Vakar baigėsi dvi dienas Klaipėdoje vykęs trijų Baltijos šalių Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrinių administracijų atstovų pasitarimas. Jame aptarti visoms trims šalims aktualūs saugios laivybos klausimai, pasidalinta patirtimi.
Nuo to laiko laiko, kai Lietuvos Latvijos ir Estijos transporto ministrai pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį, tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja ir šių šalių jūrinės administracijos. Šios Baltijos valstybės pripažįsta viena kitos jūrinius diplomus. Pavyzdžiui, jūrininkas, baigęs Rygos jūrų akademiją, gali gauti ir lietuvišką diplomą.
Vakar pasibaigęs trijų valstybių jūrinių administracijų atstovų susitikimas - jau ketvirtas. Prieš ketverius metus iniciatyvą parodė Lietuva ir toks susitikimas įvyko Klaipėdoje. Užpernai toks susitikimas vyko Taline, pernai - Rygoje. Kitais metais, ko gero, jis vėl vyks Estijoje.
Vienas aktualiausių klausimų, kuris buvo aptartas jūrinių administracijų vadovų darbo grupėje - uostų, terminalų ir laivų saugumas, t. y. vadinamojo ISPS kodo diegimas. Iki kitų metų liepos 1 d. turi būti parengti visų uostų ir laivų saugumo planai, laivams turi būti išduoti saugumo liudijimai. Iki šių metų gruodžio 31 d. turi būti paskirta institucija, atsakinga už naujų reikalavimų įgyvendinimą.
Kadangi ISPS kodas pernai Londone buvo priimtas kaip papildoma SOLAS konvencijos dalis, o už viską, kas yra susiję su Tarptautine jūrų organizacija (IMO), atsako jūrinės administracijos ir susisiekimo ministerijos, todėl pastarosios ir suka galvas, kaip visa tai turės būti padaryta.
Visų trijų šalių jūrinėms administracijoms rūpesčių kelia bendra laivų patikrinimų statistika. Kai užsienyje sulaikomi laivai, paaiškėja, kad laivybos kompanijos nesilaiko keliamų saugios laivybos reikalavimų. Sulaikytų laivų statistika nedžiugina nė vienos šalies. Nors šie metai dar nesibaigė, o laivų sulaikymo atžvilgiu jau pasiektas pernai metų lygis. Tartasi, kokių priemonių reikėtų imtis, norint priversti laivybos kompanijas vykdyti reikalavimus.
Kita bendra problema - Europos Sąjungos teisinės bazės pritaikymas nacionalinei teisinei bazei. Lietuvos saugios laivybos administracija, palyginti su Latvijos ir Estijos jūrinėmis administracijomis, yra bene toliausiai pažengusi šioje srityje. Mat jau kuriant Saugios laivybos administraciją iš karto buvo numatytas tarptautinių ryšių skyrius, kuris ir užsiima teisės aktų rengimu.
Nemažai klausimų iškilo dėl laivų registravimo. Latvija rengiasi pakeisti laivų registravimo taisykles. Norima kad kuo daugiau laivų plaukiotų su Latvijos vėliava. Dabar su šia vėliava plaukioja tik 10 laivų. Lietuva jūrų laivų registre turi daugiau kaip 200 konvencinių laivų. Todėl latviai labai domėjosi tuo, kas buvo padaryta mūsų šalyje. Beje, Lietuvoje prieš porą metų taip pat buvo pakeistos laivų registravimo taisyklės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą