas laivo tiltelis. Jūreivystės kolegijos radiolokacijos ir elektroninių jūrlapių sistemų treniruoklių vedėjas Ričardas Zažeckis, kolegijos ir Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto dėstytojas, sako, jog pradėti mokyti studentus jau galima kad ir šiandien.
Užvakar Lietuvos jūreivystės kolegijos, Lietuvos karinių jūrų pajėgų ir Sankt Peterburgo kompanijos "Transas Eurasia Ltd", sukūrusios kolegijai tokį treniruoklį ir jo programinę įrangą, atstovai pasirašė treniruoklio priėmimo ir perdavimo aktą. "Transas Eurasia", R. Zažeckio teigimu, yra pasaulyje pripažinta treniruoklių kūrimo lyderė. Ji naudoja naujausią techniką ir technologiją.
Pats treniruoklių vedėjas R. Zažeckis prieš porą savaičių lankė kursus, vykusius savaitę, Sankt Peterburge esančioje Makarovo jūrų akademijoje, kadangi ir jam reikėjo išmokti dirbti su nauja įranga. Į Jūreivystės kolegiją yra atvykę specialistai iš "Transas", dar derinamos paskutinės smulkmenos, duodami patarimai.
Galima pajusti net supimą
Integruoto laivo valdymo tiltelio treniruoklį sudaro keli treniruokliai: radiolokacijos, automatinio radiolokacinio žymėjimo sistemų, radijo ryšio ir tralavimo. Plaukiojimo rajono vaizdas atkuriamas tiltelio elektroninės kartografijos, radaro, automatinio radiolokacinio žymėjimo sistemos (ARPA) priemonėmis taip pat vaizdu ekrane. Tokiu būdu sudaromos labai artimos plaukiojimo sąlygos realioms, kokios yra šiuolaikiniame laive. Vizualizacijos kampas - 135 laipsniai, vadinasi, tokiu kampu galima matyti horizontą.
Treiniruoklyje galima pasirinkti įvairių tipų, netgi karo laivus. Ekrane galima keisti mateorologines sąlygas, imituoti vėją, bangavimą ir t. t. Sakoma, jog tie žmonės, kurie jūroje laivuose užsisupa, pastovėję 5 minutes treniruoklyje pajunta supimą.
Treniruoklyje galima sukurti bet kokias sudėtingas realias laivų plaukiojimo jūroje ir uoste situacijas. Pavyzdžiui, susidūrus dviem laivams galima visą tą situaciją atkurti ekrane ir rasti būdą, kaip buvo galima išvengti susidūrimo.
Kuriamos užduotys kariškiams
Kuriant tokį treniruoklį iš pat pradžių buvo numatyta, kad jį bus galima panaudoti ir kariškiams mokyti. Pasak kolegijos treniruoklių vedėjo, dabar belieka kartu su kariškais parengti jiems skirtas užduotis, bendras programas, kadangi civilių ir karo laivų tikslai šiek tiek skirtingi. Civiliniame laivyne mokomasi to, kaip laivai turi prasilenkti, o kariniame priešingai - kaip laivai turi suartėti, kad galėtų vienas į kitą šaudyti. Tačiau taikomi tie patys mokymo principai. Užvakar pasirašyti treniruoklio priėmimo akto buvo atvykęs Karinių jūrų pajėgų atstovas Zigmantas Jakubaitis. Su juo aptarta, kokių užduočių modelių reikia kariškiams. R. Zažeckio teigimu, kai tik bus aišku, ko kariškiams reikia, nereikės nė dviejų mėnesių techninėms užduotims jiems sukurti ir įvesti į programą.
Tokios pat galimybės kaip Danijoje
"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad Klaipėdos uosto locmanus mokytis dirbti uoste Uosto direkcija siuntė į Danijos jūrų institutą, turintį unikalų treniruoklį. Beje, vieno locmano apmokymas, be komandiruotės išlaidų, kainavo apie 23 tūkst. Lt. Vien tik šiemet šiam institutui už locmanų apmokymą turėjo būti sumokėta daugiau kaip 854 tūkst. Lt. Nors šie mokymai ir buvo numatyti Pasaulio banko paskolos uosto įplaukos rekonstrukcijai projekte, tačiau paskolą teks grąžinti Uosto direkcijai.
Paklaustas, ar nebereikės dabar Klaipėdos locmanams važiuoti mokytis į Daniją, R. Zažeckis atsakė, kad šis treniruoklis leis atlikti tokius pačius pratimus, kokius Klaipėdos uosto locmanai darė Danijos jūrų instituto treniruokliu. Pasak jo, Jūreivystės kolegijos treniruoklis netgi sudaro dar daugiau galimybių treniruotis.
R. Zažeckis pabrėžė, jog įrengiant šį treniruoklį dalyvauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji turi pasirūpinti Klaipėdos uosto vizualizacijos programos sukūrimu. Tam direkcija skyrė 10 tūkstančių JAV dolerių. Šią programą taip pat parengs kompanija "Transas". Taigi, kai tik tokia programa bus parengta, bus galima atlikti pratimus naudojant realias situacijas Klaipėdos uoste, kaip tai darė locmanai Danijoje.
Turimi jau trys treniruokliai
Pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) reikalavimus kolegijoje organizuojami sertifikuoti automatinių radiolokacinių žymėjimų sistemų ir elektroninių jūrlapių sistemų kursai. Ji turi licenciją treniruoti jūrininkus. Kursai skirti ir profesionaliems jūrininkams, kurie pagal IMO reikalavimus kas 5 metus turi išklausyti šiuos dvi savaites trunkančius kursus. Žinoma, už kursus susimoka patys jūrininkai. Panašūs kursai organizuojami ir Lietuvos jūreivystės kolegijos bei Jūreivystės instituto studentams, kuriems jie yra privalomi pagal mokymo programą. Baigę mokslus studentai gauna tarptautinius sertifikatus, kurie būtini ir pripažįstami visame pasaulyje.
Anksčiau Jūreivystės kolegija turėjo du treniruoklius ir iki šiol studentai ir jūrininkai buvo mokomi naudojant juos. Šis trečias treniruoklis yra naujausias ir moderniausias, atitinkantis Europos ir pasaulinius standartus.
Pasak kolegijos treniruoklių vedėjo, Latvijos mokymo įstaigos dar neturi tokių treniruoklių, o latvių trenizuoklių centro turimas yra žymiai senesnis. Estai tos pačios firmos "Transas" treniruoklį jau, galima sakyti, įsigijo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą